Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

„The New York Times“: radybos Vilniuje praskleidė paslapčių šydą

 
Į požemius vedantys laiptai Šventosios dvasios bažnyčioje Vilniuje / Kirilo Čachovskio (delfi.lt) nuotrauka
Į požemius vedantys laiptai Šventosios dvasios bažnyčioje Vilniuje / Kirilo Čachovskio (delfi.lt) nuotrauka

Jos puikiai išsilaikiusios. Mumijomis virtę kūnai vienoje kriptoje Lietuvoje daug atskleidė mokslininkams apie seniai gyvenusių žmonių sveikatą ir ligas.

Kaip rašo „The New York Times“, šimtai skeletų šimtmečius išgulėjo bažnyčios požemiuose Vilniuje, tačiau 23 palaikai skyrėsi: kūnas gaubė kaulus, drabužiai dengė odą ir vidaus organai išlikę.

Tai – mumijos, ir maždaug penkerius metus mokslininkai tyrė jų paslaptis, kad daugiau sužinotų apie žmonių gyvenimą ir ligas XVII, XVIII ir XIX amžiuje.

„Jos taip gerai išsilaikiusios, kad atrodo beveik kaip gyvos,“ – sakė italų antropologas dr. Dario Piombino-Mascali, tyrinėjęs mumijas nuo 2011 metų.

Neseniai dr. D. Piombino-Mascali ir jo kolegos vienoje mumijoje aptiko raupų viruso liekanų, suteikusių naujų įžvalgų apie šią mirtiną žmonijos rykštę, nuo kurios vien XX amžiuje mirė maždaug 300 milijonų žmonių. Tarp ankstesnių atradimų: rachito, osteoartrito ir žarnyno parazitų pėdsakai mumijose. Ir šie mokslininkai nėra vieninteliai, ieškantys naujų duomenų seniai mirusiuose, bet gerai išsilaikiusiuose kūnuose.

Mumifikuotų palaikų tyrimai kitose pasaulio dalyse suteikė istorinę perspektyvą apie mirtinų ligų paplitimą ir žalingas sveikatai sąlygas nuo širdies ligų prieškolumbinėje Amerikoje iki įvairių tuberkuliozės atmainų tarp XIX amžiaus europiečių. Žinodami, kaip seniai šios ligos išplito ir kartografuodami jas istoriškai, mokslininkai gali geriau spręsti apie jas dabar.

„Dauguma žmonių nesuvokia, kiek daug galima sužinoti apie šiuolaikinę mediciną iš seniausių mumijų, – sakė dr. Frankas Rühli iš Ciuricho universiteto, tyrinėjantis Irano ir Egipto mumijų vidaus organus. – Šie istoriniai pacientų įrašai mums tarsi saldainių dėžutė.“

Kripta sostinės širdyje

Vilniaus širdyje, Lietuvos dominikonų Šventosios Dvasios bažnyčia yra ryškus vėlyvojo baroko architektūros šedevras. Bet slepia ir kai ką tamsaus.

Viduje altorius stovi už didelės medinės platformos, kur žmonės atsiklaupia melstis. Apačioje yra akmeniniai laiptai – tokie siauri, kad gali tilpti tik vienas žmogus. Mokslininkai palygino juos su įėjimu į slaptą olą: laiptais nusileidžiama į tamsų ir dulkėtą požemių pasaulį.

Už juodų metalinių vartų – labirintas požemių, kur buvo laikomi kūnai. Kadaise palaikai buvo sukrauti tiesiog į piramides ant grindų ar į lentynas, siekiančias lubas.

Žema temperatūra ir vėdinimas požemiuose sukėlė savaiminę lavonų mumifikaciją. Tačiau per šimtmečius patirta nemažai neramumų, kai miestą ir bažnyčią užėmė Napoleonas, vėliau – naciai, sovietų okupacija Lietuvoje taip pat lėmė drastiškus pokyčius mumijų likimui.

Praėjusio amžiaus septintą dešimtmetį teismo medicinos mokslininkas Juozas Albinas Markulis vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti mumijas. Jis norėjo sužinoti, ar tarp XVII, XVIII, XIX amžiaus palaikų nėra ir Antrojo pasaulinio karo aukų. (Beje, lietuviams dr. J. Markulis labiau žinomas ne kaip mokslininkas, bet kaip buvęs šnipas, kuris, apsimetęs Lietuvos pasipriešinimo judėjimo dalyviu, viliojo kitus į sovietų pasalas.)

Kirilo Čachovskio (delfi.lt) nuotrauka
Kirilo Čachovskio (delfi.lt) nuotrauka

Dr. J. Markulis su Vilniaus universiteto studentais identifikavo 500 kūnų kriptoje, iš jų apie 200 buvo pavirtę mumijomis. 1962 metais valdžios pareigūnai patikrino kriptą ir nurodė, kad mumijos būtų atitvertos stiklu, nes baimintasi, kad dėl užkrėstų kūnų gali kilti epidemija. Kripta pavadinta Mirties požemiais.

Netrukus stiklo siena buvo pastatyta, tačiau ji sustabdė oro srautą ir mumijos dėl atsiradusios drėgmės ėmė pūti. Dr. J. Markulis bandė jas gelbėti, tačiau jo argumentus valdžia ignoravo. Kripta greitai buvo uždaryta ir netyrinėta iki 2004 metų, kai antropologai nusileido į požemius.

Nuo 2008 iki 2011 metų mokslininkai tyrė mumijas ir kėlė iš kriptos. Iš dr. J. Markulio ištirtų 200 mumijų tik 23 išliko nepažeistos.

Dr. J. Markulis siekė atskleisti mumijų tapatybes, o dr. D. Piombino-Mascali su kolegomis susitelkė į tai, kaip jos gyveno.

Mumifikuotos medicinos paslaptys

Apžiūrėjęs palaikus, dr. D. Piombino-Mascali nustatė kelis dantų ėduonies ir dantenų ligų atvejus, taip pat artritą ir kaulų deformacijas. Kad geriau ištirtų sveikatos problemas, jis kompiuterinės tomografijos aparatu nuskenavo septynias geriausiai išsilaikiusias mumijas.

Vienas nutukęs vyras kadaise sirgo stuburo, dubens ir abiejų kelių artritu, jam buvo sulaužytas dešinės pusės šonkaulis ir padidėjusi skydliaukė, galbūt dėl strumos. Nutukusios moters apatinėje nugaros dalyje aptiktas gerybinis auglys. Abiejų arterijos buvo užkalkėjusios – sveikatos problemos, paprastai siejamos su šiuolaikine mityba.

„Buvo labai keista, – apie tyrimus kalbėjo dr. D. Piombino-Mascali. – Toks jausmas, lyg jie būtų ne kultūrinės ir archeologinės vertės objektai, o patys kartu su mumis pasiruošę patikrinti savo sveikatos būklę. „

Mokslininkai išsiuntė kolegoms į Kanadą XVII amžiaus vaiko mumijos mėginius, kad ištirtų raupų viruso likučius. Ši liga kadaise nusiaubė pasaulį. Sekvenuotas virusas leido geriau pažinti mirtinos žmonijos rykštės kilmę.

„Tai seniausias visas genomas iš mūsų turimų raupų virusų“, – sakė biologė Ana Duggan iš Makmasterio universiteto, dirbusi kartu su dr. D. Piombino-Mascali..

Pasak mokslininkės, senovės DNR padėjo nustatyti raupų laiko juostą. Istoriniai duomenys iš Egipto, Kinijos ir Indijos parodė, kad raupais užsikrėsdavo žmonės tūkstančius metų. Tačiau XVII amžiaus padermė, palyginta su šiuolaikiniais raupų pavyzdžiais, turėjo, kaip nustatyta, bendrą protėvį, atsiradusį tarp 1530 ir 1654 metų. Šis atradimas rodo, kad pati pavojingiausia raupų padermė galėjo atsirasti kur kas anksčiau, nei buvo manyta.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"