TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
LŽ REKOMENDUOJA

Žiogo namais tapo Kauno senamiestis

2012 06 22 7:42

Kauno ryšių istorijos muziejaus kiemelyje birželio 28 dieną šeštą kartą vyks dainuojamosios poezijos festivalis "Senamiesčio žiogas". Jame dalyvaus jaunoji bardė Ieva Narkutė, sužibusi po debiuto filme "Tadas Blinda. Pradžia", taip pat dainuojamosios poezijos vilkai Olegas Ditkovskis ir Neda, svečiai iš Baltarusijos - Tatjana ir Aleksandras, kiti atlikėjai.

Dainuojamoji poezija Lietuvoje kaskart populiarėja, atsiranda vis daugiau šios muzikos renginių, festivalių. LŽ kalbino "Senamiesčio žiogo" vieną organizatorių Darių Krasauską ir teiravosi, kokių naujienų pateiks šiųmetis kauniečių renginys.

Teigiami pokyčiai

- Lietuvoje dainuojamosios poezijos atlikėjų netrūksta, tad kuriuos jų kviečiate?

- Išties netrūksta dainuojamosios poezijos atlikėjų ir tai džiugina. Griežtų atrankos kriterijų neturime - patys klausydami šio žanro muzikos pasikliaujame nuojauta. Džiaugiamės, kad kiekvienais metais sulaukiame laiškų iš naujų atlikėjų, kurie norėtų pasirodyti "Senamiesčio žioge".

- Kaip keitėsi festivalis per tuos šešerius metus?

- Kai pasibaigia "Senamiesčio žiogo" renginiai ir laukiame kitų metų, žinome, kad jie tikrai nebus tokie patys. Šypseną kelia prisiminus pirmąjį festivalio koncertą - skolinta medinė pakyla, minimalus įgarsinimas... Tačiau kiekvienais metais stengiamės visapusiškai tobulėti. Iš pradžių keliavome po Kauno senamiesčio kiemelius, dabar apsistojome ties Ryšių istorijos muziejaus erdve, kadangi kitur nebetelpa visi klausytojai. Nuo 2011 metų į festivalio programą buvo įtrauktos kūrybinės dirbtuvės, į kurias viliojame dalyvius šeimomis. Jau tradicija ir tai, jog į parodų eksponavimą įtraukiami ne tik menininkai, bet ir festivalio lankytojai. Žiūrovai kviečiami įamžinti festivalio akimirkas ir per baigiamąjį renginį eksponuojamos jų fotografijos.

Artima muzika

- Kuo jūsiškis skiriasi iš kitų dainuojamosios poezijos festivalių, tarkim, tokių kaip "Tai - aš"?

- Nesistengiame lyginti "Senamiesčio žiogo" su analogiškais festivaliais. Tačiau mūsų klausytojas žino, kad atvykusio į renginį jo laukia ne tik bardų muzika, bet ir parodos, meno dirbtuvėlės, atviras dangus bei gera nuotaika. Pastebėjome, jog daugeliui klausytojų renginiai tapo vakarojimo tradicija. Smagu, kad klausytojai atvyksta su savo atžalomis.

- Kokių naujienų žadate šiais metais?

- Pirmiausia Ryšių istorijos muziejaus kiemelis pakeitė išvaizdą, jis tapo dar jaukesnis. Žadame pasikviesti daugiau atlikėjų iš užsienio. Žodžiu, visko - dalyvių, parodų, reginių - bus daugiau. Taip pat šiais metais daugiau dėmesio skiriame festivalio vizualizacijai ir meniniam apipavidalinimui.

- Kaip manote, kuo žmones žavi dainuojamoji poezija?

- Dainuojamosios poezijos koncertai pasižymi išskirtiniu atlikėjo ir publikos bendravimu, artumu. Kiekvienas atlikėjas išgyvena dainą, emocijas perteikdamas klausytojui. Manau, daugeliui klausytojų jau pabodo per radiją ir koncertuose "kalamos" tuščių tekstų dainos, jie pasiilgsta tikrumo, gilesnės prasmės.

Poezija miesto gatvėse

- Kodėl festivalį pavadinote "Senamiesčio žiogu" ir kodėl jis vyksta mieste, o ne gamtoje?

- Pasirinkome žiogą, kadangi jis muzikaliausias pievos gyventojas, keliaujantis kaip senovės bardas ir raminantis savo kuriama muzika. Kauno senamiesčio erdvę pritaikėme dėl to, kad tuo metu, kai pradėjome, Senamiesčio kiemeliuose neskambėjo muzika. Čia gyvendami ilgėjomės ir baltai pavydėjome kitiems miestams dainuojamosios poezijos renginių, o jaukūs ir savitą aurą turintys Senamiesčio kiemeliai tiesiog šaukėsi žiogą į svečius.

Vasarą daug renginių vyksta gamtoje, tačiau mums nekilo abejonių, kad akmeninis grindinys ir Senamiesčio istoriją menančios sienos bei stogai taps "Senamiesčio žiogo" namais.

Festivalį jau būtų galima apibrėžti taip - tai jaukūs gitaros skambesiu nuspalvinti vakarai, kūryba ir menu prisodrintos erdvės, vakarojimo po atviru dangumi tradicijos ir mėgstamų atlikėjų dainos.

Naujos tradicijos

- Kvietėte svečių iš Baltarusijos. Kodėl būtent Tatjana ir Aleksandras?

- Baltarusių atstovus pasikvietėme dėl to, jog Tatjana daugelio Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje ir Lenkijoje vykstančių festivalių laureatė. Ji - dainų autorė ir atlikėja, mėgstanti eksperimentuoti muzikinius žanrus supindama ir ieškodama kitokio skambesio. Jos partneris A.Blochinas - multiinstrumentalistas, grupės "Nemo" lyderis, grojantis fleita, perkusija, arfa, kalimba ir daugybe kitų instrumentų, daugumą jų pasidaręs pats. Šis duetas mums pasirodė labai įdomus.

- Programoje ir naujokų, ir seniai dainuojančių atlikėjų vardai. Ar jie privilioja tą pačią publiką?

- Per kiekvieną koncertą užsibrėžę pakviesti bent vieną jaunąjį atlikėją ir supažindinti su jo kūryba. Jauniesiems atlikėjams tai tampa puikia galimybe įgyti patirties koncertuojant didelei auditorijai, taip pat galimybė pasimokyti iš scenos profesionalų. Nemanome, kad jaunieji dainuojamosios poezijos talentai sutraukia tą pačią auditoriją, kaip ir scenoje jau daug metų koncertuojantys atlikėjai. Tačiau jaunimas išties puošia šį festivalį ir labai tikimės, kad ateityje šio žanro klausytojai atpažins bei pamėgs mūsų festivalyje muzikuojančių jaunųjų atlikėjų kūrybą. Taigi savaip prisidedame prie naujosios dainuojamosios poezijos kartos kūrimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
LŽ REKOMENDUOJA
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"