TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Abiturientams atsiveria daugiau galimybių

2013 02 02 11:27
Ministro D.Pavalkio teigimu, kasmet į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja per 60 proc. abiturientų. /Martyno Ambrazo (ELTA) nuotrauka

Šiais metais bendrojo lavinimo mokyklas, taip pat ir profesines, iš viso baigia 41 tūkst. abiturientų. Numatoma, kad šiemet valstybės finansuojamą vietą universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų. Apie naujoves ir laukiamas permainas kalbiname švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį.

- Kaip vertinate dabartinę švietimo ir mokslo padėtį, kokių matote greičiausiai spręstinų problemų?

- Aktualiausi darbai susiję su pirmakursių priėmimo planavimu, studijų finansavimu ateinančiais mokslo metais. Studijų krepšelius skirstysime taip, kad neliktų nuskriaustos nepopuliarios, bet reikalingos specialybės: inžinieriai, technologai, žemės ūkio specialistai, miškininkai, policininkai. Ankstesnių metų statistika rodo, kad aukštesnius balus turintys stojantieji nesirinkdavo šių studijų, tad joms krepšelių likdavo nedaug, o darbo rinkoje auga šių specialistų paklausa.

Mano pagrindinis siekis - gerinti ugdymo ir studijų kokybę. Apskritai švietimo situacija Lietuvoje nėra prasta, bet tobulėti tikrai yra kur. Dėl mažėjančio mokinių skaičiaus lieka mokinio krepšelio lėšų, tad jas reikia ne atiduoti kitoms sritims, kaip buvo anksčiau, bet skirti švietimui tobulinti: modernioms mokymo priemonėms, mokytojų kvalifikacijai. Mokyklų aprūpinimo klausimas ypač aktualus mažesniuose miesteliuose.

Grįžtama prie rašinio

- Dvyliktokai jau nerimauja dėl baigiamųjų egzaminų ir stojimo į aukštąsias mokyklas. Ar numatoma naujovių šioje srityje?

- Apie visas naujienas buvo pranešta iš anksto, likus dvejiems metams iki egzaminų. Ypatingų pasikeitimų, palyginti su ankstesniais metais, nėra, išskyrus lietuvių kalbos egzaminą: vėl grįžtama prie rašinio. Taip pat pirmą kartą mokyklų lietuvių mokomąja ir mokyklų tautinių mažumų kalbomis abiturientai atliks vienodą lietuvių kalbos egzamino užduotį, tik vertinama bus pagal skirtingas normas.

Visų valstybinių brandos egzaminų vertinimas bus kitoks nei anksčiau, t. y. bus taikomas ne norminis, o kriterinis vertinimo būdas. Paprastai galima pasakyti taip: darbai bus vertinami pagal iš anksto žinomus kriterijus. Jei atlikau visas užduotis puikiai, gaunu šimtą balų.

Tuo tarpu iki šiol visų egzaminą laikiusiųjų darbai buvo lyginami tarpusavyje, tarsi lenktynėse: pirmą vietą, t. y. 100 balų, galėdavo gauti tik 1 proc. geriausių mokinių, nors kiti galbūt irgi atliko užduotis labai panašiai - bet jie jau gaudavo mažesnius balus. Kita vertus, aukščiausią balą pelnydavo nebūtinai tie, kurie viską atlikdavo labai gerai, o tie, kurie tiesiog būdavo geriau už kitus padarę užduotis. Taigi aukščiausią kartelę tarsi nustatydavo patys mokiniai. Taikant tokią sistemą buvo labai sunku objektyviai įvertinti ugdymo kokybę.

Patars karjeros specialistai

- Kaip numatyta padėti abiturientams renkantis specialybę ir planuoti savo tolesnę karjerą?

- Ir dabar mokyklose dirba karjeros konsultantai, kurie padeda mokiniams sužinoti apie tolesnį mokymąsi, studijas, organizuoja karjeros pamokas, susitikimus su įvairių profesijų atstovais. Tokių specialistų dar nėra kiekvienoje mokykloje, bet einama ta linkme.

Vasario 7-9 dienomis Vilniuje vyksiančioje parodoje "Mokymasis, studijos, karjera 2013" karjeros specialistai konsultuos visus besidominčius mokinius, rengs diskusijas, o profesinio mokymo įstaigos gyvai pristatys profesijas - ką, kaip dirba jas įgiję žmonės.

Sakyčiau, ganėtinai prastą įtaką mokinių apsisprendimams turi visuomenėje paplitęs stereotipas, kad baigus dvyliktą klasę yra gero tono ženklas stoti į aukštąją mokyklą, į bet kokią specialybę, svarbiausia - diplomas. O ką veikti paskui? Galbūt geriau rinktis profesinę mokyklą, tapti aukštos kvalifikacijos šaltkalviu nei bedarbiu teisės magistru? Kitose šalyse profesinis mokymas pritraukia vis daugiau jaunimo. Mes taip pat stiprinsime šią grandį, įtraukdami darbdavių atstovus, sukurdami jungtis tarp bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir studijų, kad jaunam žmogui būtų užtikrintas sklandus perėjimas iš vienos pakopos į kitą. Tarkim, profesinėje mokykloje įgyta kvalifikacija ar išklausytas dalykas būtų įskaitomas tęsiant mokslus kolegijoje.

Krepšelių skyrimo tvarka taisoma

- Kokie būtų su aukštuoju mokslu susiję planai? Per vieną susitikimą pabrėžėte, kad skirstant valstybės finansavimą studijoms bus siekiama, jog valstybės lėšos ateitų į visas valstybei reikalingas sritis. Kaip bus koreguojama studijų krepšelių skyrimo sistema? Prašytume plačiau pakomentuoti galimą tikslinį studijų finansavimą tiesiogiai įvardijant valstybės poreikį konkrečioms specialybėms?

- Studijų krepšelių skyrimo sistema koreguojama jau dabar. Valstybės finansavimas bus skiriamas nebe pagal 13, o 17 studijų krypčių, gal jų bus ir daugiau, kol kas projektas derinamas. Tai reiškia, kad krepšelius lengviau gaus iki šiol mažiau stojančiųjų populiarumo sulaukusios specialybės, kaip kad inžinerija ar žemės ūkis, o abiturientams atsivers daugiau pasirinkimo galimybių. Tokiu būdu valstybės finansavimas bus užtikrintas tam tikroms sritims, kur mokytis galbūt sudėtingiau ir studijos mažiau populiarios tarp stojančiųjų, bet labai reikalingos šalies ūkiui.

- Esate užsiminęs apie galimybę suvienodinti mokestį už valstybės nefinansuojamas studijas? Nuo kada tai planuojama įdiegti ir gal jau galėtumėte pasakyti to mokesčio dydį?

- Studijų finansavimo reikalus išsamiai svarstysime, dėl datų ir įmokos dydžio bus apsispręsta vėliau.

Užsienio universitetai tebetraukia

- Ar numatoma pokyčių, susijusių su pačių studijų programų reglamentavimu, galimybe pasirinkti studijuoti skirtingus dalykus?

- Dabar aukštosios mokyklos siūlo gretutines studijas, kai šalia vienos pagrindinės specialybės pasirenkama kita. Tokių studijų programų, matyt, daugės, nes studentams yra patogu įsigyti dvi kvalifikacijas iš karto.

Visais atvejais reikėtų laikytis dviejų principų: studijos turi būti kokybiškos ir reikalingos ne tik aukštajai mokyklai, bet ir darbo rinkai, šalies ūkiui. Dabar kone visi universitetai rengia vadybininkus. Manau, toks dubliavimas nėra tikslingas, geriau tam tikras studijų programas koncentruoti geriausiai tam pritaikytose aukštosiose mokyklose.

- Kaip numatoma skatinti stojančiuosius rinktis Lietuvos universitetus? Kokia galima atsvara užsienio universitetams?

- Kasmet į Lietuvos aukštąsias mokyklas įstoja per 60 proc. abiturientų. Aukštasis mokslas Lietuvoje tikrai populiarus, papildomai skatinti nė nereikia.

Vienintelis būdas sulaikyti išvykstančius studijų į užsienį yra pasiekti labai aukštą studijų kokybę čia, Lietuvoje. Tačiau jaunimas smalsus, studijas užsienyje renkasi ne tik dėl kokybės, bet ir daugelio kitų dalykų.

Beje, jaunimas iš užsienio studijuoti atvyksta į Lietuvą. Pavyzdžiui, Lietuvos sveikatos mokslų universitete užsieniečiai sudaro dešimtadalį visų šio universiteto studentų. Čia juos vilioja kokybiškos ir, palyginti su Vakarų Europos universitetais, nebrangios studijos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"