Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

A. Bukantis: Lietuva turės siekti permainų transporto, energetikos srityse

 
2015 12 13 20:00
Prof. Arūnas Bukantis Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Įgyvendindama Paryžiuje pasiektą Jungtinių Tautų (JT) susitarimą dėl kovos su klimato kaita, Lietuva turės didinti atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą, siekti inovacijų transporto sektoriuje, sako Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas, profesorius Arūnas Bukantis.

„Šis susitarimas, kurį pasiekė visos šalys, dalyvavusios konferencijoje Paryžiuje, aišku yra istorinis įvykis, jo reikšmė didžiulė, kadangi klimato kaitos aktualumas yra neabejotinas. Nuostoliai, kuriuos klimato kaitos įvairūs reiškiniai daro jau dabar, ateityje tik didės ir jei nesiimsime jokių priemonių, tai gali būti labai didelis stabdis visai ekonomikos plėtrai“, – BNS sekmadienį sakė A.Bukantis.

Pasak profesoriaus, pagrindiniai taršos šaltiniai Lietuvoje yra energetikos sektorius, transportas ir žemės ūkis – būtent šiems sektoriams esą ir teks pagrindinė misija įgyvendinant Paryžiaus susitarimą.

„Jei paimtumėme transporto sektorių – čia yra ypatingai ryškus augimas pastaraisiais metais, kadangi plečiasi ir aviacijos, ir automobilių transportas. Galima sakyti, buvome visiškai pamiršę geležinkelių transportą, kuris yra šiek tiek ekologiškesnis su kitomis transporto šakomis. Tad inovacinių, technologinių sprendimų, matyt, taip pat reikės“, – pabrėžė mokslininkas.

A.Bukančio teigimu, dar iki šio susitarimo Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis yra patvirtinusi Klimato kaitos politikos strategiją, kurioje įsipareigota jau iki 2020-ųjų šiltnamio efektą sukuriančių dujų emisiją sumažinti 30 proc., iki 2030-ųjų – 40 proc. ir iki 2040-ųjų – 60 procentų.

„Tai yra vidutiniai skaičiai, kurie patvirtinti prieš vienus-dvejus metus. Kitas uždavinys yra, kaip tą pasiekti – reikia didinti alternatyvių, atsinaujinančių energijos šaltinių panaudojimą: ir saulės, ir vėjo energijos, ir, kiek įmanoma, hidroenergijos, ir biokuro. Tai yra pagrindinis kelias, kuo pakeisti iškastinio kuro dalį“, – sakė jis.

Mokslininkas atkreipė dėmesį, kad susitarime akcentuotas ir pavojų investicijoms keliančių veiksnių – gamtos jėgų, katastrofų rizikos valdymas ir prognozavimas, prisitaikymo priemonių įgyvendinimas. Pasak jo, didžiųjų pasaulio teršėjų – Kinijos ir JAV – tonas yra pasikeitęs, tad remiantis šia pozicija, esą galima tikėtis teigiamų poslinkių kovoje su klimato kaita.

A.Bukantis pabrėžė, kad tiek ankstesni ES, tiek šeštadienį pasiekti Jungtinių Tautų susitarimai neužkerta kelio atskirų valstybių, ypač ekonomiškai silpnų, ekonomikos plėtrai. Vis dėlto, jo teigimu, susitarimai numato, kad turi būti siekiama kuo didesnio energijos vartojimo efektyvumo.

„Šiuo požiūriu, Lietuva yra tikrai gerame kelyje, kadangi Bendrasis vidaus produktas auga, o šiltnamio dujų emisija pastaraisiais metais mažėja“, – pabrėžė jis.

Po beveik dviejų savaičių intensyvių JT derybų 195 šalių delegatai šeštadienį vakare patvirtino susitarimą, turintį padėti sulėtinti pasaulio klimato atšilimą ir teikiantį vilčių, kad žmonijai pavyks išvengti klimato pokyčių katastrofinių padarinių bei pradėti energetikos revoliuciją.

Šis žingsnis vadinamas pirmuoju iš tiesų globaliu susitarimu šioje srityje – sutarties įgyvendinimas turėtų prasidėti nuo 2020 metų. Šalys užsibrėžė tikslą, jog globali temperatūra kiltų „gerokai mažiau, nei 2 laipsniais“ bei numatė „dėti pastangas“, kad šiltėjimas neviršytų 1,5 laipsnio. JT klimato kaitos mokslininkų grupė teigia, kad siekiant šių tikslų, šiltnamio dujų išmetimas iki amžiaus vidurio turėtų būti sumažintas 40–70 procentų.

Susitarime taip pat numatyta pagalba besivystančioms šalims – ketinama kurti specialų fondą, prie kurio, pasak A.Bukančio, greičiausiai turėtų prisidėti ir Lietuva.

Pasaulio lyderių ir mokslininkų teigimu, JT sutartis yra gyvybiškai svarbi, siekiant suvaldyti temperatūros didėjimą ir išvengti pragaištingiausių klimato pokyčių padarinių. Mokslininkai perspėja, kad skubiai nesiėmus veiksmų šalis niokos vis didesnės sausros, potvyniai ir audros, o dėl kylančio jūros lygio bus užlietos žemos salos ir pajūrio teritorijos, kuriose gyvena šimtai milijonų žmonių.

Pagrindinė priemonė kovoje su pasaulinio klimato šiltėjimu – smarkiai sumažinti arba visiškai atsisakyti akmens anglių, naftos ir dujų naudojimo energetikoje, nors šis procesas skatino ekonomikos klestėjimą nuo pramonės revoliucijos XVIII amžiuje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"