TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Vierušų-Kovalskių šeimos tapyba - Užtrakio dvaro sodybos rūmuose

2015 09 14 13:37
Užtrakio dvaro sodybos rūmai Organizatorių nuotrauka

Nuo 2015 m. rugsėjo 16 d. iki 2016 rugsėjo 8d. Užtrakio dvaro sodybos rūmuose (buvusioje grafų Tiškevičių ordinacijoje) viešės paroda „Erdvė ir Epocha. Alfredo, Česlovo ir Joanos Vierušų-Kovalskių tapyba“. Tai jau trečioji Lenkijos Respublikos Kultūros ir nacionalinio paveldo ministerijos bei Lietuvos kultūros tarybos finansuojamo „Užutrakio projekto“ metinė paroda.

„Erdvė ir epocha" pristato trijų kartų Vierušų-Kovalskių šeimos - Alfredo (1849 Suvalkai–1915 Miunchenas), jo sūnaus Česlovo (1882 Miunchenas–1984 Varšuva) ir Joanos (1930 Vilnius–2005 Paryžius) - Česlovo dukros - tapybos pasiekimus.

Šių trijų dailininkų meninės veiklos ir gyvenimo keliai susitinka Vilnijoje ir Vilniaus mieste. Alfredas Vierušas-Kovalskis didžiausią sėkmę pasiekė nutapęs paveikslą Vilkai. Vasarį Lietuvoje (I Klasės Aukso medalis VI Tarptautinėje parodoje Miunchene 1892 metais).Vyriausiasis Alfredo sūnus Česlovas, aktyviai dalyvaudamas Vilniaus meniniame gyvenime, susisaistė su šiuo miestu net trisdešimt keleriems metams. O Česlovo dukrai Joanai Vilnius buvo gimtasis miestas. Kiekvienas šių menininkų atstovavo vis kitokią tapybos srovę, nes jie priklausė skirtingoms kartoms ir buvo susiję su įvairia menine aplinka: Alfredas su Miunchenu, Česlovas su Vilniumi, o Joana – su Paryžiumi.

Alfredas Vierušas-Kovalskis, devynioliktojo amžiaus realizmo atstovas, tapė kaimo vaizdus (pasivažinėjimas rogėmis, išvykos į bažnyčią, sugrįžimai iš turgaus). Šlovę jam atnešė paveikslai, kurių pagrindiniai veikėjai buvo vilkai. Česlovas Vierušas-Kovalskis mokslus baigė Miunchene ir Paryžiuje. Šio menininko teminiai prioritetai buvo kitokie. Labiausiai jį išgarsino portretai, tačiau jis lygiai taip pat sėkmingai tapė peizažus, o kraštovaizdžiams suteikdavo simbolinės vertės. Joanos Vieruš-Kovalskos kūrybos šaknys glūdi peizažų, natiurmortų ir supaprastintos formos asmenų tapyboje. Ilgainiui jas pakeitė abstrakcinės kompozicijos, kuriose, kaip dažnai pabrėždavo pati menininkė, ji siekė atskleisti savyje sukauptą dvasinę įtampą ir ieškoti drobėse paslėptos jų vidinės šviesos.

Parodos atidarymas Užutrakio dvaro sodybos rūmuose 2015 m. rugsėjo 16 dieną 16.00 valandą, o 2015 rugsėjo 17 (nuo 10 iki 16 val.) vyks tarptautinė konferencija „Erdvė ir epocha“, kurios metu Lenkijos ir Lietuvos meno istorikai pristatys Vilniaus meno gyvenimą XX amžiaus pradžioje.

Parodos kuratorė – Eliza Ptašinska (Eliza Ptaszyńska) iš Suvalkų apskrities muziejaus. Parodai paskolinti paveikslai iš Suvalkų apskrities muziejaus, Balstogės Palenkės muziejaus, Varšuvos Nacionalinio muziejaus ir privačių kolekcininkų.

„Užutrakio projektą“ iš Lenkijos pusės koordinuoja Karaliaus Jono III rūmų muziejus Vilanove, o iš Lietuvos pusės - Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"