TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

A.Galvonaitė: "Gauname tai, ko nusipelnėme"

2014 02 13 6:00
"Nuo 1970 metų pastebimas nuolatinis vidutinės metų oro temperatūros augimas. O tai atskleidžia klimato šiltėjimo tendenciją visame pasaulyje", - teigė A.Galvonaitė. Alinos Ožič (LŽ) nuotraukos

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos išleistą pirmąjį "Lietuvos klimato atlasą" pristačiusi klimatologė dr. Audronė Galvonaitė teigė, kad dažnai netikėtą lietų, sausrą ar škvalą prisišaukiame patys. "Paleidžiame į dangų taršos, dūmų debesį, ir, žiūrėk, jau viskas kitaip, nei prognozuota", - sakė ji.

Klimatologė pastebėjo, kad žmonės painioja dvi skirtingas sąvokas - klimatą ir orus. "Klimatas - regione vyraujantys orai, daugiametė meteorologinių reiškinių visuma, ilgalaikis, per daugelį metų susiklostęs procesas. Orai - tai dinamika, trumpalaikiai reiškiniai. Pridurčiau - tai, ko nusipelnėme. Orus dažnai lemia pats žmogus", - teigė A.Galvonaitė. Todėl, anot jos, nedera piktintis, kad sinoptikų prognozės netikslios. Tai dažnai būna ne jų kaltė. Orus koreguoja ir įvairūs lokaliniai taršos šaltiniai, kur nors išsiveržęs vulkanas ar kilęs gaisras.

"Lietuvos klimato atlasas" pasakoja, ko galima tikėtis iš Lietuvos orų.

Lietus - dėl bažnyčios gaisro

"Kartą televizijoje pasakojau apie orus, žadėjau, kad diena bus ypač karšta, sausa. Išeinu iš televizijos, lietus pliaupia, - prisiminė A.Galvonaitė. - Pamaniau, kažkas įvyko. Paskui sužinojau, kad degė Balbieriškio bažnyčia. Į orą pateko kamuoliai juodų debesų. Ir to pakako, kad virš Vilniaus oras pasikeistų. Susiformavo lietaus debesėlis ir išlijo sostinėje. Visur kitur, kaip ir prognozuota, buvo sausa ir giedra."

Klimatologei žmonės dažnai skambina ir teiraujasi apie įvairius reiškinius. Kartą viena moteris piktinosi, kad jos kieme nelyja net tada, kai aplink pliaupia. "Paklausiau, gal šalia esančią dirbamą žemę pavertė pieva. Pasirodo, taip ir padarė. Atminkite, kad meteorologijoje viskas prasideda nuo temperatūros skirtumų. Jie daro įtaką orų masių kaitai, vėjui, - aiškino A.Galvonaitė. - Pievos ir dirbamos žemės paviršius įkaista skirtingai, vadinasi, į atmosferą kyla nevienodai sušilęs oras, o tai irgi lemia vietinius reiškinius, jų pokyčius. Išskyrus, žinoma, atvejus, kai krituliai yra masiniai, atslinkę su ciklonais, debesų frontais. Jei kieme išsikasite tvenkinį, taip pat pakeisite mikroklimatą. Ties tvenkiniu susidarys vėsesnė oro masė ir sulauksite tokių orų, kokių anksčiau nebuvo."

Kaip pasakojo A.Galvonaitė, ką nors darydami savo kieme galime pakeisti orus ir kaimyno sklype. Būna, kad žmonės ima piktintis, jog į jų sklypą dažniau įsisuka įvairūs viesulai. "Pasirodo, perdengė stogą kitaip įkaistančia skarda, ir ėmė formuotis kitokio oro srautai. Štai jums ir pokyčiai, ir viesulai", - sakė klimatologė.

Pirmasis atlasas

Lietuvos meteorologijos ir klimato tyrimų pradžia laikoma 1770 metai, kai Vilniau universiteto astronomijos observatorijoje Martynas Počobutas pradėjo kasdienius oro temperatūros matavimus. Neseniai pasirodęs "Lietuvos klimato atlasas" - pirmasis išsamus atlasas apie Lietuvos meteorologinius stebėjimus.

Klimato pokyčiai pastaruoju metu vis labiau domina žmones. Ir tai suprantama, nes, pasak knygos sudarytojų, nėra tokios ūkio šakos ar veiklos srities, kuri būtų nepriklausoma nuo oro temperatūros. Ji veikia kelių dangą, geležinkelio bėgių būklę, žema temperatūra didina energijos sunaudojimą. Tad visiems svarbu žinoti oro temperatūros metinę, sezoninę bei paros eigą. Yra susiklostę tam tikri dėsningumai. Todėl A.Galvonaitę stebina nuolatiniai žmonių klausimai viduržiemį - kada baigsis žiema? Kaip rodo daugiamečiai Lietuvos oro temperatūros matavimai, šalčiausias mėnuo - sausis, pajūryje - vasaris, šilčiausias - liepa, pajūryje - rugpjūtis.

Mūsų klimatą lemia daug kas. Net, kaip rašoma atlase, teritorijos nuotolis nuo svarbiausių geografinių objektų. Šalies geografinį centrą ties Dotnuva nuo pusiaujo skiria 6130 km, nuo Šiaurės ašigalio - 3870 km. Iki ašigalio arčiau negu iki pusiaujo.

Vidutinių platumų šalies klimato ypatybes, pasak knygos autorių, lemia ne tik makroprocesai, bet ir vietiniai geografiniai veiksniai. Neužšąlanti pietrytinė Baltijos jūros dalis šildo Lietuvos pakrantę. Labai svarbus vaidmuo formuojant klimatą tenka vietovės reljefui - Lietuvai būdinga meridianinės arba submeridianinės krypties aukštumų, žemumų, plynaukščių ir kalvagūbrių kaita.

Dėl taršos virš Žemės susiformuoja vis daugiau uraganų./LŽ archyvo nuotrauka

Visi - po vienu stogu

"Europos klimatą saugo uoliniai kalnai Šiaurės Amerikoje. Jeigu jų nebūtų, mūsų krašte būtų keturiais laipsniais vėsiau, - aiškino A.Galvonaitė. - Visi mes - po vienu stogu. Jei prie Amazonės miškus kerta, tai pas mus skiedros laksto. Neseniai visi nustebo, kad lijo pesticidų lietumi. Pasirodo, kai anksčiau juos visur į laukus pylė, jie garuodami nusėdo į Arkties ledynus. Jiems tirpstant pesticidai pakilo į lietaus debesis ir po kiek laiko vėl iškrito ant mūsų galvų. Tai dar vienas įrodymas, jog ką į orą paleidžiame, tą paskui ir gauname."

Vis dažniau virš Lietuvos praūžia žalos pridarančių škvalų. Pasak A.Galvonaitės, šis reiškinys atsirado irgi dėl klimato pokyčių. "Lietuva anksčiau nebuvo tokių stiprių vėjų kraštas, - tikino ji. - Be to, pajūryje žmonės pastebėjo naują, Baltijai nebūdingą reiškinį - savotišką potvynį ir atoslūgį, vanduo tai atsitraukia, tai vėl atplūsta. Pasirodo, tokiu metu virš jūros siaučia škvalas. Jis vandenį tarsi susiurbia, o paskui paleidžia atgal. Tai meteorologinis cunamis. Įprastas cunamis Baltijoje niekada nesusiformuos."

Dėl klimato pokyčių pastaruoju metu dažniau trankosi ir perkūnija. Pasak klimatologės, anksčiau šis reiškinys pasitaikydavo maždaug 45 dienas per metus, o dabar per du mėnesius būna daugiau kaip 50 tokių dienų.

Akivaizdžiai šiltėja

Lietuva turi ilgą oro temperatūros matavimų seką. Vilniaus stoties matavimų laikotarpis apima 240 metų. Nagrinėjant visą šį laikotarpį matyti, kad buvo ir šiltų, ir labai šaltų periodų. Nuo 1970 metų pastebimas nuolatinis vidutinės metų oro temperatūros augimas. O tai atskleidžia klimato šiltėjimo tendenciją visame pasaulyje.

"Vidutinė metų oro temperatūra Lietuvoje 1961-1990 metais buvo 6,2 laipsnio šilumos, 1981-2010 metais - 6,9 laipsnio šilumos. Praėjusių metų vidutinė temperatūra 1,2 laipsnio aukštesnė, negu turėtų būti. Šių metų sausis buvo išskirtinai šiltas - net 8,4 laipsnio šiltesnis už ankstesnį sausio vidurkį. Gyvenome panašiai kaip Ispanijos pietuose, - teigė A.Galvonaitė. - Taip atsitiko dėl pasaulinės taršos."

Pastaraisiais metais sniego dangos storis mažėjo. Ieškantiesiems, kur geriausia slidinėti Lietuvoje, atlaso sudarytojai informuoja, kad teritorinis sniego storio pasiskirstymas priklauso nuo nuotolio iki Baltijos jūros. Ploniausia danga būna prie jūros, Pajūrio žemumoje, Žemaičių aukštumos pavėjiniuose šlaituose ir šalies pietvakariuose. Storiausia ir ilgiausiai išsilaikanti sniego danga susiformuoja Lietuvos rytuose. Be to, klimatologai pastebėjo, kad pastaraisiais metais sniego danga susidaro vėliau, o ištirpsta anksčiau.

Sausros periodai

Bendras kritulių kiekis Lietuvoje išlieka toks pats, tik nevienodai pasiskirsto. Kartais po sausringo periodo iškrinta beveik viso mėnesio norma. "Lietuva niekada nebuvo didelių sausrų kraštas. Kai prakalbome apie klimato kaitą, pastebėjome vidutinės metinės temperatūros augimą, tada prasidėjo ir sausros, - kalbėjo A.Galvonaitė. - 1994 metais užfiksuota dar viena problema - karščio banga. Kai vieną dieną temperatūra pakyla aukščiau kaip 30 laipsnių, tai nieko baisaus, tačiau kai tokia laikosi devynias paras, tokį reiškinį laikome karščio banga. Jeigu dešimt dienų truktų, būtų skelbiama katastrofa."

Kadangi mūsų krašte gana drėgna, todėl, klimatologės tvirtinimu, jaučiame didesnį karštį, nei rodo termometras. Šaltį mums taip pat daug sunkiau ištverti nei ten, kur oras sausas. "Be to, esame vidutinių platumų juostos gyventojai, mūsų organizmas genetiškai nėra prisitaikęs prie pastaraisiais metais pasitaikančių karščių. Nepratę ir taip protingai elgtis, kaip elgiasi šiltų kraštų žmonės. Kai tokie orai, jie ilsisi, visi ieško pavėsio. O mes ką darome? Prie jūros gulime ar daržus ravime, tarsi to negalėtume padaryti anksti ryte ar vakare. Per šalčius gatvėse pilna žmonių be jokių galvos apdangalų."

Vis dažniau virš Lietuvos praūžia žalos pridarančių škvalų. Pasak A.Galvonaitės, šis reiškinys atsirado irgi dėl klimato pokyčių./Erlendo Bartulio nuotrauka

Rykliai ir piranijos

Pasak A.Galvonaitės, dėl klimato kaitos, šiltėjimo Lietuvoje atsirado ne tik daug naujų reiškinių, bet ir naujos gyvūnijos. "Ornitologų džiaugsmas - kormoranai. Kai jie pasirodė, visi netvėrė džiaugsmu, kad mūsų kraštuose nematyti gražuoliai atskrido ir niekur neišskrido, nes klimatas tiko, - pasakojo A.Galvonaitė. - Dar vieni gražuoliai - Sosnovskio barščiai. Aš juos pirmą kartą pamačiau studijų metais keliaudama po Vidurinę Aziją, pusdykumėse. Tada šalia atsistojusi nusifotografavau, ir to pakako, kad po kelių minučių ranka smarkiai sutintų. Jei Lietuvoje nebūtų tinkamų sąlygų, jie neaugtų. Tačiau sąlygos pasikeitė, ir jie veši."

Kaip pasakojo A.Galvonaitė, šiltėjant klimatui į Baltijos jūrą atplaukė iki šiol nematytų gyvūnų. Jau pastebėta silkinių ryklių ir kardžuvių. "Kai viešėdama Pietų Korėjoje papasakojau, kad mūsų vandenyse jau plaukioja silkiniai rykliai, korėjiečiai nusijuokė, esą dabar žinos, kur jie dingo. Pasirodo, jų krašte populiacija pastebimai sumažėjo. Matyt, pritrūko maisto, pasidarė per šilta, tai žvalgydamiesi naujų teritorijų migravo į šiaurę. Ar iš paskos nesulauksime ir tikrųjų ryklių?" - klausė klimatologė.

Be to, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Rusijoje pastebėtos piranijos. "Gal kas iš nuosavo akvariumo išleido? Tačiau jei nebūtų tinkamų sąlygų, žūtų. Pasirodo, nežuvo", - sakė A.Galvonaitė. Estai neseniai informavo, kad atsirado nematytų medūzų. Irgi atplaukė iš šiltesnių vandenų.

Klimatologė stebėjosi, kad žmonės džiaugiasi šiltėjančiu klimatu, sako, gyvensime kaip Pietų Ispanijoje, du derlius per metus nuimsime. "Tačiau nepamirškime, kad šiltėjant klimatui sulauksime ir visų šiltųjų kraštų parazitų. Maliariniai uodai Europoje jau pastebėti. Ir jaučiasi puikiai", - teigė A.Galvonaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"