TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Vilniuje šurmuliuos tradicinė Užgavėnių šventė

2012 02 09 16:24

Vasario 18 dieną Vilniaus etninės kultūros centras organizuoja Užgavėnių šventę.

Nuo 11 val. Rotušės aikštėje veiks Užgavėnių turgus su blynais ir šiupiniu, karštais gėrimais, kitais gardumynais ir tautodailininkų gražumynais.

12-16 val. vyks Vilniaus vaikų šėlionės "Verskis per galvą!”

15.30 val. prasidės persirengėlių eitynės nuo Valdovų rūmų iki Rotušės aikštės. 16 val. rengiamas ubagų, ožių, giltinių, velnių, daktarų, jaunavedžių ir kitų užgavėnių "asabų" šou "1,5 minutės šlovės".

18 val. bus deginama Morė. Tuo metu ubagų giesmes giedos tautiška kapelija "Sutaras".

Užgavėnės – su kosminiu ritmu derinama kilnojama žiemos ciklo šventė, kuri bendrame metų švenčių kontekste yra išskiriama kaip viena didžiųjų. Tai yra  linksma ir triukšminga šventė, ypač populiari Žemaitijoje ir Vakarų Aukštaitijoje.

Į jų papročius yra įsipynę labai seni tikėjimai, susiję su žemės žadinimu naujam gyvybės ciklui. Buvo tikima, kad juokas išbaidys piktąsias dvasias, o triukšmas iš žiemos miego pažadins pasėlius ir žemę, prišauks greitą pavasarį. Užgavėnių dieną būdavo atliekami įvairūs ritualiniai veiksmai – važinėjama po laukus, voliojamasi ant sniego, supamasi ir pan., kurie turėjo užtikrinti gerą, gausų derlių. Šie ir kiti veiksmai – persirengėlių vaikštynės, trinkos (blukio) tampymas, apeiginis pasidalijimas maistu – bei jų panašumas su Kalėdų laikotarpio ritualais atskleidžia šventės svarbą žemdirbių kultūroje.

Pagrindinės Užgavėnių persirengėlių kaukės buvo meška, gervė (gandras), vilkas, ožys, arklys. Sutinkama ir daug velnių, raganų, čigonų, žydų, vengrų-daktarų, giltinių, elgetų. Manoma, kad šios kaukės susijusios su mitinių būtybių – namų, laukų globėjų, mirusiųjų pasaulio dievybių, protėvių – vaizdiniais. Morė, kuri kitur dar yra vadinama Kotre, Boba arba Gavėnu, siejama su nelabosios, įsipykusios žiemos dvasia, kurią sunaikinus – sudeginus, nuskandinus ar su rogutėmis nustūmus nuo kalno – žiema pradeda trauktis ir ateina pavasaris. 

Užgavėnės baigia Kalėdomis prasidėjusį mėsėdžio laikotarpį ir pradeda naują, priešvelykinį Gavėnios metą, todėl šią dieną į kovą pakyla Kanapinis, atstovaujantis ateinančiam pasninkui, ir Lašininis, atstovaujantis nuo Kalėdų vyravusiam mėsėdžiui. Jų kovos atomazga – pavasario pergalė prieš žiemą.

Užgavėnės Lietuvoje ir šiandien viena mėgstamiausių liaudiškųjų švenčių, kurių metu daug erdvės atsiranda saviraiškai, žaidimams, improvizacijoms.

Vilniaus etninės kultūros centras sostinėje jas rengia nuo 1993 m. ir kiekvienais metais ieško naujų šventės rengimo formų, kūrybiškai ir šiuolaikiškai pritaiko tradicijas miesto gyvenimui, interpretuoja jas susiedamas su šių dienų svarbiausiomis naujienomis – persirengėliai pokštauja įvairiomis politinėmis, žiniasklaidos, kultūros aktualijomis. Šventės dalyviams suteikiama galimybė ne tik įdomiai praleisti laisvalaikį, bet ir atskleisti savo kūrybinius gebėjimus. Taip pat siūloma daug riebaus ir sotaus maisto, tradicinių  blynų, be to, žiemos mugėje galima įsigyti įvairių žiemiškų šiltų dalykų – pirštinių, kepurių, šalikų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"