Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

10 iššūkių Lietuvos studijoms, mokslui ir inovacijoms

 
2017 06 22 11:15
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien vykusioje konferencijoje Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) pristatė Lietuvos studijų, mokslo ir inovacijų būklės apžvalgą. 

MOSTA analitikai išskiria 10 iššūkių, reikalaujančių didesnio politikos formuotojų dėmesio.

1) Finansavimas studijoms augo, MTEP – drastiškai mažėjo

Finansavimas studijoms, lyginant su 2010 m., 2015 m. augo 33 proc., vis dėlto perskaičiavus vienam gyventojui, finansavimas išlieka 27 proc. mažesnis nei ES vidurkis. Tuo tarpu mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) finansavimas 2016 m., lyginant su 2015 m., mažėjo daugiau nei 100 mln. eurų. T.y. pasibaigus vienam struktūrinių fondų paramos laikotarpiui ir užsitęsus kito pradžiai užsienio šaltinių, kurių didžiąją dalį sudaro ES parama, finansavimas MTEP sumažėjo 78 proc. Tai lėmė bendrą 36 proc. MTEP finansavimo sumažėjimą, nors iki tol (2010–2015 m) MTEP skiriama ES struktūrinių fondų parama augo.

„Toks drastiškas finansinės injekcijos kritimas tik dar kartą parodo du dalykus: pirma didelę priklausomybę nuo ES paramos ir antra, kad jau šiandien turime galvoti, ką darysime, kai po kelerių metų ES parama apskritai baigsis arba dar labiau sumažės“, – teigia MOSTA vadovas R. Reimeris.

2) Mokslo ir studijų institucijų tinklas perteklinis

Per penkerius metus studentų skaičius universitetuose sumažėjo 25 proc., kartu (6 proc.) mažėjo ir išlaidos studijoms, tuo tarpu ūkiui ir administravimui paskirstomos lėšos išaugo beveik 40 proc. Vyrauja tendencija, kad studentų skaičiumi mažesnių universitetų ūkiui ir administravimui skiriama didesnė išlaidų dalis: ŠU – 32 proc., ASU – 30 proc., LEU – 27 proc., LMTA ir LSU – 22 proc., tuo tarpu didesniuose universitetuose ūkiui ir administravimui skiriamos lėšos mažesnės VU – 12, VGTU – 14, KTU – 16 proc.

„Per penkerius metus abiturientų skaičius sumažėjo 26 proc., įstojusių į aukštąsias mokyklas skaičius sumažėjo penktadaliu, trečdaliu mažėjo įstojusių į valstybės nefinansuojamas vietas. Numatome, kad 2020 m. į aukštąjį išsilavinimą pretenduos net 55 proc. mažiau abiturientų nei prieš penkerius metus. Šios demografinės tendencijos yra iššūkis daugeliui aukštųjų mokyklų. Demografija iš dalies lemia ir tai, kad vis didesnė dalis lėšų yra skiriama ūkiui ir administravimui, o studijoms skiriamos lėšos mažėja. Kitaip tariant, vis mažiau investuojame į studentų žinias ir vis daugiau į pastatų ir administracijos išlaikymą“, – sako R. Reimeris.

R. Reimeris atkreipia dėmesį į tai, kad net ir mažėjant studentų skaičiui studijų programų pasiūla išlieka stabili. Tad auga mažai studentų surenkančių programų skaičių. 2016 m. universitetuose į kas trečią, o kolegijose į kas ketvirtą bakalauro ar vientisųjų studijų programą priimta iki 10 studentų.

3) Išlieka aukštojo mokslo prieinamumo problema

MOSTA apžvalga atskleidžia, jog ženkliai skiriasi miestų ir regionų abiturientų galimybės siekti aukštojo išsilavinimo. Didžiųjų miestų savivaldybėse bent vieną brandos egzaminą išlaikiusių aukštesniuoju lygiu dalis ženkliai didesnė nei regionuose, prasčiausia padėtis rečiau gyvenamose kaimo vietovėse. Skirtumai pastebimi net savivaldybių viduje: centrinių miesto mokyklų abiturientai egzaminus išlaiko geriau nei esančių rajonuose.

MOSTA analitikai pastebi ir didėjantį atotrūkį tarp reikalavimų stojantiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijas. Pagal dabartinę sistemą tam, kad įstotum į valstybės nefinansuojamą vietą tereikia vidurinės baigimo diplomo, o štai siekiant gauti valstybės finansavimą, reikalavimų iš ties nemažai: turi būti išlaikęs tris egzaminus, surinkęs nustatytą konkursinį balą. Šie reikalavimų skirtumai sudaro sąlygas įstoti itin skirtingo akademinio pasirengimo jaunuoliams. 2016 m. į tų pačių studijų programų valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas vietas priimtų asmenų balų vidurkis skyrėsi vidutiniškai 2 balais.

„Šią tendenciją vertinant ne studijų kokybės, o socialinės dimensijos požiūriu, ryškėja rizika apsunkinti aukštojo mokslo prieinamumą ekonomiškai ar socialiai jautresnėms visuomenės grupėms“, – teigia R. Reimeris.

4) Mažas tarptautinis atvirumas

Dėstytojų ir studentų atvykstamasis judumas, lyginant su kitomis ES šalimis, yra mažas. Iš užsienio atvykusių studentų dalis, lyginant su visais studentais, sudaro 3,5 proc. ir tai yra vienas žemiausių rodiklių ES. Lietuva išsiskiria ir itin mažu (3 proc.) studijuoti pritrauktų doktorantų skaičiumi, kai ESBO šalių vidurkis – 27 proc. R. Reimerio teigimu, šioje vietoje galima pasidžiaugti, jog auga studentų atvykusių studijuoti visą studijų programą skaičius. Palyginus 2013 m. ir 2015 m., šių studentų skaičius paaugo 27 proc.

5) Mažėja tyrėjų skaičius

Tyrėjų skaičius Lietuvoje per metus sumažėjo 11,2 proc. Nagrinėjant sutartinių tyrėjų dalis nuo visų dirbančių gyventojų, pastebima, kad 2015 m. (lyginant su 2014 m.) Lietuvoje šis santykis mažėjo 11,4 proc., o ES augo 2,2 proc. 57 proc. apklaustų mokslo daktarų pagrindine priežastimi, kodėl nedirba mokslinio tiriamojo darbo, įvardino mažą atlyginimą.

MOSTA pastebi, jog atlyginimai aukštojo mokslo sektoriuje nėra konkurencingi, o aukštosios mokyklos lėšų, skirtų atlyginimams išmokėti, trūkumą sprendžia įdarbindamos jaunuosius mokslininkus ir dėstytojus dalimi etato. Tai reiškia, jog jaunieji mokslininkai ir dėstytojai negali visiškai savęs realizuoti eidami vienas pareigas ir turi ieškoti papildomų pajamų šaltinių. 2016 m. spalio mėnesio ŠVIS duomenimis valstybiniuose universite-tuose pagrindinėje darbovietėje dirbančių dėstytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (iki mokesčių) buvo 1091 euras (0,89 etato), tyrėjų 1146 eurai (0,91 etato); valstybinių kolegijų dėstytojų – 849 eurai (0,84 etato); valstybinių mokslo tyrimų institutų tyrėjų – 1069 eurai (0,91 etato). Taip pat pastebima dėstytojų ir tyrėjų atlyginimams skiriamų išlaidų sumažėjimas: aukštojo mokslo sektoriuje – 6 proc. verslo sektoriuje – 12 proc. valstybiniame sektoriuje – 2,5 proc.

6) Priekaištų studijų kokybei turi tiek studentai, tiek ekspertai

Savo studijomis yra patenkinti šiek tiek daugiau nei pusė pirmos ir antros pakopos studentų. Tuo tarpu, Studijų kokybės vertinimo centras pastebi, kad tik 6 proc. 2010–2015 m. tarptautinių ekspertų įvertintų vykdomų studijų programų gavo aukščiausius įvertinimus, aukščiausią įmanoma įvertinimą gavo tik penkios studijų programos.

MOSTA analitikai pastebi, kad mažėjant konkurencijai dėl valstybės finansuojamų studijų vietų susidaro sąlygos į jas priimti silpnesnius studentus. Valstybės finansuojamose studijose universitetuose vidutinis įstojusiųjų konkursinis balas 2016 m., palyginus su 2015 m., sumažėjo nuo 6,95 iki 6,73, o kolegijose – nuo 4,03 iki 3,93. Mažėjant konkurencijai smunka ir įstojusiųjų į VF vietas vidutinis konkursinis balas.

7) Absolventų pasirengimas dirbti žemas

2016 m. sausio mėn. darbuose, kuriems reikia aukštos kvalifikacijos, įsidarbino 58 proc. toliau nebestudijuojančių bakalauro studijų absolventų. Ryškūs skirtumai matyti tarp universitetų ir kolegijų absolventų: 2015 m. aukštojo mokslo nereikalaujantį darbą dirbo 53 proc. kolegijų ir 32 proc. universitetų absolventų.

„Šias tendencijas gali lemti dvejopi veiksniai – žema aukštos kvalifikacijos darbų pasiūla arba šiems darbams atlikti nepakankami absolventų įgūdžiai karjeros pradžioje. Tik keturiose Lietuvos apskrityse (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Panevėžio) pastebimas aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikis, kitose apskrityse vyrauja žemos pridėtinės vertės darbai, kuriems nereikia aukštą kvalifikaciją turinčių darbuotojų arba yra tokių darbuotojų perteklius“, – sako MOSTA vadovas.

Labiausiai studentai jaučiasi pasiruošę savo regiono darbo rinkai. Jai kolegijų absolventai jaučiasi pasiruošę labiau nei universitetų absolventai. Konkurencingi Lietuvos mastu jaučiasi 42 proc. studentų, tik penktadalis studentų jaučiasi pasiruošę tarptautinei darbo rinkai.

8) Pedagogų rengimas nesubalansuotas

Į švietimo ir ugdymo krypties studijas įstoja prasčiausiai akademiškai pasirengę abiturientai. Vertinant pagal valstybinių brandos egzaminų rezultatus, įstojusiųjų į švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijas egzaminų vidurkis buvo žemesnis nei bet kurioje kitoje krypčių grupėje: trijų geriausiai išlaikytų egzaminų rezultatų vidurkis tesiekė 30 balų. Pirmuoju pageidavimu šias studijas pasirinko tik 1 proc. aukštesniuoju lygiu bent vieną valstybinį brandos egzaminą išlaikiusių stojančiųjų. Iš visų dalykinių pedagoginių studijų programų populiariausiomis išlieka rengiančios kūno kultūros ir šokių mokytojus, kai labiausiai trūksta norinčių studijuoti tiksliųjų mokslų pedagogikos programas.

9) Mokslo bendradarbiavimo su verslu rezultatyvumas mažas

Tarptautinių publikacijų dalis per metus išaugo nuo 38,6 proc. iki 45,3 proc. Vis dėlto pastebimas bendradarbiavimo su verslu stygius: 2016 m. 0,8 proc. visų Lietuvos mokslininkų publikacijų buvo parengtos kartu su verslo įmonėmis, tuo tarpu ES vidurkis yra 2,1 proc., EBPO šalių – 1,7 proc.

10) Prarasta pozicija Pasaulio inovacijų indekse

2017 m. Pasaulio inovacijų indekse Lietuvai atiteko 40 vieta. Per metus Lietuva prarado vieną poziciją. Tarp 127 valstybių, kurių inovacijų ekosistemas vertina Pasaulio inovacijų indeksas, Latvijai tenka 33 vieta, Estija užima 25 vietą. Lietuva sparčiai gerino rodiklius rinkos (+21 pozicija) ir verslo (+7) pažangumo srityse, vis dėlto situacija švietimo (-7), aukštojo mokslo (-6) ir žinių bei technologijų produktų (-6) srityse blogėjo. Sumažėjusios išlaidos švietimui lėmė Lietuvos pozicijų prastėjimą švietimo srityje. Pagal švietimui tenkančią BVP dalį (4,6 proc.) Lietuva užėmė 63 vietą pasaulyje (2015 m. su 5,2 proc. Lietuvai teko 48 vieta). Kita vertus, vertinant mokinių ir mokytojų skaičiaus santykį vidurinio ugdymo srityje (8,1 mokinio mokytojui) Lietuva užima 8 vietą pasaulyje.

„Situacija, kai vienas rodiklis yra aukštas, o kitas žemas rodo švietimo sistemos nesubalansuotumą. Panaši situacija yra ir aukštojo mokslo srityje: mažėjant į aukštąsias mokyklas priimamų abiturientų daliai (nuo 74 proc. 2015 m. iki 69 proc. 2017 m.) Lietuva užima aukštą 29 vietą pasaulyje, tačiau kiti rodikliai ženkliai prastesni – 43 vieta pagal gamtos mokslo ir inžinerijos absolventų skaičių bei 64 vietą pagal atvykstančių studentų skaičių“, – komentuoja R. Reimeris.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"