TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Abiturientams egzaminų baimę padeda įveikti mokyklų psichologai

2016 05 23 6:05
LŽ archyvo nuotrauka

Šeštadienį abiturientai laikė valstybinį anglų kalbos egzaminą. Įtvirtinti žinias ir pasiruošti didžiajam egzaminų maratonui jie turės dar dvi savaites. Birželio 4-ąją abiturientai laikys valstybinį geografijos egzaminą, po kurio kitų brandos dalykų valstybiniai egzaminai vyks kas antrą dieną ir tęsis iki pat birželio 22-osios. 

Abiturientus gąsdina ne tik toks intensyvus egzaminų tempas, bet ir patys egzaminai bei pasiruošimas jiems. Daugelis nerimauja, kad nespės įsisavinti naujų žinių ir užpildyti turimų jų spragų, tad nebus tinkamai pasiruošę egzaminams. Dažnai abiturientai bijo ir nerimauja manydami, kad jei nepavyks gauti aukšto įvertinimo, jie nepateisins tėvų, draugų ir mokytojų lūkesčių.

Pasak Vilniaus Žirmūnų mokykloje dirbančios psichologės Žydrės Arlauskaitės, abiturientui nuvyti tokias mintis šalin gali padėti paprasčiausias pokalbis, o tai geriausiai gali padaryti artimiausi abituriento aplinkos žmonės – tėvai.

„Tėvų vaidmuo egzaminų periodu yra labai reikšmingas. Kalbėtis su savo dukra ar sūnumi apie tai, kaip jaučiasi, ko tikisi iš egzamino, kaip vertina savo žinias, kokias turi žinių spragas ir kaip gali jas užpildyti, kaip planuoja savo ateitį, kur ateityje gyvens – tie klausimai sukasi abiturientų galvose ir jie yra gana sunkūs vienam nešiotis. Svarbu žinoti, kad kylančią įtampą, nerimą galima gerokai sumažinti. Paprasčiausias būdas yra kalbėti apie tai, kas kelia nerimą mokiniui“, – „Lietuvos žinioms“ sakė psichologė Ž. Arlauskaitė.

Jos manymu, kalbėtis ir padėti abiturientams jiems sunkiu laikotarpiu, gali ir turi ne tik tėvai, bet ir mokyklų psichologai. Be to, abiturientų laukiantys egzaminai daug nerimo kelia ir tėvams. Todėl mokyklų psichologai dažnai konsultuoja ne tik mokinius, bet ir jų tėvus.

„Mokyklose psichologai dažnai rengia grupinius užsiėmimus – klasės valandėles, paskaitas mokiniams bei tėvams apie artėjančius gyvenimo įvykius, galimus jausmus bei būdus, kaip sau padėti. Svarbu mokiniams parodyti, kad baimė, įtampa, nerimas yra visai sveikos kiekvieno žmogaus būsenos ir kad apie tai galima kalbėtis. Papildomai mokyklos psichologas gali panaudoti taip pat vaizdines informacines priemones –stendą, lankstinukus, tinklalapio erdvę, kuriame taip pat pateikia žinių apie galimas baimes, jų egzistavimą bei pasiūlys paprastų nusiraminimo būdų. Paskaitos mokykloje tėvams padeda jiems nusiraminti, geriau suprasti savo vaiko vidinius trukdžius ir nerimus, suvokti savo pagalbos galimybes, o kartais identifikuoti, jog abiturientui labai reikalinga specialisto pagalba“, – patarė psichologė Ž. Arlauskaitė.

„Tėvams tai sunkus laikotarpis: jie nori, kad vaikas kuo geriau išlaikytų egzaminus, tačiau ir nepervargtų. Nėra lengva nuraminti vaiką, ypač kai pačiam neramu. Gali būti geranoriškas, bet nežinoti, kuo gali būti naudingas. Todėl su tėvais kalbame, kad svarbu būti šalia – jei vaikas nori kalbėtis, pasidomėti, dėl ko neramu, kas sukelia įtampą, išklausyti baimes“, – teigė Vilniaus licėjaus psichologė Uldė Sirtautaitė.

Egzaminą visada galima perlaikyti

Nors mokiniams dar iki dvyliktos klasės tenka laikyti įvairius egzaminus, pavyzdžiui, stojamuosius egzaminus į gimnazijas, dešimtos klasės žinių patikrinimo, dailės ar muzikos mokyklos egzaminus, tačiau valstybiniai egzaminai tiek mokiniams, tiek tėvams yra daug reikšmingesni. Nuo valstybinių egzaminų priklauso tolesnė abituriento ateitis – išlaikęs reikiamus egzaminus jis galės studijuoti norimą specialybę, o jei egzaminų rezultatai bus labai aukšti – studijos jam nekainuos, o tai būtų finansiškai naudinga mokinio tėvams.

Visgi Vilniaus licėjaus psichologė U. Sirtautaitė mokykloje vedamų konsultacijų metu mokiniams stengiasi parodyti, kad neišlaikytas arba ne tokiu rezultatu, kokio tikėtasi, išlaikytas egzaminas nereiškia, kad mokinys yra negabus, blogas ar prastesnis už kitus. Alternatyvų visada yra, o egzaminą juk bet kada galima perlaikyti.

„Klasių valandėlių metu mokomės pasižiūrėti į situacijas iš skirtingų pusių, sąmoningai keisti situacijų vertinimą. Juk nesėkmingai išlaikytą egzaminą galima matyti iš kelių perspektyvų – „niekur neįstosiu, tėvai išmes iš namų, giminė šaipysis, draugai irgi šaipysis, gėda bus susitikti mokytojus, nerasiu darbo“ arba „vienas egzaminas nenulemia viso tavo gyvenimo, gali pasiimti laisvus metus, perlaikyti egzaminą kitais metais, tėvai ir toliau mylės, tai nereiškia, kad aš blogesnis už kitus“, – abiturientų išsakytas mintis apie galimai nesėkmingai išlaikytą egzaminą vardijo psichologė U. Sirtautaitė.

Ji taip pat siūlo abiturientams nebūti „prisirišusiems“ tik prie vienos specialybės. Kartais ne taip išlaikytas egzaminas gali priversti ieškoti alternatyvų – rinktis kitą studijų programą, o kartais naujai atrasta specialybė gali būti net gi priimtinesnė nei ta, apie kurią abiturientas galvojo iki egzaminų.

„Jei mokinys nusprendžia, kad jis privalo įstoti į mediciną, nes tai yra jam vienintelės priimtinos studijos ir vienintelis pageidaujamas darbas, o tam reikia gerai išlaikyti biologijos egzaminą, jis į jį eis daug labiau įsitempęs, gali būti, kad padarys daugiau klaidų. Tad klasės valandėlių ir konsultacijų metu su mokiniais ir kalbuosi, kad kuo mažiau būtų tų „vienintelių“ jų planuose – juk ne visada gali suplanuoti, kaip susiklostys gyvenimas, kartais ne pirmu numeriu įrašyta specialybė gali pasirodyti daug artimesnė sielai nei tai, kas atrodė svarbu besimokant mokykloje“, – kalbėjo psichologė U. Sirtautaitė.

Individualių konsultacijų kreipiasi retai

Pasak psichologių, jaunuoliams svarbu nepamiršti ir fizinės veiklos – aktyviai leisti laiką gamtoje, važinėtis dviračiu, pasivaikščioti, taip pat susitikti su draugais, nueiti į kino teatrą ir pan. Tokie užsiėmimai gali padėti sumažinti nerimą ir stresą. Tačiau kartais įtampos būna išties labai daug, tad mokiniui labai padėtų specialisto pagalba, nei tik smagi ir aktyvi veikla. Visgi dėl visuomenėje vyraujančių stereotipų abiturientai retai kreipiasi individualių konsultacijų ir pirmenybę teikia bendriems užsiėmimams.

„Pripažinti, kad kyla sunkumų, kad bijai ar nerimauji, reikia drąsos. Tuo labiau, kad mūsų visuomenėje dar vis paplitęs požiūris, kad tie, kurie kreipiasi į psichologus pagalbos, yra „silpni“ arba geriausiu atveju – „keistuoliai“. Tad ne visi abiturientai, net išgyvenantys stiprią baimę ir įtampą, išdrįsta ateiti į psichologo kabinetą. Džiaugiuosi, kai mokiniai nusprendžia kreiptis pagalbos ir taip konstruktyviai sprendžia iškilusią situaciją, tai – emocinės brandos požymis“, – sakė psichologė U. Sirtautaitė

Svarbu, kad mokinio poreikį apsilankyti pas psichologą pastebėtų ir tėvai. „Drąsinčiau tėvus nebijoti kreiptis pagalbos į specialistą, mokyklos ar kitos įstaigos psichologą – tai nerodo, kad jūsų vaikas yra ligonis, o tik tai, kad šiuo metu yra per daug įtampos, o jūs tai matote ir ieškote būdų, kaip įtampą sumažinti“, – teigė Vilniaus Žirmūnų gimnazijos psichologė Ž. Arlauskaitė.

Nesulaukdami palaikymo iš artimos aplinkos ir neišdrįsdami patys kreiptis pagalbos į mokyklos psichologą, vaikai taip pat neretai skambina ir į pagalbos tarnybą „Vaikų linija“. „Artėjant egzaminams šiek tiek dažniau sulaukiame skambučių apie egzaminų keliamą nerimą. Vieni nori pasikalbėti, kaip susidoroti su įtampa, kiti neieško jokių sprendimų, tiesiog ieško palaikymo ir supratimo, nes egzaminų situacija nėra lengva. Treti išgyvena papildomą įtampą: bijo nuvilti tėvus, vis dar nėra apsisprendę, kur norėtų stoti, nerimauja, kas bus jei nepavyks taip gerai išlaikyti egzaminus, kaip tikisi“, – „Lietuvos žinioms“ kalbėjo pagalbos tarnybos „Vaikų linija“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.

Nerimauja ir mokytojai

Prieš valstybinius egzaminus įtampą ir nerimą jaučia ne tik mokiniai, tėvai bet ir mokytojai. Kiekvienas mokytojas nori, kad jo mokiniai sėkmingai išlaikytų egzaminus. Tačiau neretai abiturientai išgirsta iš mokytojų savotiškų prasivardžiavimų ir gąsdinimų: „tu tai tikrai neišlaikysi egzamino“ arba „pamiršk, tu net nebaigsi mokyklos“.

„Nemanau, kad tai dažnos frazės, ir greičiausiai taip yra pasakoma tada, kai mokytojai arba tėvai nebežino, ko griebtis, kad paskatintų mokinį susikaupti mokymuisi. Tokių pasakymų efektas, žinoma, yra priešingas – mokymasis, savijauta tampa dar slogesnė“, – sakė psichologė Ž. Arlauskaitė.

Psichologės U. Sirtautaitės teigimu, mokytojo palaikymas labai svarbus – jis privalo įvertinti realias mokinio galimybes išlaikyti egzaminą ir apie tai kalbėtis su mokiniu. „Tenka bendrauti su mokytojais, kurie klausia, kaip padėti mokiniui, jei mato, kad prieš egzaminus mokinys išgyvena didelę įtampą, prastėja jo atsiskaitymai, namų darbų atlikimas. Tuomet kalbama su tėvais, ieškoma sprendimų. Mokytojas neturi sukelti nerealių lūkesčių – tuomet nusivylimas po egzamino gali būti labai stiprus, nes mokinys jau turėjo vienų planų, o pasirodo, egzaminų balai jų įgyvendinti neleidžia. Labiausiai mokiniams padeda tie mokytojai, su kuriais mokiniai jaučiasi galintys bendrauti, klausti, išsiaiškinti, ko nesupranta, ir kalbėtis ne tik mokomo dalyko temomis“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Vilniaus licėjaus psichologė U. Sirtautaitė.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"