TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

V.Mičiulienė - tiesiog juokinga moteris

2013 04 06 6:02
"Turėti humoro jausmą yra Dievo dovana. Tai - didesnė dovana nei protas", - įsitikinusi V.Mičiulienė./Asmeninio archyvo nuotrauka

BTV humoro šou "Juoko kovos" komisijos narė ir pokalbių laidos "Pasitarkime" vedėja Violeta Mičiulienė taškosi energija. Moteris čiauškia apie humoro jausmo ir intelekto ryšį, apie laisvalaikį stebint žmones ir atvejus, kai ji tampa žvėrimi.

- "Lietuvos žinias" skaito ir solidūs, ir jaunesni žmonės. Suteikiu minutę prisistatyti jiems.

- Oba! Kas yra Violeta Mičiulienė?.. Geriausiai mane apibūdina žiūrovų reakcija. Kai mane parduotuvėje sutinka žmonės, kurie neįsitikinę, kad tai - aš, jie prieina ir sako: "Klausyk, bet juk tu - ta, iš televizijos..." Aš esu ta, iš televizijos. Nežinau, ką reiškia "ta". Galima atkapstyti labai daug šio žodžio prasmių - jis gali turėti ir teigiamą, ir neigiamą prasmę.

- Profesija atskleidžia žmogaus būdą?

- Nebūtinai. Ilgai ir nuobodžiai mąsčiusi priėjau prie išvados, kad esu tiesiog juokinga moteris. Juokinga visais atžvilgiais. Labai bijau, kad nepajusiu, kai žiūrėti į mane bus nejuokinga, o graudu. Baiminuosi nepastebėti, kad mano laikas jau praėjo. Kaip neperlipti tos ribos? Kaip išeiti su pakelta vėliava, nebelipti į sceną ir nebeerzinti žmonių?.. Geriau pasitraukti penkiomis minutėmis anksčiau nei per vėlai. Jei pajusiu esanti nereikalinga, iš karto pasitrauksiu.

- Intelektas susijęs su humoro jausmu?

- Labai susijęs. Humoras yra nepaprastai subtilus dalykas. Skirtingi žmonės savaip jį priima. Pastebėjau, kad tapo populiaru išjuokti kitą žmogų. Bet tu pasijuok iš savęs ir nebijok pasirodyti kvailai. Stengiuosi šypsodamasi žvelgti į rimtus dalykus: bet kokį sudėtingą, skaudų įvykį galima vertinti per humoro prizmę. Pasitaiko, kad juokaudama sakau tiesą.

Turėti humoro jausmą yra Dievo dovana. Tai - didesnė dovana nei protas. Gali būti protingas, išsilavinęs, kišenėje nešiotis Nobelio premijos laureato vardą ir nesuprasti, kas yra smagu.

- Ko gero, daugelis žmonių iš jūsų tikisi humoro dozės. Duodate jiems tai, ko tikisi?

- Deja, taip - kartais visai nenorėdama. Būna, kad esu kokiame nors vakarėlyje. Niekada nesiveržiu į priekį, nenoriu afišuotis. Jeigu galiu pabūti kampe ir stebėti žmones, jaučiuosi labai laiminga. Bet po pusvalandžio į mane žiūri bene trisdešimt procentų žmonių: "Tai ką?.. Tu taip sėdėsi ir tylėsi?" Po kokios valandos kas nors prie manęs prieina: "Skelk "bajerį"!" (Juokiasi.) Suprantu, kad humoristas nepriklauso sau - jis priklauso žmonėms. Taigi V.Mičiulienė yra tautos nuosavybė. Tokios žaidimo taisyklės. Žmonės yra žiūrovai, o aš - personažas.

Labai noriu nuvažiuoti į didelę masinę šventę. Bet negaliu sau to leisti, nes su manimi norės pabendrauti keliasdešimt žmonių. Iš manęs atimtas privatumas - vienas prabangiausių dalykų. Todėl daug smagiau leisti laiką vienai arba su artimais žmonėmis. Antra vertus, meluočiau, jei sakyčiau, kad nepasiilgstu žiūrovų.

- Žmonių dėmesys. Jums jo reikia?

- Labai gerai jaučiuosi ir be žmonių dėmesio. Geriausia vienai - vienai niekada neliūdna. Visiems susidarė įspūdis, kad einu per gyvenimą ir kvatoju. Nekvatoju, į viską žvelgiu rimtai. Esu gyvenimo stebėtoja. Jei reikėtų, galėčiau sumokėti už tai, kad man leistų stebėti žmones. Tai - vienas maloniausių laisvalaikio leidimo būdų. Labai smagu pamatyti tai, ką žmonės slepia - kai jie vaidina protingesnius nei yra. Pastebiu viską: gestą, ištartą žodį, mimiką, aprangos detalę. Mėgstu tyrinėti, analizuoti ir atrasti tikrąjį grūdą. Labiausiai patinka dvi žmonių grupės: vaikai ir seneliai. Tie dar nemeluojantys ir tie, kurie jau nebemeluoja. Man imponuoja tikrumas ir nuoširdumas. Visi kiti ką nors vaidina, o iš šono tai taip puikiai matyti...

- Esate linkusi į savianalizę?

- Dar ir kaip! Mano zodiako ženklas - Skorpionas. Savo poelgius nagrinėju nuo... iki. Nuolat nepatenkinta savo poelgiais. Turiu tokią problemą: man viskas ne tas pats, man viskas pernelyg rūpi. Draugai ir artimieji bara už tai, kad turiu visur dalyvauti, kad privalau daryti tą ar aną. Pats svarbiausias dalykas gyvenime man - būti ramiai dėl savo sąžinės. Geriau nukentėsiu finansiškai, bet būsiu sąžininga.

"Negaliu pakovoti už save, bet už kitą galiu, - sako V.Mičiulienė. - Jeigu reikia, galiu tapti tikra furija."/BTV archyvo nuotrauka

- Kokie dalykai lietuviams juokingiausi?

- Jiems juokingi vyrų ir moterų santykiai, moralės dalykai, "pijokystė", aplaidumas ir kvailumas. Tai - tradiciniai dalykai, iš kurių mes juokiamės. Ir jie niekada nesikeis.

Sovietiniais laikais ne apie viską buvo galima kalbėti. Juoką keldavo užuomina, nes žmogus jausdavosi laimingas supratęs, ką norėjo pasakyti humoristas. Šiais laikais prajuokinti sunkiau, nes gali kalbėti viską. Todėl dažniausiai juokaujame apie "aną galą". Aš už visas humoro rūšis - tegul tik žmonės bando juokauti, tegul nebūna paniurę.

- Kodėl lietuviai taip retai šypsosi?

- Viešpatie, kaip tu šypsosiesi, jei beveik įpusėjo balandis, o lauke - sniegas?.. Kipras, Graikija, Indija - šios šalys turi labai daug problemų, bet jų žmonės šypsosi. Mes esame šiaurės kraštas. Saulė duoda laimės hormonų, o jos nėra. Lietuviai - liūdna tauta. Lietaus kraštas.

- Ar pasitaiko gyvenime situacijų, kai turite būti nejuokinga ir šiurkšti?

- Pasitaiko, kai reikia ką nors pastatyti į vietą. Negaliu praeiti pro šalį, jei skriaudžiamas žmogus. Bet koks žmogus - silpnesnis, jaunesnis, kvailesnis. Kartą man metė kortas ir pasakė: "Didžiausia tavo gyvenimo problema ta, kad tu visada kovoji už tiesą ir nukenti." Negaliu pakovoti už save, bet už kitą galiu. Jeigu reikia, galiu tapti tikra furija. Neteisybė? Viskas! Tampu žvėrimi. Vėliau būna gėda.

- Prieš penkerius metus buvote humoro grupės "Ambrozija" aktorė. Man "ambroziečių" humoras atrodo, švelniai tariant, šiek tiek provincialus. Gal jis toks ir yra?

- Nežinau, ar jis provincialus. Juk visi mes iš liaudies. Tam tikras humoras tau patinka arba ne. "Ambrozija" iki šiol surenka pilnas sales; jos humoras kitoks. Yra tokių, kurie man sako: "Mėgstu tave kaip žmogų, bet negaliu pakęsti to, ką darai ekrane." Visiškai suprantu.

Iš "Ambrozijos" išėjau, nes pinigai geriau dalijasi iš vieno. (Juokiasi.) Jei rimtai, aš norėjau bandyti ką nors nauja. Pajutau, kad laikas išeiti. Šioje grupėje buvau dešimt metų. Man labai smagu, kad su "Ambrozija" bendraujame iki šiol - nelaimės ar laimės atveju jie visada šalia; aš juos labai myliu. Laikus, kai priklausiau grupei, prisimenu šiltai.

- Kaip vertinate masiškai štampuojamas amerikiečių komedijas jaunimėliui su aibe nešvankybių ir idiotiškų situacijų?

- Kalbi apie tokius filmus kaip "Amerikietiškas pyragas"? Nesąmonė. Aš jų paprasčiausiai nesuprantu. Kartais manau, kad tai - mano problema. Kita vertus, ko norėti?.. Aš nevarau ant Amerikos, bet į šią šalį, jaunesnę už Vilniaus universitetą, sulėkė visokie nusikaltėliai ir pabėgėliai. Jie neturi šaknų ir tradicijų. Amerikiečiai kiša savo "brukalą" ir daro įtaką mūsų jaunimui. Užtat man pikta ir liūdna.

- Ką manote apie kultinį MTV ekstremalaus humoro šou "Jackass"?

- Esu mačiusi. Šių žmonių organizme - adrenalino stoka, todėl jie jį gauna dirbtinai. Tai, ką daro "Jackass", man kelia šoką.

- Asmeniniame jūsų tinklalapyje galima rasti jūsiškį mobiliojo telefono numerį. Sulaukiate keistų skambučių?

- Jokie "durniai" man nerašinėja, bet turiu labai juokingą telefoninį teroristą. Jis atsiranda tada, kai pilnatis. Jeigu šalia telefonas ir iš eilės gaunu dešimt žinučių, žinau, kad jis vėl čia, o naktį už lango bus pilnatis. SMS žinutės tokios pačios - skiriasi tik jų eiga; niekada į jas neatsakinėju. Kreipiausi į policiją, bet ji negali atrasti teroristo, nes šis turi nefiksuoto ryšio kortelę.

- Kai tarėmės dėl šio interviu, prasitarėte, kad pirmadienį prieš BTV "Auksinių svogūnų", kuriuose vaidinote Europos Parlamento narę Viliją Blinkevičiūtę, transliaciją jums buvo iškviesta greitoji. Kas nutiko?

- Turiu problemą dėl menisko - ėmiau nevaldyti kojos. Iškviesti medikai suleido skausmo malšinamųjų ir aš variau! Niekas net nepastebėjo, kad kas nors ne taip. Taip ir turi būti. Tiesa, po ceremonijos vaistų poveikis praėjo ir aš važiuodama automobiliu verkiau.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"