TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

„Barclays“ vadovas: universitetus reikia valdyti socialiai atsakingo verslo principais

2014 06 30 10:03
Giedrius Dzekunskas. KTU archyvo nuotrauka

Didžiausios Lietuvoje veikiančios IT sektoriaus įmonės „Barclays Technology Centre Lithuania“ vadovas Giedrius Dzekunskas įsitikinęs, kad aukštosios mokyklos turėtų būti valdomos remiantis gerąja socialiai atsakingo verslo praktika.

Verslo lyderis neabejoja, kad įmonių vadovų dalyvavimas universitetų valdyme yra ne galimybė, o būtinybė.

„Toks valdymas yra naudingas universitetui, nes tuomet žinome tikslus, kuriuos norime pasiekti, žinome, kokią naudą atnešame, šiuos rodiklius galime matuoti ir gerinti“, – teigia naujasis Kauno technologijos universiteto (KTU) Verslo tarybos narys G. Dzekunskas. Tarybą sudaro 18 verslo atstovų, aktyviai prisidedančių prie Universiteto valdymo.

Pokalbis su penkerius metus technologijų centrui „Barclays“ vadovaujančiu G. Dzekunsku – ne tik apie aukštųjų mokyklą valdymą veikiančius ekonominius pasiūlos ir paklausos dėsnius, bet ir fantastiškus informacinių technologijų (IT) specialistus Lietuvoje bei patarimai abiturientams renkantis būsimąją specialybę.

– Į atsinaujinančio KTU valdymą stengiamasi kuo labiau įtraukti verslo atstovus, siekiant pasinaudoti jų patarimais, patirtimi, žiniomis, kaip efektyviau valdyti organizaciją ir geriau atliepti rinkos poreikius. Kaip vertinate tokias pastangas?

– Vienareikšmiškai teigiamai. Universitetai yra valstybės dalis, kuri turi rūpintis tiek trumpalaike, tiek ilgalaike perspektyva, kad turėtume pakankamą kiekį kvalifikuotų darbuotojų, kad pas mus atsirastų ir fundamentalūs dalykai, kaip, pavyzdžiui, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra (r&d).

Verslas universitetams yra ne galimybė, o netgi būtinybė. Neefektyviai valdomi, neruošiantys reikiamų specialistų universitetai ateityje susidurs su nenorinčių studijuoti studentų problema.

Universitetą tam tikra prasme galima pavadinti gamykla, kuri ruošia žinias šaliai. O pagal paklausos ir pasiūlos dėsnius, kurie veikia ir aukštojoje mokykloje, reikia tokių žinių, kurios reikalingos rinkai.

– Kitaip tariant, į universitetą reikėtų žvelgti ne kaip į atskirą respubliką, valdymo požiūriu, o kaip į normalią įmonę ar organizaciją?

– Man asmeniškai nėra skirtumo, ar tai yra universitetas, ar tai yra įmonė, ar tai yra mūsų valstybė: „Run it as a business“ („Valdyk kaip verslą“, – red. past.). Be abejo, reikia atsižvelgti į tai, kad tai yra kiek kitokios institucijos, todėl socialinis aspektas yra ypatingai svarbus.

Valdymas vadovaujantis socialiai atsakingo verslo, kai svarbus ne tik pelnas, principais yra naudingas universitetui, nes žinome tikslus, kuriuos norime pasiekti, žinome, kokią naudą atnešame, šiuos rodiklius galime matuoti ir gerinti.

Kaip ir versle, trumpalaikiai ir ilgalaikiai tikslai yra koreliuojantys. Jei neturėsime mokslininkų, mes ilgainiui turbūt prarasime visą akademinį potencialą, todėl svarbu ruošti ne tik gerus specialistus, bet ir mokslininkus.

Versle taip pat trumpalaikė strategija gali labai koreliuoti, pavyzdžiui, su pardavimais: jei noriu parduoti daugiau, sumažinsiu maržą ir parduosiu daugiau, bet ateityje tai gali reikšti labai didelius sunkumus, o gal net ir verslo pabaigą. Todėl svarbu turėti ilgalaikę ir trumpalaikę strategiją.

– Grįžkime prie universitetus netrukus papildysiančių naujų „klientų“ – abiturientų. Dauguma jų laužo galvas, kaip „neprašauti“ teisingai pasirenkant studijas, kurias baigus gautų darbą pagal specialybę. Kokie būtų jūsų patarimai?

– Profesiją reikėtų rinktis ne tik pagal tai, kas yra madinga. Labai svarbu atsižvelgti į prigimtines žmogaus stiprybes. Kiekvienas žmogus jaučia, ar jis yra humanitaras, ar labiau linkęs į tiksliuosius mokslus. Tai svarbiausias pirminis veiksnys renkantis studijas.

Žvelgiant iš kitos – poreikio – pusės, nėra vieno kelio sužinoti, kokių profesijų labiausiai trūksta. Neužtenka nueiti į darbo biržą ir pažiūrėti, kokių specialistų paklausa didžiausia. Šios žinios renkamos po truputį. Pavyzdžiui, srityje, kurioje aš dirbu, matau didelį IT specialistų poreikį ir perspektyvą Lietuvoje. Jų visą laiką trūks, todėl šiame segmente ir konkurencija bus mažesnė, t.y. darbo pasiūla bus didesnė.

Yra kai kurios specialybės, kurias įgijusių žmonių perteklius jaučiamas jau dabar. Tai nėra blogos specialybės, tiesiog jas pasirinkusiųjų laukia labai didelė konkurencija. Tuo tarpu inžineriniai mokslai išgyvena didelį atgimimą visoje Europoje. Jei dvejojate ir esate tarp kelių mokslų sričių pasirinkimo ribos, patarčiau rinktis inžinerinius mokslus.

Mano patarimas – pažiūrėkite, kur yra jūsų širdis, ko jūs norite ir tada pamatuokite, ar baigus tos srities studijas bus darbo pagal įgytą specialybę.

– Kodėl nemažai labai perspektyvių specialybių Lietuvoje yra nepopuliarios?

– Didžiausia problema, kad daugelis moksleivių, abiturientų neįsivaizduoja būsimų savo profesijų. Šią spragą iš dalies bando kamšyti pačios įmonės, siųsdamos į mokyklas savo darbuotojus pasakoti apie įvairias profesijas. Mes patys aplankėme apie 200 mokyklų, pasakodami apie IT profesiją.

Jei mokykloje nepasakojama apie kai kurias specialybes, tėvų pareiga suteikti tokią informaciją, nes jie yra vyresni, labiau patyrę, daugiau žino.

Taip pat labai rekomenduočiau ir pačioms mokykloms aktyviai skambinti įmonėms ir klausti, ar galima pas juos atvykti į ekskursijas. Esu tikras, kad įmonės atstovai mielai priimtų moksleivius. Gaila, bet ugdymo įstaigose dar nėra tokios praktikos, taip pat ir profesinis orientavimas Lietuvoje nėra toks, kokio norėtume.

– Per trumpą laiką priėmėte šimtus mūsų šalyje parengtų IT specialistų. Lietuviai geri darbuotojai?

– Lietuviais esame absoliučiai patenkinti. Jie yra fantastiški darbuotojai. Pirminis planas buvo priimti 250 darbuotojų, dabar turime 1 300, tai turbūt atsako į klausimą, kaip vertiname lietuvius specialistus.

Kaip tauta, dar visai nesenai žinojome kas yra nepriteklius, todėl žmonės dar yra labai žingeidūs, jie labai nori tobulėti, o tai yra jaunos ekonomikos bruožas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"