TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

"The Post" nukrito lyg iš dangaus

Sausio mėnesį vykusiuose M.A.M.A. apdovanojimuose elektroroko grupė "The Post" dalyvavo svečių teisėmis. Tai buvo vienintelis kolektyvas, kurio vardo minia neskandavo vien dėl to, kad jo dar nežinojo.

"The Post" - neseniai į viešumą išlindusi alternatyvi elektroroko grupė. Tai, ką ketinate skaityti, yra pasižvalgymas po jos įkūrėjo, muzikos autoriaus ir grupės lyderio Artūro Gaidelio (kitaip ArtG) pastarųjų dešimties metų projektus bei svarstymus.

"The Post" ideologija

- Žodis "post" anglų kalba reiškia - "paštas", "stulpas" ir "postas". Kuris "post" esate jūs?

- "The Post" yra stulpas. Tai labai tolima metafora. Rusijoje (ir ne tik) gerai žinoma grupė DDT dainuoja: "Stulpai žvelgia į žemę, o žvakės stiebiasi į dangų." Pagal turimą potencialą esame žvakės, skirtos stiebtis į dangų, bet aplinka mums perša vienintelį egzistavimo būdą - būti stulpais ir šviesti sau po kojomis. "The Post" bando deklaruoti, kad esame ir turime siekti daugiau.

- "Mix pix", "Cut & Play", "Post Faktum" - tavo projektus galima vardyti ir vardyti. Kokia "The Post" gyvena ir šiandien, kas ją tokią daro?

- Galima sakyti, kad "The Post" gyvuoja jau 10 metų. Mano dainos - tai mano dienoraštis, todėl drauge su šiais projektais kūriau ir tai, ką tobuliname bei darome dabar. "The Post" kūriniai - daugiausia mano, tačiau kiti grupės nariai - Michailas Levinas, Sergejus Makidonas, Denisas Zujevas - yra puikūs tekstų kūrėjai. Jų autorinis proveržis mane įkvepia ir papildo, o vizija, idėjos telpa po grupės vėliava.

- Visų mano išvardytų projektų kūrinių internete nerasi. Juos gali turėti ir prisiminti nebent tie, kurie, tarkime, 2001-aisiais nusipirko albumą "ClubMix" arba 2002-aisiais - "Čiulpk". Kita vertus, dabar daug kalbama apie tai, kad CD kaip laikmena yra atgyvenusi ir neperkama. Kaip reikia leisti muziką, kad ji išliktų?

- Būtina atiduoti duoklę gerbėjams ir toliau leisti plokšteles, jas išsaugo didžiausi melomanai. Nemanau, jog čia gali kilti problema, nes archyvinių muzikinių tinklalapių daugėja. Senos dainos iš albumų skaitmeninamos ir pasiekia klausytoją socialiniuose tinkluose. Kur kas aktualiau tai, kad analoginiu būdu atkuriamų kompaktinių diskų ir plokštelių klausosi vis mažiau žmonių. Šiuolaikiniuose klubuose dainos leidžiamos iš kompiuterių, tačiau ne visi žino, kas skaitmeninio pavidalo muzika skleidžia triukšmą, nuo kurio mums pavargsta ausys ir įsiskausta galva.

Kol kas - limonadas

- 2003-iųjų antraštė viename portale: "Radijo stočių boikotuojami "Cut & Play" kūriniai". Tuo pat metu Maskvos radijo stotis "Hit-FM" dainą "Keep the Maximum" pavadino muzikine Europos sensacija. Ar dažnai tau, kaip muzikantui, pasitaiko tokių paradoksų?

- Jų pilna, ypač Lietuvoje. Sieju tai su nacionaliniu lietuvių uždarumu: mes verdame savo sriuboje ir nenorime įsileisti nieko naujo. Seniau iš radijo stočių atstovų tekdavo išgirsti pasiteisinimų, esą mano muzika skamba europietiškai, todėl netinka lietuviškam eteriui. Traktuodavau tai kaip absoliutų neprofesionalumą.

- Prieš dešimtmetį kalbėjai: "Kiekvienas žemynas turi savo beždžionę. Europa turi Lietuvą. Ji evoliucionuos į žmogų tada, kai masėms nebepakaks nevėkšliškai nuplagijuotos restoraninės muzikos." Per dešimt metų karta pasikeitė, bet ar beždžionė evoliucionavo?

- Niekada neslėpiau savo antipatijų į nacionalinį lygį prasiveržusiai restoraninei muzikai. Ji yra tiesiog rusiško šansono ir vokiško šlagerio mišinys - pigus kičas.

Tačiau internetas ir informacijos sparta duoda geresnių rezultatų. Grįžęs iš Londono buvau maloniai nustebintas atsiradusių progresyvių projektų, balsų ir talentą turinčių atlikėjų, pagerėjusios muzikos kokybės. Iš "Pūko" mafijos evoliucionavome į normalią muzikos kultūrą.

- O "The Post" evoliucionavo į vieną iš nedaugelio elektroroko pavyzdžių Lietuvoje...

- Kol kas "The Post" kūryba tėra limonadas. Medžiagos ateičiai turime keliems albumams.

- Pasitiki savimi?

- Jau dešimt metų kuriu ir žinau savo galimybes. Esu parašęs dainų, kurios turi didelį svorį reikšmės ir emocijų požiūriu. Mano kūrinių klausosi užsienyje, gerai juos vertina ir, svarbiausia, randa ko iš jų pasisemti.

Energijos užtaisas

- Grupės "Skylė" lyderis Rokas Radzevičius interviu "Lietuvos žinioms" kalbėjo: "Paradoksalu - dainuoji lietuviams, bet dainuoji angliškai. Sieki modernumo, tačiau grįžti prie provincialumo..."

- Jeigu dedi dainas į socialinius tinklalapius, jos yra pasiekiamos visame pasaulyje, todėl dainuoji ne vien savo tautiečiams. Turiu dvi gimtąsias kalbas: lietuvių ir rusų, o anglų mokiausi nuo mokyklos laikų. Jei galiu kurti visomis trimis, kodėl turėčiau to nedaryti? Esu kosmopolitas - mano muzika skirta pasauliui.

- Ar dainuoji angliškai, nes sieki prastumti "The Post" į tarptautinę rinką?

- Visi to siekia, kito kelio ir nėra - Lietuva per maža. Galima vertinti skeptiškai: esą niekam nepavyko išplaukti į platesnius vandenis. Kita vertus, tu privalai konkuruoti, jei nori tobulėti. Įrašai dainą, pamatai, kad kas nors moka daug geriau, ir vėl slepiesi savo studijoje.

Įdomus dalykas - Lietuvoje visas grupes, kurios ko nors pasiekė, sudaro ne vien lietuviai: "Skamp", "Biplan", "Lemon Joy"... Net lietuviškos, tokios kaip "Bix", "Už tėvynę" ar "Antis", pasižymėjo kosmopolitiškumu ir progresyviu mąstymu.

- Daina "Blind Lady" yra apie teisingumo deivę, kuri vaizduojama uždengtomis akimis. Ar visi "The Post" tekstai - metaforiškos aliuzijos?

- Iš tikrųjų dauguma tekstų yra tiesioginiai. Daugiau nei metaforų esama mano filosofijos. Idėjos sudaro energijos užtaisą, kuris turi liekamąją vertę. Manau, konceptas yra itin svarbus: veikiau plėšysiu gerklę, o jei reikės - ir galvą, tačiau rašysiu prasmę turinčius ir peno apmąstymams teikiančius tekstus.

Lietuviškose dainose visuomet kalbama tomis pačiomis paviršutinėmis temomis - apie sapnus, jūrą, akis arba žvaigždes. Bet kaip tu moki kalbėti apie meilę, taip ir myli...

Ir B.R.O.L.I.S.

- Sausį vykusiuose M.A.M.A. apdovanojimuose dalyvavote svečių teisėmis. Tačiau iš tiesų buvote vienintelė grupė, kurios vardo minia neskandavo vien dėl to, kad jo dar nežinojo. Kaip ten pakliuvote?

- Ieškojome viešumos. Nepažįstame žmonių, kurie žinotų, kaip tinkamai prasisukti interneto plotmėje, todėl pasirinkome seną gerą televizinį variantą. Kadangi Samas (vienas renginio organizatorių Saulius Urbonavičius-Samas - aut.) buvo girdėjęs "The Post" ir jam patiko mūsų muzika, pakvietė sugroti tarp prizų įteikimo.

- Ar tiesa, kad tik renginio dieną sužinojote, jog negalėsite groti gyvai?

- Turbūt nebuvome vieninteliai, išgirdę šią žinią paskutinę akimirką. Tačiau tai yra televizija, ir čia organizatoriai negali rizikuoti, jei jau repeticijų dieną iškyla techninių problemų. Todėl atsivežtos aparatūros nenaudojome, o ir balsas, kuris vienintelis skambėjo gyvai, buvo prastai sureguliuotas.

- Anot Samo, renginys turėjo būti išskirtinis savo kokybe ir vizualumu. Ar šis siekis, tavo nuomone, pavyko?

- Deja, garsas ir vaizdas buvo nukreipti į geriausias vietas apačioje. Puiki kokybė buvo žadėta televizijai ir orientuota į jos žiūrovus. Todėl kai kurių atlikėjų, tarkime, Manto Jankavičiaus ir Ingos Norkutės, televizinis pasirodymas atrodė geras, bet arenoje tikriausiai ne visi suprato, kas vyko.

- M.A.M.A. ceremonija buvo skirta populiariosios muzikos scenai, vasario 25-ąją vyksiantys atsakomieji T.Ė.T.Ė. apdovanojimai - alternatyviajai. Kuriems iš jų, tavo manymu, galėtų būti būtų nominuota "The Post"?

- Lietuvoje buvo ir atsiranda naujų apdovanojimų, tačiau nė vieni jų nėra tradiciniai ar turintys įtakos. Todėl norėčiau būti nominuotas B.R.O.L.I.S. apdovanojimams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"