TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

„Zipio draugai“ – pagalba patyčias patiriantiems ikimokyklinukams

2016 04 06 6:00
VŠĮ „Vaiko labui“ direktorė Aurelija Okunauskienė Povilo Baronovo nuotraukos

„Patyčias nesunkiai galima atpažinti net ir darželyje. Svarbu suprasti, kad tai nėra pajuokavimas ar draugiškas vaikų vienas kito paerzinimas – tai agresyvus ir kitą žmogų žeminantis elgesys“, – teigia VšĮ „Vaiko labui“ direktorė Aurelija Okunauskienė.

VšĮ „Vaiko labui“ jau 16 metų Lietuvoje įgyvendina prevencinę programą „Zipio draugai“, kurios pagrindinis tikslas – pagerinti emocinę vaikų savijautą, padedant jiems įgyti gebėjimus įveikti socialinius bei emocinius sunkumus. Programos veiklos sukakčiai paminėti surengtoje konferencijoje apie patyčių problemą kalbėjo patys vaikai, jų tėvai, pedagogai ir jau suaugę pirmieji programos dalyviai.

A. Okunauskienė džiaugiasi, kad „Zipio draugų“ programa padėjo sumažinti patyčias patiriančių ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičių Lietuvoje, o darželiuose, kuriuose programa vykdoma nuosekliai ir daugelį metų iš eilės, pagerėjo mikroklimatas ir vaikų tarpusavio santykiai.

„Patyčių pasekmių ikimokykliniame amžiuje skalė plati – nuo vaiko agresijos iki visiško užsisklendimo savyje, todėl „Zipio draugų“ programos vykdytojų užduotis – pirmuosius patyčių ženklus pastebėti kuo anksčiau ir tai sustabdyti. Programoje su vaikais daug kalbama apie įvairias konfliktines situacijas, tačiau jiems nenurodoma, kaip derėtų elgtis, o leidžiama patiems ieškoti ir priimti sprendimus“, – teigė A. Okunauskienė.

Skatinamas atviras tarpusavio bendravimas ir diskusijos tarp pačių vaikų. Ugdymo įstaigose, vykdančiose „Zipio draugai“ programą, kas savaitę vyksta 45 min. „Valandėlė“, kurios metu grupės/klasės pedagogas perskaito pasakojimą ir kviečia vaikus aktyviai įsitraukti į vaidinimą, žaidimus ar piešimą. Pedagogas nenurodinėja vaikui, kaip konkrečiai derėtų elgtis, jis yra savotiškas padėjėjas, prižiūrintis tarp vaikų vykstančią diskusiją, o vaikai skatinami aiškintis, mąstyti ir ieškoti teigiamų konfliktų sprendimo būdų.

Ir užaugę nepamiršta „Zipio“

Lietuvoje atlikto programos tyrimo metu paaiškėjo, kad net 81 proc. programą baigusių ir šiuo metu besimokančių jau 6-oje klasėje vaikų puikiai prisiminė darželyje lankytas „Zipio“ pamokėles. Iš jų net 70 proc. vaikų teigė, jog programa jiems padėjo įveikti emocinius sunkumus ir tolimesniame gyvenime.

2000-iaisais, kai programa „Zipio draugai“ Lietuvoje buvo pradėta įgyvendinti pirmą kartą, dabartinis studentas Tomas Džiovėnas buvo šešerių ir lankė lopšelį-darželį „Gudrutis“, kuriame buvo vykdoma ši programa. Dar ir šiandien Tomas prisimena užsiėmimus, per kuriuos išmoko laisviau bendrauti, pažinti savo jausmus, suprasti savo išgyvenimus.

„Labai gerai prisimenu, kaip kiekvieną penktadienį mes visi grupėje susėsdavome ratuku ir kalbėdavome įvairiomis temomis. Man labai patiko tai, kad kalbėdavo ne tik auklėtojos, bet ir mes patys, darželinukai, tarpusavyje kalbėdavomės. Labiausiai man įstrigo vienas atsitikimas, kurį man papasakojo mama, nes dar būdamas vaikas aš pats to nesuvokiau. Tuo metu, kai lankiau darželį, mirė mano senelis, bet per jo laidotuves aš neverkiau. Vėliau darželyje pradėjau lankyti „Zipio draugų“ užsiėmimus, kuriuose mes kalbėdavome jautriomis temomis, tada nuvažiavęs aplankyti senelio kapo aš pravirkau. Labai jautriai sureagavau, supratau, kas nutiko“, – savo prisiminimais dalinosi T. Džiovėnas.

Savo prisiminimais apie "Zipio draugai "programą dalinosi Tomas Džiovėnas

Pasak Tomo, būtent pokalbiai darželyje vėliau jam labai padėjo ir mokantis pradinėje mokykloje – jam buvo labai lengva bendrauti su bendraamžiais, susirasti draugų, jis nebijojo pats prieiti prie savo bendraklasių, juos pirmas užkalbinti.

A. Okunauskienės teigimu, galbūt dabar kalbėti su vaikais apie mirtį jau nebėra tabu, tačiau anuomet, kai „Zipio programa“ buvo vykdoma pirmuosius metus, tiek ji, tiek programą vykdantis pedagogai, suprato, kad mirtis, netektis, yra temos, apie kurias tėvai nekalba su vaikais. A. Okunauskienės manymu, apie tai kaip tik reikia kalbėti atvirai, nes kai vaikas susiduria su netektimi, tai yra didelis pasikeitimas jo gyvenime, ir jei vaikui bus nutylima apie artimojo netektį, psichologinės pasekmės gali būti labai skaudžios. Ji taip pat pastebi, kad vaikai netekties, mirties temą priima sveikai, jiems įdomi ši tema. Per 16 šios programos egzistavimo metų pasikeitė ir pedagogų požiūris į mirties temą – nebevengiama šia tema kalbėtis su vaikais, klausti jų nuomonės, išmokyti dalintis netekties skausmu.

Svarbus tėvų įsitraukimas

Kuo anksčiau vaikai išmoksta atpažinti patyčias, tuo lengviau jiems būna vyresniame amžiuje – tiek atpažinti patyčias, tiek į jas neįsitraukti. Pasak vienos iš mamų, Jurgitos Tarvydienės, jos dukros išmoko atpažinti patyčias ir apie jas kalbėti su ja, su mokytojais bei programos „Zipio draugai“ užsiėmimuose.

Jurgita Tarvydienė

„Vienai mano dukrai – vienuolika metų, kitai – aštuoneri. Prie vienos iš mano dukrų mokykloje priekabiavo vaikinukas. Aš iš pradžių maniau, jog čia nieko tokio. Sakiau savo dukrai „Gal tave tiesiog įsimylėjo, nekreipk dėmesio“. Bet dukra nesutiko su tuo ir vis kartojo: „Bet man nepatinka, kaip jis elgiasi, aš ir jam tai sakiau, ir mokytojai sakiau, ir tau sakau.“ Tuomet supratau, kad tikrai kažkas negerai. Tad teko pasikalbėti ir su mokytoja, ir su tuo vaiku bei jo tėvais. Viską gražiai išsprendėme. Manau, kad ši programa tikrai duoda didelę naudą. Mano dukros išmoko suprasti, kas yra pašaipos, patyčios, negražus pajuokavimas, net pavydas. Dabar jos abi, kai susiduria su kažkokia patyčių situacija, kalbasi, svarsto, kaip galima tai spręsti, išsako savo mintis“, – savo patirtimi dalinosi J. Tarvydienė.

A. Okunauskienė teigia, jog tėvų įsitraukimas į programą yra labai reikšmingas. Žinoma, didžiausias vaidmuo tenka specialiai programos vykdymui pasirengusiems profesionaliems pedagogams, svarbu jų gebėjimas efektyviai vykdyti užsiėmimus.

„Buvo toks atvejis, kai tėvai net neįtarė, jog prie jų vaiko priekabiaujama ir jis užgauliojamas. Ir būtent po šios programos rengiamų „Valandėlių“, kurių metu su vaikais kalbama apie patyčias, priekabiavimą, pašaipas, vaikas po užsiėmimų grįžęs namo prasitarė tėvams, kad yra užgauliojamas savo bendraamžių. Iš jo mamos gavome dėkingumo kupiną laišką, nes būtent užsiėmimai padėjo išspręsti labai skaudžią situaciją, kurioje buvo atsidūręs jos vaikas“, – sakė A. Okunauskienė.

Tad iš tiesų svarbu, kiek palaikymo ir supratimo vaikas sulaukia iš jam artimos aplinkos, o ypač iš svarbiausių jo gyvenime žmonių – savo tėvų ir globėjų. Taip pat norėdami įtvirtinti programos užsiėmimuose įgytus vaiko gebėjimus, tėvai juos gali patys ugdyti namuose, pasinaudodami vaiko pedagogo ar internetinėje svetainėje „Vaiko labui“ pateikta metodine medžiaga ir rekomendacijomis.

***

Programą „Zipio draugai“ inicijavo ir sukūrė organizacija Didžiojoje Britanijoje „Partnership for Children“. Programa įgyvendinama 33-jose pasaulio šalyse.

Lietuvoje programa vykdoma lietuvių, lenkų ir rusų kalbomis ikimokyklinėse įstaigose, darželiuose-mokyklose, bendrojo lavinimo mokyklose, vaikų dienos centruose bei globos namuose.

„Zipio draugų“ programą vykdo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Tauragės, Telšių ir Utenos apskrities ugdymo įstaigos.

Šiemet „Zipio draugų“ programa vyksta daugiau nei 500 Lietuvos ugdymo įstaigų, joje dalyvauja apie 800 pedagogų ir beveik 16 tūkstančių 6–7 metų vaikų. Tai sudaro beveik trečdalį (28 proc.) visų 6–7 metų amžiaus Lietuvos vaikų ir tai yra didžiausias dalyvaujančių vaikų skaičius per visą programos gyvavimo Lietuvoje laikotarpį.

Nuo „Zipio draugų“ programos pradžios 2000-aisiais iki 2016-ųjų iš viso programoje dalyvavo 158 684 vaikai, o 4 042 pedagogai įgijo šios programos pedagogo kvalifikaciją.

Jau dešimt metų prekybos tinklas „IKI“ yra programos „Zipio draugai“ generalinis rėmėjas. Per juos prekybos tinklas rėmimui skyrė daugiau kaip 188 tūkst. eurų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"