TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Vidmantė Jasukaitytė: raudanti meilė

2014 04 01 12:23

Poetė, prozininkė, dramaturgė Vidmantė Jasukaitytė pristatė naujausią knygą – poezijos tomelį „Ambra“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Autorė prisipažįsta jo dar negalinti atsiversti, kaip ir truputį anksčiau pasirodžiusio autobiografinio romano „Kaip mes mokėmės mirti“. Abi šios knygos išaugo skaudžiame lauke – netekties, prarasties. Abi inspiravo rašytojos vyro Vinco Dineikos mirtis, taip pat pačios autorės sunkios ligos patirtys.

„Ambra“ – tarsi pabuvimas su mylimuoju, atsisveikinimas su juo. Tai mylimojo įteigtas suvokimas, kad gyvenimas nesibaigia mirtimi ir priesakas – tu turi gyventi.

Literatūros kritikas Valentinas Sventickas neslepia, kad tyrinėtojams „Ambra“ ir kitos V.Jasukaitytės knygos pateikia užtektinai mįslių ir akistatų su sunkiai suvokiamais dalykais. Kritikas įsitikinęs, kad jo kolega Ričardas Pakalniškis „Ambrą“ būtų iškart priskyręs mažosios poemos žanrui. Bet galima ją laikyti ir eilėraščių ciklu. Knyga turi savo veiksmo tėkmę, įvykius, veikėjus.

Tai meilės lyrika, nors to, su kuriuo kalbamasi, nebėra šalia - fiziniu pavidalu. Tai raudanti meilė, apglėbianti visą jausmų ir potyrių prieštaringumą. Poetės kalbėjimas labai intensyvus, sodrus, aitrus. Ieškodamas literatūrinių kaimynysčių V.Sventickas nurodo Janiną Degutytę, Onę Baliukonę, Gražiną Cieškaitę.

Ambra parfumerijoje naudojama kvapui užfiksuoti, o lyrikos kalba tai buvusių akimirkų sustabdymas, įamžinimas.

„Mirtis nepaliečia sąmonės, kol su ja nesusiduri, - prisipažįsta V.Jasukaitytė. – Aš irgi bėgau nuo mirties, kadangi negalėjau suvokti, kad ji ateis. Dabar nė kiek nebijau numirti. Pasižiūrėjus tam reiškiniui į veidą, jis atrodo visai kitaip. Tik sunku, jei diagnozę išgirsti staiga ir neturi į ką atsiremti – per ilgus metus kauptos, kurtos gyvenimo filosofijos. Jei neturi, apstoja chimeros – baimės dėl šeimos, aplinkinių, savęs menkinimas, kad nieko nesi nuveikęs ir panašiai. Mes su vyru ėjom dvasiniu keliu, žinojom, į ką remtis.“

„Šioje knygoje, - apie „Ambrą“ sako autorė, - viskas iš oro, niuansų, pojūčių...“

Knygą iliustravo rašytojos dukra Kunigunda Dineikaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"