TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

A.Landsbergienė: ikimokyklinukams telefono tikrai nereikia

pandasecurity.com nuotrauka

Su edukologijos mokslų daktare, Vaikų darželių tinklo „Vaikystės sodas“ įkūrėja Austėja Landsbergiene kalbamės apie tai, kaip išmokyti vaikus saugiai naudotis mobiliaisiais telefonais.

Užsienio šalyse vaikams mobilieji telefonai dažniausiai perkami nuo 12 metų. Lietuvoje mobilieji gali būti reikalingi jau pradinukams. Telekomunikacijų bendrovės „BITĖ Lietuva“ duomenimis, pardavimai prieš mokslo metus pakyla penktadaliu ir dalis jų atitenka mažiesiems. Ar reikia pirkti vaikams mobiliuosius telefonus?

Iš tiesų, jei apsisprendžiame mobilųjį telefoną dovanoti savo vaikui, būtina paaiškinti, koks yra tikslas to dovanojimo ir ko mes siekiame. Tikslas yra tas, kad galėtume susisiekti su vaiku, jeigu yra poreikis ir mums rūpi jo saugumas. Tai nėra žaidimo aparatas. O kodėl apskritai jo reikia – užsienio šalyse pagal įstatymą draudžiama vaikus iki 12 metų palikti namuose ar paleisti kur nors vienus. Dėl to jiems ir nereikia mobilaus ryšio, nes jie yra su suaugusiu žmogumi, kuris prie savęs turi tą mobilųjį telefoną ir gali susisiekti su vaiko tėvais ar globėju. Tuo tarpu Lietuvoje mes neturime tokio įstatymo ir mūsų vaikai jaunesni negu 12 metų dažnai namuose, gatvėje ir į būrelius važiuoja vieni. Dėl to natūralu, kad tėvams rūpi, kur vaikai yra, ką jie veikia, ir jie nori turėti galimybę susisiekti su savo vaiku.

Išties vaikai mobiliaisiais telefonais pradeda naudotis vis anksčiau. Ar yra kur nors nurodoma nuo kelių metų jie turėtų naudotis jais?

Yra rekomendacijų. Ikimokyklinukams tikrai nereikia. Pradinukams, jeigu yra su suaugusiu žmogumi, irgi nereikia. O kuo labiau vaikas savarankiškėja ir atsiranda jo paties pažįstamų ratas. Prisiminkime, kai patys buvome vaikais. Na, tada nebuvo mobiliųjų, bet mums labai rūpėdavo pasikalbėti su draugais. Todėl manau, kad poreikis bendrauti yra labai natūralus poreikis. Dingus laidiniams telefonams ir atsiradus mobiliesiems pasikeitė pats pobūdis to bendravimo ir komunikavimo. Bet vaikams kaip buvo aktualu taip ir liko.

„Lietuvos diena” šiandien klausia, kaip jūs mokote vaikus naudotis mobiliaisiais telefonais. Ponia Landsbergiene, kokius saugumo principus vis tik turėtų įdiegti tėvai prieš įteikdami savo mažamečiui mobilųjį telefoną?

Visų pirma, telefonas yra skirtas komunikacijai. Dėl to aš manau, kad pirmieji mobilieji telefonai turi būti patys paprasčiausi, kur vaikas tiesiog suspaudžia mygtukus ir prisiskambina mamai ar tėtei. O tėtė ir mama, ar kiti artimieji, gali susisiekti su vaiku. Tai turi būti labai paprasta. Visų antra, reikia šnekėti su vaiku, kad telefonas yra ne žaidimams skirta priemonė. Tai nėra rekreacija. Tai daugiau būdas vieniems pasiekti kitus. Netgi mažiukai pradeda prašyti išmaniųjų. Savaime suprantama, kad jie juos traukia, bet aš manau, kad pradžiai reikia su vaiku šnekėti, kad tai susisiekti, o ne žaidimams skirta priemonė. Visų trečia, reikia kalbėti su vaiku ir apie saugumą. Kad savo telefono numerio neturėtų dalinti visiems, neturėtų paties telefono duoti pasinaudoti kitiems. Na, lygiai panašiai kaip mes mokome vaikus nebendrauti su nepažįstamais asmenimis, nesėsti su jais į automobilį, neimti saldainių. Lygiai taip pat ir nesidalinti mobiliuoju telefonu, nebent yra kažkokia ypatinga situacija. Dažnai priėję vyresni paaugliai gali paprašyti mobiliojo telefono ir po to su juo nubėgti. Vaikui daug geriau turėti tuos atsakymus ir žinoti, koks yra saugumas, kam apskritai skirtas telefonas.

O kokį telefoną labiau apsimoka duoti vaikui: paprastą ar išmanųjį?

Aš manau, kad jei mes kalbame apie pradinukus, tada telefonas turi būti kuo paprastesnis. Toks, kur maigomi mygtukai ir atsitikus nelaimei žinotų su kuo susisiekti. Numeriu 112 gali prisišaukti pagalbos, jeigu jam jos reikia.

Ar svarbu turėti ir priimti programas, leidžiančias mažamečiui apsisaugoti, jeigu jis liktų vienas ar būtų užpultas?

Žinoma. Tai yra svarbu, nes mes vaikui duodame telefoną ne vien dėl to, kad norime jį kontroliuoti. Pagrindinė priežastis yra ta, kad mums rūpi vaiko saugumas. Mes norime žinoti, kad jis yra saugus ir kad viskas jam yra gerai. Dėl to natūralu, jeigu yra programos ir galimybės, kad vieno mygtuko pagalba galėtų išsišaukti pagalbą, tai yra nuostabu. Man prieš keletą savaičių buvo galimybė viešėti Stanfordo universitete ir ten netgi universiteto teritorijoje yra tokie kaip stulpai, kur pribėgus ir spustelėjus mygtuką iš karto atvažiuotų pagalba. Netgi tokiems, na net ne paaugliams, yra priemonė, kaip jie gali išsikviesti pagalbą vieno mygtuko spustelėjimu net jeigu neturi mobiliojo ryšio. O su vaikais, jeigu turime galimybę įdiegti tokią programą, aš manau tikrai dėl to yra puiku. Nes nežinome, kas mūsų vaikų laukia gatvėje ar vėlų vakarą žiemą grįžtant iš būrelio.

O kokių kitų pavyzdžių galima perimti iš užsienio, kaip ten vaikai mokomi naudotis mobiliaisias telefonais? Kokia jūsų patirtis, ką sužinojote?

Na, kadangi, tiek jau ten teko susidurti ir patirti, tikrai vyresni nei Lietuvoje vaikai gauna dovanų mobilųjį telefoną. Mes, apskritai, turbūt Rytų ir Vidurio Europoje turime tą, kad kažkaip jaunesni vaikai būna vieni, todėl ir įsigyja mobiliuosius telefonus. Bet su vaikais iš tiesų yra labai daug kalbama: kad jie nedalintų savo mobiliojo numerio bet kam, kad nesimosikuotų tuo pačiu telefonu, ypač jei yra brangesnis (išmanus), kad visų pirma telefonas yra skirtas komunikacijai. Ir man taip pat labai patinka tėvų pozicija, kad tėvai perka vaikui patį paprasčiausią telefoną, bet jeigu jis nori išmaniojo ar kitokio, tai gali vasarą padirbėti, užsidirbti pinigėlių ir įsigyti tą išmanesnį telefoną.

Iš tiesų Lietuvoje susidariusi nuomonė, kad užsienyje, ypač kai kuriose Europos šalyse, tėvai labai daug dėmesio skiria šiam faktui ir daugiau vaikams aiškina, kokie gali būti privalumai ir kokie gali laukti netikėti atvejai gali laukti kalbantis telefonu, ypač mažamečiams.

Taip, aš manau, kad mes ir ta statistika, kur buvo skelbtas garsusis Vinisefo tyrimas, kur buvo skelbtas Lietuvoje, kad Lietuvos tėvai, mes ganėtinai mažai leidžiame laiko su savo vaikais. Tik tas nelemtas septynias minutes. Bet aš manau, kad dėl to ir verta kalbėtis su vaiku, kokios yra to telefono galimybės, kam jis yra skirtas, paaiškinti jo galimybes ir grėsmes. Visų pirma mums tai turi būti ne koks nors baubas. Nes kaip dažnai dar tėvų karta bijo išmaniųjų telefonų. Mano, kad jie visiškas blogis. Bet taip nėra. Todėl aš manau, kad drausdami, atimdami iš vaikų, mes jų neapsaugosime. Vienintelis būdas apsaugoti yra kalbėtis su jais, kad jie turėtų žinias ir tą supratimą kaip naudotis tomis išmaniosiomis technologijomis.

Lietuvos diena šiandien klausia, kaip jūs mokote vaikus naudotis mobiliaisiais telefonais. Dažnai baiminamasi, kad technologijomis pradėję naudotis vaikai pamirš knygų skaitymą, nebeis su draugais žaisti į lauką ir pan. Kiek šios baimės yra pagrįstos.

Kai atsirado automobiliai taip pat buvo bijančių, kad žmonės nebevaikščios, o vien tik važinės mašinomis, o mes nebejudėsime. Žinoma, yra dalis visuomenės, kurie ir pradėjo mažiau judėti, bet, kita vertus, stebėdama, kiek žmonių dabar važinėja dviračiais, kiek vakarais išbėga į gatves, neatrodo, kad automobilis buvo pasaulio prakeiksmas ir pan. Tai transporto priemonė, kuri suteikė galimybę kitaip keliauti, efektyviau dirbti ir t.t. Lygiai taip ir su technologijomis. Mes jų bijome, nes jos yra naujos, iki galo neištirtos, nepatirtos ir mes patys su jomis neaugome. Visa tai su kuo neaugai atrodo šiek tiek baisoka. Ir dėl to natūralų, kad mes šiek tiek bijome vaikams duoti tas technologijas. Bet iš tikrųjų vaikai jau yra tie vadinami „technologijų čiabuviai“. Ir jie auga su jomis, jie jų nebijo. Ir mūsų kaip tėvų pareiga nugalėti savo baimes ir kalbėti apie technologijų privalumus ir grėsmes.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"