Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
MOKSLAS IR IT

„Krepšelių“ reforma aukštąjį mokslą pavertė preke

 
Romo Jurgaičio (LŽ) archyvo nuotrauka

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, šalies aukštasis mokslas virto preke – universitetai, lyg globalioje mokslo ir studijų rinkoje veikiančios privačios įmonės, siekiančios pelnytis iš valstybės ir studentų pinigų, ilgainiui savo misiją visiškai susiaurino: kadaise siekę kaupti, ugdyti ir perduoti naujoms kartoms nacionalinį intelektą universitetai dabar siekia tik komercinės naudos ir nuolat konkuruoja dėl potencialių klientų – studentų, palankumo. 

Taip teigė Lietuvos aukštojo mokslo atstovai Lietuvos nacionaliniame muziejuje vykusioje konferencijoje „Lietuvos aukštasis mokslas: globalios rinkos prekė ar Tautos intelekto kalvė?“, kurią organizavo visuomeninis Vilniaus forumas.

Akademikai vieningai tvirtino, kad po Lietuvos Nepriklausomybės atgavimo mūsų šalyje įsitvirtinusi neoliberalizmo ideologija ir 2009 metais Lietuvos aukštajame moksle įgyvendinta „krepšelių“ reforma pavertė aukštąjį mokslą globalios rinkos preke.

„2009 metų reforma savaip išsprendė esktensyvios plėtros ir masiško tapusio aukštojo mokslo finansavimo problemas. Vyriausybė brangias studijas du kart pabrangino bei tiek pat sumažino finansuojamas studijų vietas. Tuo metu Lietuvos Konstitucinio Teismo sprendimo pagrindu buvo legalizuotas pilnas privatus apmokėjimas už studijų vietą valstybės universitete. Masinis universitetinis mokymas įgavo antrą kvėpavimą, įsijungė konkurencijos dėl „krepšelių“, dėl studijuojančių savomis lėšomis ir dempingo mechanizmai, tad sparčiai nuriedėjome lig pragaištingos baigties – universiteto Lietuvos aukštajame moksle nebeliko“, – kalbėjo Vilniaus universiteto doc. Kęstutis Dubnikas.

Anot jo, Lietuvos universitetai prarado tikrąją savo filosofiją ir sampratą, „tapo labai specifine verslo įmone, kuri naudoja mokesčių mokėtojų ar valstybės biudžeto pinigus, masiškai rengia įvairiausius specialistus ir gamina masinę mokslinę produkciją, konkuruoja dėl pinigų ir studentų.“

K. Dubniko teigimu, nors šiandien nuolat kalbame apie aukštojo mokslo optimizavimą, turėtume nepainioti aukštojo mokslo ir universiteto sampratų, bei orientuotis ne į universitetų skaičiaus mažinimą, o į jų kokybės, būklės gerinimą ir pagrindinės misijos grąžinimą.

„Aukštojo mokslo ir universitetų sampratų sutapdinimas leidžia mokslą ir studijas traktuoti kaip šio pasaulio poreikių tenkinimo funkciją, tai yra, versti paprasčiausia preke. Žinoma, kad aukštąjį mokslą kuria universitetai ir jie yra jo dalis, tačiau universiteto vardas sako, kad tai nėra tik paslaugų įstaiga, kad jame yra kažkas esmingo, kas laiduoja jo tvarumą istorijoje ir suaugimą su konkrečia kultūra ir tauta. Universitete yra tai, kas nepamatuojama efektyvumu“, – sakė K. Dubnikas.

Pasak Lietuvos istorijos instituto profesorės Rasos Čepaitienės, įvestas studijų krepšelis visiškai iškreipė iki tol egzistavusius santykius tarp dėstytojo, studento ir aukštosios mokyklos.

„Yra viešai nematoma studento krepšelio pusė, su kuria susiduria visi dėstytojai. Krepšeliai visiškai apvertė iki tol egzistavusią klasikinę, tradicinę dėstytojų, studentų ir universitetų administracijos sanklodą. Studentai šiandien yra klientai, o šiuolaikinėje ideologijoje klientas visada yra teisus, visada reikia atsižvelgti į jo interesus. Tuo šiandien užsiima universitetų administracija, o profesūra turi vykdyti reikalavimus ir lieka paskutinė šioje santykių grandyje“, – teigė R. Čepaitienė.

Ji pridūrė, kad studento tapimas klientu kuria didžiulę nepagarbą ir nepasitikėjimą, nes bet kuo pasipiktinęs studentas gali apskųsti savo dėstytoją administracijai, tuomet dėstytojas iškviečiamas „ant kilimėlio“. „Dėstytojui atskaitomas moralas „Kitą kartą būk malonus, elkis su klientu kaip privaloma“, – sakė R. Čepaitienė.

Anot profesorės, to pasekmė – atsirandančios studentų grupuotės, kurios piktnaudžiauja tokia netikėtai įgyta galia patiems studentams tvarkytis reikalus. „Tai tarsi atgimstantys komjaunuoliai“, – teigė Lietuvos istorijos instituto profesorė.

Labiausiai kenčia humanitarai

„Neoliberalosios aukštojo mokslo reformos ir dabartinės aukštajame moksle susiklosčiusios padėties kontekste humanitarai yra pati silpniausioji grandis“, – sakė R. Čepaitienė. Anot jos, akivaizdu, kad humanitaras nereikalingas šiame neoliberaliame, vien į pelną ir našumą, į greitai apčiuopiamą investicijų grąžą orientuotame pasaulyje, kur požiūris į tikrovę yra pragmatiškas ir besiremiantis komercine logika.

„Neturi būti apsiribota vien tik algų kėlimo klausimu. Optimistiškai išsisprendus šią problemą, pakėlus akademikų atlyginimus iki daugmaž tinkamo lygio – ar išties viskas bus gerai? Manyčiau, kad po algų kėlimo klausimu yra žymiai gilesnių problemų, susijusių su žmogaus kultūros ir jo misijos suvokimu šioje visuomenėje“, – savo mintimis dalinosi R. Čepaitienė.

Jos manymu, nors mokslo, kultūros žmones žeidžia tokie menki atlyginimai, dėl to kyla protestai, šiandieninis valdžios ir visuomenės požiūris į intelektualą, humanitarą, akademiką daug labiau žeidžia jų žmogišką orumą, kuria itin nepalankią psichologinę atmosferą. R. Čepaitienė teigia, kad mokslo žmogaus darbą, jo naudą bandoma pamatuoti, nes jei jis neduoda komercinės, apčiuopiamos vertės, akademikas yra visiškai „nurašomas“ visuomenėje. To pasekmė – akademikų prisitaikėliškumas, primenantis sovietmetį.

„Dabar akademikai, intelektualai yra tokioje pat padėtyje, kaip sovietmečiu, kai mokslininkų bendruomenės dalis buvo itin stipriai kontroliuojama rėžimo, manipuliuojama, išnaudota ideologinėms, politinėms reikmėms, todėl nestebina, kad išgyvenimo strategijos gajos iki šiol“, – kalbėjo profesorė.

Anot jos, akademikai prisitaiko prie žaidimo taisyklių, prie tokio valdžios požiūrio ir net nebando nieko keisti. Atvirkščiai, jie puola dirbti dar daugiau, įrodyti savo naudingumą publikuodami kuo daugiau mokslinių straipsnių, ir jau nesvarbu, ar jie pasižymi kokybišku turiniu, ar ne. Svarbiausia parodyti savo darbo vaisius.

„Humanitarai užsiima moksliškumo ir akademinio naudingo įrodinėjimais, o tai veda prie dar didesnio atsiribojimo nuo kultūrinės, nacionalinės humanitaro funkcijos. Pabrėžiamas publikavimas prestižiniuose angliakalbiuose mokslo žurnaluose. Tai atitikti ne kiekvienas pajėgus, bet panašu, kad greitai tarptautinė mokslo rinka užgoš nacionalines Lietuvos mokslo tyrinėjimo ir sklaidos sritis“, – sakė R. Čepaitienė.

Kalta MOSTA?

Pasak VU profesoriaus Vytauto Daujočio, didžiausias blogis Lietuvos aukštajam mokslui yra ekspertinės, kompetencijos neturinčios institucijos. Viena iš tokių, jo požiūriu, yra Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA), kuris esą ir sukūrė nereikalingą „krepšelių“ reformą.

„Dauguma ekspertinių institucijų yra sukurta moksliškai pateisinti valdžios institucijų įvaizdį ir visus jų veiksmus. Švietimo sistemoje pati ryškiausia tokia organizacija yra MOSTA. Joje visiškai nėra ir niekada nebuvo žmonių, kurie gerai suprastų aukštąjį mokslą, ten esantys žmonės neturi jokios patirties aukštajame moksle. Ši organizacija tiesiog samdo naujosios viešosios vadybos ekspertus ir kuria išvadas. Per „krepšelių“ reformą MOSTA išleido milijonus reikalams, šlovinantiems „krepšelių“ reformą“, – sakė V. Daujotis.

Kaip rašoma visuomeninio Vilniaus forumo rezoliucijoje dėl Lietuvos aukštojo mokslo padėties, „MOSTA veiklos pradžia sutapo su 2009 m. „krepšelių“ reforma, o šios institucijos ekspertinis statusas buvo ir yra naudojamas „ekspertiškai“ legitimuoti naujosios viešosios vadybos (NVV) principais pagrįstus sprendimus. „Krepšelių“ reformos metu MOSTA formavo vadinamąsias ekspertų grupes tik iš asmenų, kurie besąlygiškai jai pritarė.“

Rezoliucijoje taip pat teigiama, kad „nors tuo metu buvo paskelbtos ir laisvai prieinamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ekspertų studijos apie pokomunistinių šalių (Lenkijos, Vengrijos, Estijos) „krepšelinio“ studijų finansavimo pragaištingumą aukštajam mokslui, MOSTA, tuometinis liberalas Švietimo ir mokslo ministras bei Lietuvos NVV specialistai visiškai juos ignoravo.“

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"