TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

3D spausdintuvu galima atsispausdinti ir batus

2015 12 12 6:00
3D spausdintuvas objektą spausdina sluoksnis po sluoksnio, naudodamas tik tiek medžiagos, kiek reikia. Tai gamyboje leidžia sumažinti sąnaudas. LŽ archyvo nuotrauka

3D spausdinimo technologijos tobulėja žaibiškai – jau galima atsispausdinti ne tik batus, bet ir automobilį. Lietuva nuo pirmaujančių šioje srityje šalių atsilieka, tačiau verslas nesnaudžia. Didžiulį susidomėjimą rodo ir jauni žmonės – jie patys braižo 3D projektus ir net savarankiškai kuria megėjų 3D spausdintuvus.

„3D spausdinimo technologija vystosi milžinišku greičiu, todėl labai sunku prognozuoti net artimiausią pusmetį. Nežinau, ką ši technologija galės po 3–5 metų, bet galiu drąsiai sakyti, kad ji sukels labai didelę sumaištį absoliučiai visose žmogaus veiklos srityse“, – įsitikinęs Eugenijus Jurkonis, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) 3D technologijų ir spausdinimo laboratorijos vadovas.

Eugenijus Jurkonis: "Nežinau, ką ši technologija galės po 3-5 metų, bet galiu drąsiai sakyti, kad ji sukels labai didelę sumaištį absoliučiai visose žmogaus veiklos srityse.“

Spausdins daiktus namie

E. Jurkonio teigimu, po kelerių metų dalis žmonių 3D spausdintuvus turės namuose ir galės atsispausdinti įvairiausius daiktus savo reikmėms, pavyzdžiui, įrankius, papuošalus. 3D spausdinimas bus nepamainomas tose srityse, kur gaminami vienetiniai, labai sudėtingi gaminiai ar individualizuoti objektai, tokie kaip sąnariai, implantai. Dabar jau spausdinami batai.

Pašnekovas paaiškino, kad 3D spausdinimo technologija tokia perspektyvi pirmiausia dėl to, kad ji priklauso pridėtinės gamybos technologijų grupei, t. y. ji medžiagos naudoja tik tiek, kiek reikia. Vadinasi, turint kokį nors medžiagos pagrindą ant jo dedamas antras sluoksnis medžiagos, bet tik tiek, kiek jos reikia, ir tik ten, kur reikia. Taip, sluoksnis po sluoksnio suformuojamas baigtinis objektas.

Tuo tarpu šiandieninė gamybos technologija remiasi priešingu principu: nuo turimo medžiagos ruošinio pašalinama nereikalinga medžiaga ją gręžiant, tekinant, poliruojant ir t. t., kol gaunama reikiama detalė. Vadinasi, daug medžiagos tiesiog išmetama. Be to, 3D spausdinimo technologija gali spausdinti tokias konfigūracijas, kurių negali pagaminti tradicinė gamyba, pavyzdžiui, dėžę kitoje uždaroje dėžėje ar kreivalinijines skyles.

Pasaulyje 3D spausdinimo srityje vienareikšmiškai pirmauja JAV, taip pat Europa, kurios flagmanas – Vokietija. Ganėtinai sparčiai 3D spausdinimo technologiją ėmė plėtoti ir Japonija, Kinija ar kaimynė Lenkija. JAV ir atskiros Europos šalys į 3D spausdinimą investuoja beprotiškas sumas, o Lietuvoje dėmesio šiai augančiai sričiai esą trūksta. E. Jurkonis neabejojo, jog anksčiau ar vėliau Lietuva taip pat bus priversta skirti daugiau investicijų, bet vylėsi, kad tai daryti nebus pernelyg delsiama. VGTU laboratorijai jau dabar stinga finansavimo didesnei įvairovei spausdintuvų įsigyti ir taip studentus supažindinti su technologijos ypatybėmis, vykdyti mokslinius tyrimus, bendrauti su pagrindiniais 3D technologijų tyrimo centrais.

Jauni žmonės geba savarankiškai braižyti 3D projektavimo programomis ir kurti savo projektus./Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Nuo smulkmenų – iki automobilio

E. Jurkonis pasakojo, kad 3D spausdinimo įrenginiai skirstomi į tris grupes: darbastalio, dar vadinamus asmeninio naudojimo spausdintuvus, profesionalų, t. y. galinčius garantuoti neblogą kokybę, ir pramoninius – gana brangius, kokybiškus, tokių Lietuvoje jau yra keli.

3D spausdintuvai naudoja tris grupes medžiagų. Pirmoji – tai skystosios medžiagos, pavyzdžiui, įvairios dervos, takieji polimerai, kurie, pavyzdžiui, gali būti naudojami odontologijoje dantų protezų gamybai. Antroji grupė – įvairių medžiagų milteliai: metalo, gipso, keramikos ir pan. Trečiąją grupę sudaro kietosios medžiagos: polimerinės vielos, popieriaus lapai, metalo lakštai ir pan. Didžioji dalis darbastalio spausdintuvų šiandien naudoja kietą vielą.

„Atspausdintų objektų parametrai gali būti patys įvairiausi: nuo mažų, kruopščių gaminių, pavyzdžiui, juvelyrinių dirbinių, iki labai didelių objektų, tokių kaip automobiliai ar įvairiausi bepiločiai skraidymo aparatai“, – pasakojo VGTU laboratorijos vadovas.

Tiesa, didžioji dauguma spausdintuvų naudoja tik vieną medžiagą, tad sudėtingo gaminio, tokio kaip automobilis, dar negalima atspausdinti kaip vientiso gaminio – jį tenka spausdinti atskirais elementais.

Kita vertus, VGTU laboratorijoje jau mėginama spausdinti skirtingomis medžiagomis, tokie bandymai plačiai vyksta ir pasaulyje. Tad anksčiau ar vėliau tai bus įmanoma, o tuomet atsivers naujos galimybės. Pavyzdžiui, esant galimybei spausdinti elektrai laidžias ir nelaidžias medžiagas pavyktų spausdinti įvairius belaidžius elektrinius objektus, tokius kaip LED stalinės lempos, įvairius jutiklius, matavimo įrangą ir pan. Tačiau tam dar reikėtų daug tyrimų.

Įsitvirtina pramonėje

Pramoniniu 3D spausdintuvu spausdinančios bendrovės, veikiančios visose Baltijos šalyse, „3D Creative“ vadovas Saulius Lileikis pažymėjo, kad Lietuvos pramonė jau ganėtinai plačiai taiko 3D spausdinimo technologiją savo gamyboje. Pavyzdžiui, ją aktyviai naudoja automobilių pramonė, metalo liejyklos, elektronikos ir automatikos gamintojai. Technologija pradeda rimčiau įsitvirtinti ir odontologijoje, spausdinant implantus, protezus ir pan. Be to, formalumus dėl galimybės pritaikyti 3D spausdinimo technologiją jau pamažu tvarko aviacijos pramonėje veikiančios lietuviškos įmonės.

Pasauliniu mastu aviacija pagal 3D spausdinimo technologijos panaudojimą yra viena pramonės šakų lyderių. Nenuostabu: ši technologija, anot S. Lileikio, leidžia pagaminti tokių pat matmenų detalę, kuri būtų 30 proc. tvirtesnė ir sunaudotų 20 proc. mažiau medžiagų, o aviacijoje sumažinti detalių svorį itin aktualu. Pavyzdžiui, E. Jurkonis skaičiavo, kad raketai palengvėjus vos 1 kilogramu sutaupoma nuo 5 iki 20 tūkst. eurų jos paleidimui į kosmosą.

Technologiją nuolat tobulinant, šiuo metu, anot S. Lileikio, koncentruojamasi į tai, kad 3D spausdinimo būdu būtų pagaminamas ne tarpinis, o galutinis produktas. „Pavyzdžiui, prieš trejus metus plastikas buvo daugiau naudojamas prototipams spausdinti, o šiandien, technologijoms tobulėjant, dėl savo tvirtumo ar lankstumo jis gali būti naudojamas ir galutiniams gaminiams spausdinti“, – aiškino jis.

Pašnekovas pasakojo, kad ir jo bendrovė „3D Creative“ spausdina ne tik 3D prototipus, bet ir galutinį produktą iš plastiko bei metalo. Nemažai gaminių spausdinama ir iš smėlio – tai paprastai liejimo formos, kurių dėl gaminio sudėtingumo neįmanoma pagaminti tradiciniu metodu, t. y. frezavimo staklėmis.

Spausdintuvų kainos

Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Šiandien, kaip pabrėžė E. Jurkonis, reikėtų atsargiai kalbėti apie brangią gamybą 3D spausdintuvais. Pavyzdžiui, parduotuvėje nusipirkti sudėtingą detalę jau esą vargiai būtų pigiau, nei ją spausdinti.

„Apie gaminių kainas galėčiau kalbėti klientų lūpomis. Kai parodose jie teiraujasi kainų, sako, kad 3D spausdinimas yra nebe ateitis, o dabartis. Tiesa, ši technologija apsimoka tik toms įmonėms, kurios bando kurti naujus gaminius ir pridėtinę vertę, o ne štampuoja gaminius masiniam vartojimui. 3D spausdinimas dar tikrai nekonkuruoja su masine gamyba, ir greitu laiku tai nepasikeis. 3D spauda gali tik papildyti masinę gamybą, bet ne ją pakeisti“, – aiškino S. Lileikis.

Nors spausdinimo kainos, kaip teigė bendrovės „Jautis“ vadovas Liutauras Kižys, pastaruoju metu tik mažėjo, kainų nuosmukis nuosaikus. Mat technologija nėra paprasta, o sąnaudos – gana didelės.

Nemenkos ir investicijos į 3D spausdinimo įrenginius. Pašnekovas nurodė, kad 3D spausdintuvų kainos prasideda nuo 600 eurų, tiesa, tokių įrenginių užtenka nebent susipažinti su technologija, jie naudoja tik vieną PVA medžiagą. Mėgėjų spausdintuvai, galintys naudoti daugiau ir įdomesnių medžiagų, kainuoja apie 2000 eurų.

„Asmeninio naudojimo spausdintuvai nuo pramoninių skiriasi mažesniu vientiso atspausdinto gaminio dydžiu ir kokybe. Pramoninio spausdintuvo maksimalus tikslumas siekia 20 mikronų, asmeninio naudojimo – 200 mikronų. Vadinasi, spausdinimo sluoksnių storis, taigi ir kokybė, skiriasi 10 kartų. Kita vertus, asmeninio naudojimo spausdintuvo kaina gali prasidėti nuo 500 eurų, o pramoninio kaina gali būti septynženklis skaičius“, – pasakojo S. Lileikis.

Nors spausdintuvų pasirinkimas nemažas, L. Kižys pažymėjo, kad dažniausiai bendrovės klientai renkasi pigiausius mėgėjų namų spausdintuvus. Anot jo, profesionalų spausdintuvų pavieniai klientai neperka – tik tokius, kurių kaina neviršija 1500 eurų. O brangesnius įsigyja tik įmonės, žinančios, ko tiksliai joms reikia, ir suprantančios, kad su mėgėjų spausdintuvais neapsimoka prasidėti, jei norima gero rezultato,

Atsiranda vartotojiškas požiūris

S. Lileikis įsitikinęs, kad Lietuva turėtų kurti savo įvaizdį ne tik kaip šalies, turinčios pigios darbo jėgos, bet ir kuriančios pridėtinę vertę. O tam reikalinga edukacija apie perspektyviausias technologijas, pirmiausia – švietimo įstaigose. Tiesa, postūmis šioje srityje jau įvykęs – universitetuose jau sukurtos 3D projektavimo specializacijos, pavyzdžiui, VGTU specializacija pavadinimu 3D technologijos ir spausdinimas. O studentų susidomėjimas, kaip teigė E. Jurkonis, sparčiai didėja.

„Kai prieš kelerius metus pasakodavau apie 3D spausdinimą, nelabai kas suprasdavo ar domėdavosi. Dabar domisi ir verslas, ir jaunimas. Labai nuostabu, kad daug jaunų žmonių net namuose pradeda kurti pačius paprasčiausius 3D spausdintuvus. Su jais šedevrų neatspausdinsi, tačiau kūrimo procesas labai daug ko išmoko: projektuoti, suvokti, kas yra medžiaga, kaip valdyti judesį, temperatūrą ir t. t.“, – pasakojo jis.

„Jaunimas susigalvoja prietaisėlių savo hobiams, įvairiausių laikiklių telefonams ir t. t. Matyti, kad jau atsiranda vartotojiškas požiūris į šią technologiją. Mūsų vaikams ši technologija bus tokia pat įprasta kaip mums spalvoti televizoriai“, – įsitikinęs L. Kižys. Esą į bendrovę kreipiasi nemažai jaunuolių, gebančių savarankiškai braižyti 3D projektavimo programomis ir kurti savo projektus.

Nors susidomėjimas ir galimybės auga, didėjančios konkurencijos rinkoje stambiosios kompanijos kol kas nesibaimina. „3D Creative“ vadovas S. Lileikis teigė, kad bendrovė vienintelė Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje spausdina pramoniniais 3D spausdintuvais. Esą konkurencija auga veikiau asmeninio naudojimo spausdintuvų segmente. „Kalbant apie pramoninių spausdintuvų segmentą, yra šnekų, kad Latvijoje norima daug ir intensyviai investuoti, bet neįsivaizduoju, kad Baltijos šalyse pramoninio 3D spausdinimo žaidėjų galėtų būti 20 ar 30. Tokiai nedidelei rinkai tiek daug jų tiesiog nereikia“, – sakė pašnekovas. Tuo tarpu eksporto galimybes jis vertino gana skeptiškai, esą Skandinavijos šalys, Centrinė ir Vakarų Europa yra toliau pažengusi, tad paslaugos veikiau aktualios vietinei rinkai ar panašiai pažengusioms kaimynėms šalims.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"