TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Veganai siūlo alternatyvius problemų sprendimo būdus

2016 08 23 7:00
Pasak „Vegfest LT” mugės organizatorės Ventės Viteikaitės, veganų skaičius pasaulyje auga kaip ant mielių. Organizatorių archyvo nuotraukos

Progresas dar niekada nebuvo toks spartus, kaip dabar, o nuolatiniai pokyčiai neaplenkė nei grožio idealų, nei mitybos tendencijų. Atkinso dietą pakeitė mažo riebumo dietos, vėliau prasidėjo žaliavalgystės bumas, paleolitinė mityba, o dabar medija vis dažniau prabyla apie veganizmą.

Natūralu, jog tokiais permainų laikais retas tiki, jog ir veganizmas nėra tik dar vienas madingas, trumpalaikis eksperimentas, todėl kritikos strėlių toks gyvenimo būdas ir jo propaguotojai susilaukia nuolatos. Vis dėlto Lietuvoje šis judėjimas jau turi užnugarį.

Sparčiausiai pasaulyje plintantis judėjimas

Aktyvi veganų bendruomenė buriasi internetinėje erdvėje (socialiniame tinke „Facebook“ grupė „Lietuvos veganai“ jau jungia beveik 10 000 narių), organizuoja susitikimus, paskaitas, o šį rugsėjį Vilniuje bus surengtas ir pirmasis mūsų šalyje didesnio masto renginys – tarptautinė veganų mugė „Vegfest LT“.

Jos rengėja, „Lietuvos veganų“ grupės įkūrėja Ventė Viteikaitė sako, kad veganai yra sparčiausiai pasaulyje auganti bendruomenė, ir ji yra įsitikinusi, jog tai ne vien trumpalaikis bumas – veganų skaičius, jos nuomone, tik augs.

Iš tofu gaminami varškės sūreliai skoniu nesiskiria nuo gaminamų iš pieno.

Paklausta, kuo veganizmas skiriasi nuo kitų, savo laikinumą jau įrodžiusių mitybos tendencijų, mergina nesuabejoja: „Veganizmas nėra laikomas dieta – tai gyvenimo būdas, kurį pasirinkti skatina etiniai įsitikinimai, kad kitos rūšys yra lygiateisės ir neturi būti išnaudojamos“. Moralinis pagrindas – stiprioji veganizmo, kaip judėjimo pusė, tačiau ne mažesnę svarbą turi ir jo teigiamas poveikis sveikatai.

„Žmonės turi teisę žinoti tiesą, iš kur ateina jų maistas ir kokią žalą jiems daro. Lietuvoje daugiau nei pusė žmonių miršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų, dar 20 proc. – nuo vėžio. Tik mažiau nei 30 proc. mirčių tenka kitoms ligoms ir nelaimingiems atsitikimams, savižudybėms bei mirtims dėl senatvės. Tokie skaičiai gąsdina, nes daugumos šių ligų galima nesunkiai išvengti pakeitus mitybos įpročius“, – sakė V.Viteikaitė.

Mėsa – tokia pat pavojinga kaip asbestas

2012 metais publikuotas informacinis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) leidinys patvirtina Ventės žodžius – PSO surinktais duomenimis Europos sąjungos gyventojų mirtingumo priežastys yra tokios pačios kaip Lietuvoje: pagrindine išlieka širdies ir kraujagyslių ligos, antroje vietoje – vėžys. Anot PSO, 28 iš 53 Europos valstybių vėžinių susirgimų skaičius pranoksta kraujotakos sistemos ligas, maža to, prognozuojama, jog iki 2020 metų jų tik daugės.

Prieš mažiau nei metus ta pati PSO ištyrė raudonos mėsos ir vėžio sąsajas. Pribloškiantys studijos rezultatai aptarinėjami iki šiol, mat raudona perdirbta mėsa buvo priskirta pirmajai kancerogenų grupei – šiai grupei taip pat priklauso radiaktyviosios medžiagos, tabako gaminiai bei asbestas.

Veganų ypač mėgiamas avinžirnių humusas yra itin gausus baltymų.

Baltymų galima gauti ir iš arbūzo

Vis dėlto dažnas augalinės mitybos kritikas pro ausis praleidžia pastarąjį faktą ar mėgina jį užginčyti teigdamas, jog atsisakius gyvūninės kilmės produktų neįmanoma užsitikrinti pilnavertės dietos. Tokiems kritikams neretai antrina ir kai kurie medikai, pavienius išsekimo atvejus priskirdami veganinei mitybai. Apmaudu, kad apie veganizmą sprendžiama pagal jo vėliava besidengiančius neišmanėlius.

„Pasaulio sveikatos organizacija pripažino, kad augalinė mityba yra visavertė ir tinka ne tik suaugusiesiems, bet ir vaikams, paaugliams, nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms bei sportininkams“, – teigia Ventė.

Į bene dažniausią veganams pateikiamą klausimą, iš kur gauna baltymų, ji atsako taip: „Suaugusio žmogaus racione baltymai turėtų sudaryti tik apie dešimtadalį reikiamų kalorijų. Lęšiai, žirniai, avinžirniai, pupos, pupelės, riešutai, sėklos, tofu, žalumynai – tiesiog perpildyti baltymais. Net arbūze – 8 proc. baltymų – veganams reikia galvoti apie tai, kaip jų nepadauginti, o ne iš kur gauti.“

Veganizmą renkasi garsūs atletai

Šių metų olimpinių žaidynių JAV sunkumų kilnojimo atstovas Kendrickas Farrisas yra gyvas įrodymas, jog tapus veganu įmanoma ir toliau siekti sporto rekordų, auginti raumenų masę ir gerinti rezultatus. Jau dvejus metus augalinę mitybą propaguojantis sportininkas ne tik perėjo į aukštesnę svorio kategoriją, bet ir pagerino JAV svorio kėlimo rekordą iškeldamas 377 kilogramus.

Sportininkas teigia, jog veganiška mityba ne tik padėjo jam pagerinti rezultatus, bet ir prisidėjo prie bendros emocinės gerovės, padidino energinį potencialą. K. Farrisas yra tik vienas iš daugybės aktyvų gyvenimo būdą propaguojančių ir veganiškai besimaitinančių žmonių.

Augalinį maistą pasirinko ir teniso žvaigždės Venus ir Serena Williams bei garsieji mišrių kovos menų atstovai broliai Nickas ir Nathanas Diazai.

Mėgstančios gaminti nesunkiai randa, kuo kepiniuose pakeisti gyvūninės kilmės ingredientus.

Veganiškas maistas – pigesnis

Vis dėlto šie vardai dažnam skeptikui sukelia tik dar didesnių abejonių, mat nuomonė, jog veganiškas gyvenimo būdas yra kur kas brangesnis nei įprastas, vis dar labai gaji. Neva tik pasiturintys žmonės gali sau leisti lankytis augalinio maisto restoranuose – o kas lieka eiliniam, už vidutines pajamas pragyventi turinčiam žmogui?

Ventė sutinka, kad augalinės tipinių maisto produktų (kumpių, sūrių, pieno ir kt.) alternatyvos Lietuvoje kainuoja daug, gerokai daugiau nei kitose Vakarų Europos šalyse ar JAV, tačiau problemos mergina čia neįžvelgia: „Šie pakaitalai ir nėra būtini kasdien. Valgant paprastus patiekalus – košes, sriubas, makaronus, troškinius ir kitus daržovių patiekalus – veganiškai maitintis yra pigiau.“

Ventė teigia, jog dauguma veganais tapusių žmonių džiaugiasi atradę skanesnių ir įvairesnių receptų, taip pat produktų, apie kuriuos iki tol net nebuvo girdėję, racionas tapo spalvingesnis, įdomesnis. Maža to, beveik visus tradicinius patiekalus galima nesunkiai „veganizuoti“, pavyzdžiui kepiniuose pieną pakeičiant sojų, avižų ar migdolų pienu (visus juos galima nesunkiai pasigaminti namuose), kiaušinį – bananu, riešutų sviestu ar linų sėmenų ir vandens mišiniu, avinžirnių ar pupelių nuoviru.

Rinktis kitokį gyvenimo būdą skatina etika

Nusprendusieji išmėginti tokį gyvenimo būdą nesunkiai atsisako mėsos produktų – toks sprendimas atrodo logiškas, žinant mėsos poveikį sveikatai, maža to, turi stiprų moralinį pagrindą.

„Kiaulės, karvės laikomos tokiuose ankštuose garduose, kad negali net pasikasyti. Gyvulininkystė yra pati žiauriausia pramonė ir savo darbuotojams – dauguma mano, kad pavojingiausios profesijos yra policininko, gaisrininko ar kine besifilmuojančių kaskadininkų, tačiau tiesa ta, kad daugiausia darbuotojų sužalojama ar žūsta būtent fermose bei mėsos kombinatuose.“

Mėsa – žiaurus produktas. O štai tiek pienas, tiek kiaušiniai vis dar atrodo nekaltai, nežinantieji tebemano, jog pieno ir kiaušinių pramonei auginamos karvės ir vištos nėra išnaudojamos. Kodėl tuomet veganai atsisako ir šių produktų?

Ventės atsakymas nelinksmas: „Kiaušinių, pieno pramonės yra ne ką mažiau žiaurios nei mėsos. Vos prasikalę viščiukai išrūšiuojami – patelės paliekamos, o patinėliai gyvi sumalami mėsmale, nuskandinami verdančiame vandenyje ar uždusinami dujomis. Pačios vištos auginamos tik tol, kol deda maksimalų kiaušinių kiekį – maždaug iki pusantrų metų, vėliau sunaikinamos.“

Pasaulio veganai siekia nutraukti šį kankinimų ratą ir ištaisyti jo sukeltas pasekmes. Paklausta, kokios jos, Ventė vardina: „Vandens, dirvožemio, oro tarša, ozono sluoksnio nykimas, klimato kaita, be reikalo kertami miškai ir eikvojami kiti resursai – gyvulininkystė stipriai prisideda prie aplinkosaugos problemų.“ Pasak merginos, gyvulininkystės sukeliama žala gamtai didesnė nei fabrikų ir automobiloių kartu sudėjus.

Ne viena dėl klimato atšilimo susirūpinusi šeima jau įsigijo elektromobilius, elektros lemputes pakeitė taupiosiomis ar ėmė rūšiuoti atliekas, vis dėlto tai ne esminiai sprendimai. Norint, kad asmeninis indėlis aplinkosaugai išties būtų svarus, derėtų sumažinti , o geriausia – iš viso nutraukti gyvūninės kilmės produktų vartojimą.

Veganizmą, kaip sprendimą ekologinėms problemoms rekomenduoja ir Billas Gatesas, vadinantis jį maisto ateitimi, o popiežius Pranciškus kalba, jog „turime tik vieną širdį ir tas menkumas, dėl kurio leidžiame sau blogai elgtis su gyvūnu, neilgai trukus pasireikš ir mūsų elgesyje su kitu žmogumi. Bet koks žiaurumas nukreiptas prieš gyvą būtybę prieštarauja žmogaus orumui“.

Lietuvos veganų mugė – jau šį rudenį

Argumentų už veganizmą – daugiau negu reikia, jei kam trūksta žinių, galybė informacijos yra internete.

Visiems, besidomintiems veganizmo idėjomis, sveikesniu gyvenimo būdu ir aplinkosauga, vertėtų prisijungti prie „Facebook“ grupės „Lietuvos veganai“.

„Ir būtinai ateikite į „Vegfest LT“ mugę“, – kvietė Ventė. Joje dalyvaus beveik pusšimtis veganiškų bei veganams draugiškų verslų. Atėjusieji galės paragauti iš augalų pagamintų kumpių, dešrelių, sūrio, jogurtų ir netgi varškės sūrelių, paskanauti be kiaušinių, grietinės ir sviesto iškeptų pyragų, pasistiprinti sveikais užkanžiais, karštaisiais patiekalais, įsigyti ekologiškų prekių, produktų be glitimo, kosmetikos ir higienos prekių, literatūros apie sveiką gyvenseną ir augalinę mitybą, receptų knygų, drabužių, papuošalų ir aksesuarų, veganų atributikos.

Renginys vyks rugsėjo 10 d. Vilniaus viešbutyje „Panorama“ nuo 10 iki 16 val. Įėjimas nemokamas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"