TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

„Išmanioji oda“ turės lytėjimo jutiklius

2013 04 26 18:10
popsci.com nuotrauka

Tokius jutiklius, kaip praneša BBC, būtų galima pritaikyti ir robotams, kad jie galėtų imituoti lytėjimo pojūtį. Šioje srityje mokslininkai žengė pirmą žingsnį. JAV ir Kinijos tyrėjų grupė sukūrė eksperimentinį masyvą, kuris gali justi spaudimą tame pačiame intervale, kaip ir žmogaus pirštų galiukai.

Padaryta pažanga galėtų pagreitinti išmanesnės odos, „juntančios“ paviršių, kūrimo procesą. Žurnale „Science“ aprašyti jutikliai taip pat galėtų padėti robotams labiau pritaikyti lytėjimo pojūtį. Naudodami vertikalių cinko oksido nanovielelių komplektus, mokslininkai sukūrė maždaug 8 tūkst. tranzistorių masyvus. Mechaniškai veikiamas, kiekvienas tranzistorius gali nepriklausomai gaminti elektroninį signalą. Lytėjimui jautrių tranzistorių jautrumas toks pat kaip žmogaus pirštų galiukų.

"Bet koks mechaninis veiksmas, pavyzdžiui, roboto rankos ar pirštų judesys, gali būti paverčiamas kontrolės signalais, - sakė Džordžijos technologijos instituto profesorius Zhong Lin Wangas. – Tai galėtų padaryti dirbtinę odą sumanesnę ir labiau panašią į žmogaus, leistų jai „justi“ paviršių.“

Imituoti lytėjimo pojūtį elektroniniu būdu yra gana sudėtinga, tačiau padėti gali kintančio pasipriešinimo mechaniniam lietimui matavimas. Prietaisai, kuriuos kuria Džordžijos technologijos instituto mokslininkai, grindžiami kitokiu fizikiniu reiškiniu - mažos poliarizacijos krūviais, kai vadinamosios "pjezoelektrinės" medžiagos, pavyzdžiui, cinko oksidas, yra veikiamos įtampos. Pjezoelektriškumas iš esmės yra medžiagos gebėjimas generuoti srovę kaip atsakas į taikomą mechaninį poveikį.

Pjezotroniniuose tranzistoriuose pjezoelektriniai krūviai kontroliuoja laidais tekančią srovę. Šis metodas veikia tik tose medžiagose, kurios turi ir pjezoelektrinių, ir puslaidininkių savybių. Jos aptinkamos nanovielelėse ir tam tikrose labai plonose plėvelėse.

"Ši fundamentaliai nauja technologija leidžia mums tiesiogiai kontroliuoti elektrinius prietaisus taikant mechaninį įsikišimą, - pridūrė prof. Zhong Lin Wangas. – Ji galėtų būti naudojama robotikos, žmogaus ir kompiuterio sąveikos bei įvairiose kitose srityse."

Parengė Milda Kniežaitė

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"