TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Ugninė Afrika siūbtels per Lietuvą

2012 04 18 6:05

Trejus metus Lietuvoje gyvenantis, iš Etiopijos kilęs Kiros Hadgu organizuoja nacionalinio Afrikos cirko pasirodymą "Ugninė Afrika". Balandžio 20-29 dienomis šou keliaus per visą Lietuvą. Kiros esame įsidėmėję iš įvairių televizijos projektų, per kuriuos jis stebino žiūrovus neįtikimai lanksčiu kūnu.

"Ugninė Afrika" - dalis nacionalinio Afrikos cirko artistų, atvežančių naujausią savo programą. Į Lietuvą atvyksta 32 artistai iš 9 Afrikos valstybių, per šou skambės gyva muzika, bus rodomi akrobatiniai triukai, pokštaus klounai, pasirodymo dalyviai dėvės nacionalinius drabužius. "Pakviečiau norėdamas lietuvius supažindinti su Afrikos kultūra - parodyti tautinį šokį, kostiumus, jiems būdingus triukus. Tai bus pažintinis pramoginis renginys", - LŽ sakė Kiros.

Daug laimingų žmonių

- Kodėl nutarėte rodyti cirką?

- Šis renginys pasižymės itin aukšta kokybe, nes jame pasirodys trys pasaulio rekordininkai, Lietuvoje tokio renginio dar nėra buvę. Jūsų krašte cirkas yra skirtas tik vaikams ir suvokiamas kaip pramoga mažiesiems, o aš, būdamas cirko artistas, noriu parodyti, kad yra kitaip. Be to, Afrikos kultūra lietuviams gana tolima, menkai žinoma. Lietuvos publika galės išvysti tai, ko nepamatysi kiekvieną dieną. Jau dabar sulaukiame žmonių susidomėjimo.

- Ar Afrikos cirkas skiriasi nuo europinio?

- Žinoma, mat jame skamba temperamentinga afrikietiška muzika, nuotaika visuomet pakylėta, niekada nebūna nuobodu. "Ugninę Afriką" jau matė kitų Europos valstybių žiūrovai, iš viso pasirodymą aplankė apie 5 mln. žmonių. Girdėjau tikrai daug gerų atsiliepimų apie šou.

- Kaip jaučiasi artistai, atvykę į mažą valstybę, kurios daugelis net nežino?

- Tai tiesa, jie net nežinojo apie Lietuvą. Tačiau aš puikiai čia gyvenu, įsitraukiau į visuomenę ir juos įtikinau, kad tai puikus kraštas. Noriu parodyti Lietuvai, iš kur aš esu, kur mano šaknys ir kokia yra Afrika. Daugelis menkai žino apie Afriką, noriu tai keisti, griauti stereotipus ir rasizmą Lietuvoje, ir tai ketinu daryti organizuodamas pramogas lietuviams. Juk Afrika nėra tik badaujantys vaikai ir kariaujančios gentys. Žiniasklaidos nuopelnu išplitę stereotipai, esą afrikiečiai yra nusikaltėliai, prekeiviai narkotikais. Mano žemyne yra daug gražių dalykų - čia gyvena daug talentingų ir laimingų žmonių, apie kuriuos niekas nežino.

  Lietuva man davė labai daug ir, manau, kad man reikia duoti ką nors atgal. Aš noriu, kad tie, kuriuos domina Afrikos kultūra, ateitų ir pamatytų puikų reginį.

Norėti ir daryti

- Ar neatrodo, kad kovojate su vėjo malūnais, negi išties tikitės pakeisti požiūrį į kitataučius, atveždamas Afrikos cirką į Lietuvą?

- Visi taip mano, todėl sėdi ir nieko nedaro. Jei nori ką nors keisti, vadinasi, gali tai padaryti. Reikia norėti ir daryti, tikėti tuo, ką darai, ir tuomet pasieksi savo tikslą. Lietuvoje žmonės labai ilgai gyveno tarsi uždarame burbule, nematydami kitų kultūrų, tautų įvairovės. Kai lietuviai susipažins su Afrika, galės spręsti, ar jiems patinka ji, ar ne.

- Teko skaityti, kad važiuodamas iš Rusijos pas giminaičius į Olandiją tiesiog "įstrigote" Lietuvoje. Kaip iš tikrųjų buvo?

- Pirmasis įspūdis apie Lietuvą buvo prastas - žmonės čia konservatyvūs, ne itin ekonomiškai stiprus kraštas. Tačiau po kurio laiko susiradau draugų, išmokau kalbą, galėjau žiūrėti televiziją, skaityti laikraščius ir visiškai integravausi Lietuvoje. Vis dėlto svarbiausias dalykas, privertęs pasilikti, buvo mergina, kurią mylėjau.

  Man patinka jūsų maistas, kultūra. Apkeliavau visą pasaulį, tačiau Lietuva mane kažkuo traukia ir žavi, todėl aš noriu likti čia. Išmokau gyventi čia, galiu įgyvendinti savo gyvenimo tikslus. Kartais, kai paskambina iš Migracijos tarnybos ir primena, kad reikia susitvarkyti vizą, būnu net pamiršęs, kad man jos reikia, nes gyvenu manydamas esąs lietuvis.

  Šiuo metu vadovauju renginių organizavimo įmonei Lietuvoje, organizuoju cirko pasirodymus, su kuriais keliaujame po visą pasaulį. Man neįdomu rengti tokius šou, kurie jau buvo rodyti, - kam to reikia? Taip pat man labai svarbu renginio kokybė.

Diplomas - norma

- Ar jums svarbu išsilavinimas? Juk rodyti cirko triukus galime ir be jo...

- Nuotoliniu būdu mokiausi Norvegijoje. Tačiau yra vienas dalykas, kuris man nepatinka, kai nori studijuoti universitete. Tu specializuojiesi vienoje srityje, o po to visą gyvenimą dirbi tą patį, sėdi biure nuo aštuonių iki penkių. Tai taip nuobodu! Universitetą baigiau tik dėl formalumo, kad būčiau ką nors baigęs. Asmeniškai negaliu tenkintis viena veiklos sritimi ir kas mėnesį gauti tam tikrą atlyginimą. Noriu daugiau, noriu veikti skirtingose srityse ir būti darbdavys, o ne darbuotojas.

  Universitetinis išsilavinimas visuomenėje priimta norma, kurią aš įvykdžiau, bet niekada negalėčiau būti teisininkas, o jei ir būčiau, tai dar ką nors kita veikčiau. Nors, žinoma, geras dalykas daug mokytis ir įgyti daugiau žinių.

Kitur nepatiko

- Kaip manote, ar nebūtų paprasčiau ir lengviau gyventi Europos valstybėje, kurioje yra didesnė ir platesnė rinka kurti verslą ir žmonės tolerantiškesni?

- Aš gyvenau Olandijoje, kitose šalyse, tačiau man buvo neįdomu ten gyventi, visai nepatiko. Kalbant apie verslą, kuo mažesnė valstybė, tuo lengviau stebėti ir kontroliuoti savo klientus. Jei pats ieškai darbo ir nori būti darbuotojas, tokiu atveju didesnė šalis yra geresnis pasirinkimas. Tačiau jei esi verslininkas, lengviau bendrauti su klientu, jį pažinti mažesniame krašte.

  Tokio masto cirko šou organizatorių Lietuvoje nėra, kaip ir kitose Baltijos valstybėse. Šis faktas taip pat pranašumas, nes mes neturime konkurentų. Visoje Europoje tokių organizatorių vos keletas.

  Mano versle svarbu ir tai, kad pats buvau ir esu cirko artistas, todėl lengviau vadovauti kitiems atlikėjams. Mano darbas nėra tik užsiimti vadyba. Visą gyvenimą buvau artistas ir žinau, kaip reikia su jais bendrauti, ir man lengviau juos suprasti.

- Kodėl susidomėjote cirku ir nusprendėte tapti cirko artistu?

- Dar vaikystėje domėjausi įvairiausiais triukais, tarkim, žongliravimu. Matydavau, kaip Afrikos cirko artistai daug keliauja ir grįžta iš Europos pasikeitę - pamatę pasaulio, praplėtę pažiūras, aš irgi to norėjau. Mane tai žavėjo, tad baigiau cirko mokyklą.

  Tačiau, tiesą pasakius, mano vaikystės svajonė buvo tapti biologu, mat visuomet domino žmogus, jo kūnas. Mokykloje man puikiai sekėsi biologija ir buvau geras mokinys, tačiau gyvenimas pasisuko kitaip. Dabar mane labai domina rinkodara, nes tai susiję su mano dabartiniu gyvenimu.

"Veža" aplodismentai

- Kas labiausiai žavi būnant cirko arenoje arba scenoje?

- Mane labiausiai "veža" publika ir plojimai. Aš dievinu dėmesį, neduokite pavalgyti, duokite plojimų. Labai džiaugiuosi, kai pavyksta nustebinti auditoriją ir ji pradeda šėlti. Kiekvienam artistui, manau, tai yra svarbu. Jei žmonės ploja, vadinasi, jiems patiko tavo pasirodymas.

  Prancūzijoje ir Kanadoje publika yra visiškai išprotėjusi - jie ploja, trypia kojomis, atsistoja. Tada labai lengva peržengti ribą ir, norėdamas patenkinti žiūrovus, pradedi rodyti itin pavojingus triukus, improvizuoji tai, ko nesi lig tol išbandęs. Tiesiog užplūsta adrenalinas, todėl reikia mokėti valdytis.

  Lietuvoje žmonės, žiūrėdami šou, susikaustę ir šalti. Jie turėtų pamiršti savo problemas, nesėkmes, darbus, tačiau lietuviai nemoka užsimiršti. O artistai jaučia, kai žmonės atveria širdis ir atsipalaiduoja, atlikėjai nori bendrauti su publika, užsimezga nuoširdesnis ryšys.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"