TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Solženicyno „Gulago archipelagui“ sukanka 40 metų

2013 12 27 14:30
A.Solženicynas AFP/Scanpix nuotrauka

Prieš 40 metų Paryžiuje išleistas Rusijos disidento rašytojo Aleksandro Solženicyno šedevras „Gulago archipelagas“ atskleidė sukrečiančią tiesą apie sovietinį terorą ir pakeitė Vakarų šalių požiūrį į Sovietų Sąjungą.

Kai stora A.Solženicyno knyga pasirodė knygynų lentynose 1973-ųjų gruodžio 28-ąją, ji sukėlė didžiulį sukrėtimą ir nušvietė siaubingų represijų, vadovaujamų sovietinio diktatoriaus Josifo Stalino, mastą.

GULAG (Vyriausioji pataisos darbų lagerių valdyba) buvo institucija, atsakinga už milžinišką J.Stalino laikų kalėjimų sistemą, nusinešusią milijonus žmonių gyvybių ir tapusią brutalaus kalinimo stovyklų simboliu visose kalbose.

Knyga, kurią pirmiausiai išleido sovietų emigrantų leidykla „YMCA Press“, buvo išversta į 40 kalbų, o pasaulyje išspausdinta apie 10 mln. jos egzempliorių.

„Sprendžiant pagal tai, kokį milžinišką poveikį knyga padarė pasaulio istorijai, ši knyga yra neabejotinai viena iš įtakingiausių XX šimtmetyje“, – sakė A.Solženicyno literatūros agentas – prancūzas leidėjas Claude'as Durand'as.

„Pikta lemiantis pilkų stovyklų pasaulis“

„Solženicyno knyga mums buvo sukrėtimas“, – Nobelio taikos premijos laureatas ir Sovietų Sąjungos disidentas Andrejus Sacharovas, kuris mirė 1989-aisiais, rašė savo atsiminimuose.

„Nuo pirmųjų puslapių iškilo pikta lemiantis spygliuotomis vielomis apjuostų pilkų stovyklų pasaulis, kankinimo kameros (...), milijonai mūsų piliečių, pražuvusių Kolymos ledinėse kasyklose“, – pridūrė jis.

Kremliaus atsako neteko ilgai laukti. Praėjus dviem mėnesiams po knygos išleidimo A.Solženicynas buvo suimtas, neteko pilietybės ir buvo deportuotas iš SSRS.

Į Rusiją jis grįžo 1994-aisiais, po dviejų dešimtmečių tremties.

Slapta į Sovietų Sąjungą nugabentos Paryžiuje rusiškai išleisto „Gulago archipelago“ kopijos buvo platinamos vadinamuoju samizdatu, arba savilaida, – perrašytais ranka, perspausdintais rašomosiomis mašinėlėmis arba nufotografuotais egzemplioriais.

Laikyti tokią knygą namuose arba paskolinti ją draugui kėlė grėsmę būti pasiųstam už grotų už „antisovietinės propagandos platinimą“.

1978 metais lietuvis disidentas Balys Gajauskas buvo nuteistas kalėti 10 metų už „Gulago archipelago“ vertimą į lietuvių kalbą.

A.Solženicynas šią knygą parašė padedant daugeliui buvusių kalinių, kurie su juo susisiekė po to, kai 1962 metais buvo išleista proveržį sukėlusi šio rašytojo apysaka „Viena Ivano Denisovičiaus gyvenimo diena“ – pirmasis kūrinys Sovietų Sąjungoje, pasakojantis apie stalinistines kalinimo stovyklas.

Apysaka buvo išleista per trumpą destalinizacijos laikotarpį, inicijuotą Sovietų Sąjungos lyderio Nikitos Chruščiovo.

Ją rašydamas A.Solženicynas panaudojo savo atsiminimus apie aštuonerius metus GULAGo stovyklose, kur buvo pasiųstas už Stalino kritiką laiške, pasiųstame vienam draugui.

„Kai pirmąkart pasirodė „Viena Ivano Denisovičiaus gyvenimo diena“, mane apipylė tūkstančiai laiškų ir liudijimų, – A.Solženicynas sakė duodamas vieną interviu 2007 metais, likus keliems mėnesiams iki savo mirties. – Pradėjau susirašinėti su įdomiausiais rašytojais. Supratai, kad likimas siunčia būtent tai, ko man reikėjo: medžiagą „Archipelagui“.“

Dirbo sudėtingomis sąlygomis

Būtent liudininkų pasakojimai suteikia daugiausiai vertės „Gulago archipelagui“.

Jie padėjo atskleisti kalinių kankinimus, sukilimus ir pabėgimus per bekraštę taigą, taip pat tūkstančių nuteistųjų mirtį nuo bado ir šalčio, prievarta dirbant – kai kada netgi spaudžiant minus 50 laipsnių Celsijaus speigui per atšiaurias Sibiro žiemas.

A.Solženicynas šią knygą rašė dešimtmetį, laikydamasis didelio slaptumo, nes N.Chruščiovo destalinizacijos vajus buvo trumpalaikis, o rašytojas atsidūrė KGB agentų akiratyje.

Grupė padėjėjų, kuriuos rašytojas vadino nematomaisiais, padėjo jam išspausdinti rankraštį, padaryti jo fotokopijas ir slapta išgabenti į Vakarus, kur buvo laukiama, kada bus duotas leidimas knygą išleisti.

„Jis dirbo labai sudėtingomis sąlygomis. Jis visada turėdavo iš anksto suplanuoti, kur paslėpti savo rankraščius. Jis rašė, niekada neturėdamas viso savo veikalo, – pasakojo viena iš „nematomųjų“ pagalbininkių Jelena Čiukovskaja. – Jis užsirašinėdavo pastabas užrašų knygelėje: įterpti tai į vieną ar kitą skyrių; šis skyrius paslėptas Estijoje, o kitas – Maskvoje.“

„Gulago archipelagas“ išlieka „viena iš svarbiausių knygų mano kartos žmonėms ir iki šiol nėra praradęs savo svarbos“, sakė nevyriausybinės organizacijos „Memorial“ prezidentas Arsenijus Roginskis, kurio judėjimas tiria ir stengiasi įamžinti Sovietų Sąjungos totalitarinę praeitį.

„Ji puikiai aprašo GULAGo gimimą ir veiklą, visuomet pasakojime skirdama centrinę vietą žmonėms – tai gali padaryti tik didis rašytojas“, – pažymėjo A.Roginskis.

Iki komunistinio režimo griūties A.Solženicynas visas pajamas iš savo knygos pardavimo skirdavo pagalbai sovietų politiniams kaliniams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"