TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Abiturientų ir verslininkų galvosūkis: kokio specialisto reikės rytoj?

2014 05 22 16:13
blog.peertransfer.com nuotrauka

Verslininkai sutinka – nepaisant didesnio nei 20 proc. jaunimo nedarbo, Lietuvoje jaučiamas tinkamų specialistų trūkumas. Nerimą kelia jau daugelį metų vyraujančios tendencijos, kai didžioji mokyklas baigusių abiturientų dalis renkasi socialinės krypties studijas, nes daugelis jų vėliau turi rimtų problemų siekdami įsidarbinti ar efektyviai dirbti moderniose, gerų technologinių žinių reikalaujančiose įmonėse.

Tokių specialistų poreikis akivaizdus: Ūkio ministerijos 2010–2020 metų „Inovacijų strategijoje“ nurodoma, kad ypač daug dėmesio šalis turėtų skirti naujoms perspektyvioms ūkio sritims, galinčioms ateityje nulemti šalies gerovę. Numatoma, kad Lietuvoje augs transporto sektorius, valstybės ir ES lėšomis skatinami technologiniai, didelę pridėtinę vertę kuriantys "start up‘ai". Šioms sritims būtini kūrybingi specialistai, viena vertus, išmanantys specifines sritis, kita vertus, sugebantys parduoti savo idėjas.

Stabdo ir regionų plėtrą

„Specialistų, ypač turinčių praktinių įgūdžių, trūkumas yra vienas pagrindinių regioninės plėtros stabdžių“, – sako Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų rūmų asociacijos direktorius Rimantas Šidlauskas. Pasak jo, tinkamą išsilavinimą ir gebėjimus turinčių darbuotojų trūkumas neleidžia verslui didinti gamybos apimčių ir plėstis. Tai prisideda ir prie to, kad kai kurie šalies regionai vis dar merdi, juose nėra aktyvių, darbo vietas kuriančių verslų.

„Darbo birža yra neefektyvi, gerų specialistų ten nerandame. Nuolat kalbame apie tai, kad profesinio ir aukštojo mokslo sistema turėtų būti derinama ir prie verslininkų poreikių“, – sakė asociacijos vadovas. Pasak jo, tiek būsimi studentai, tiek ir asmenys, skirstantys lėšas vienoms ar kitoms mokymo programoms, turėtų galvoti apie paklausias specialybes, atsižvelgti į tai, kur labiausiai reikia darbuotojų. „Abiturientams reikėtų savęs paklausti: ką aš dirbsiu pabaigęs studijas? Kokių praktinių žinių ir asmeninių gebėjimų įgysiu“, – teigė R. Šidlauskas.

Kaip galimas išeitis iš dabartinės situacijos, kai, viena vertus, turime ganėtinai aukštą jaunimo nedarbo lygį, kita vertus, sunku rasti darbuotojų, R. Šidlauskas minėjo profesinės sistemos stiprinimą ir vokiško stiliaus dualinės sistemos elementų įdiegimą bei sektorinio mokymo centrus. „Matome, kad nemažai tokių idėjų jau minimos ir valdžios atstovų, tačiau kol kas jų įgyvendinimas yra fragmentiškas ir nepakankamai efektyvus“, – pastebėjo asociacijos direktorius.

Derinti skirtingas kompetencijas

Verslininkai pasigenda ir gerų bendrųjų kompetencijų. Tarptautinės tyrimų kompanijos „IDC“ atlikto tyrimo duomenimis, aukštųjų mokyklų absolventai turėtų turėti gebėjimų, kurie leistų išsyk įsidarbinti ir efektyviai dirbti. Studijas pabaigę jaunuoliai turėtų ne tik išmanyti savo sritį, bet ir gebėti tinkamai komunikuoti, bendradarbiauti, pristatyti ir apginti savo idėjas.

„Mūsų srityje itin svarbus vadybinių ir inžinerinių gebėjimų derinimas. Kaip, pavyzdžiui, galima pirkti įrangos remonto paslaugas, neišmanant jos specifikos? Kartu būtina gebėti ir derėtis dėl geriausio kainos ir kokybės santykio“, – sakė „Vičiūnų grupės“ administravimo direktorė Ramunė Bičkauskienė. „Kita vertus, specifinių tam tikros srities žinių turėjimas, jos išmanymas yra didelis privalumas visiems darbuotojams, ypač vadybininkams ir projektų vadovams“, – teigė R. Bičkauskienė. Pasak jos, šiandien bendrovėse dirbantiems specialistams ypač trūksta vadybos žinių, apimančių ekonomiką, personalo valdymą, marketingą, pokyčių valdymą. O vadybininkai dažnai neišmano technologijos subtilybių, turi labai bendrą profesinį srities, kurioje dirba, supratimą. „Akivaizdu, kad aukštosios mokyklos turi iš esmės mąstyti apie studijų programų peržiūrą“, – sakė „Vičiūnų grupės“ administravimo direktorė.

Kūrybingi technologijų specialistai

„Iš dalies priimame kritiką aukštojo mokslo mokykloms: Lietuvoje ruošiami pernelyg siauro profilio specialistai. Tačiau realybė verčia pasitempti – kalbėtis su verslininkais, galvoti apie tai, kaip parengti išskirtinius tarpdisciplininį požiūrį turinčius darbuotojus“, – sakė Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto Vadybos katedros vedėja prof. Asta Savanevičienė. Pasak jos, nuo seno technologinį išsilavinimą turinčius studentus ugdantis universitetas pastaruoju metu itin stengėsi atnaujinti programas, derinti jas prie verslo poreikių.

„Pavyzdžiui, kurdami industrinių technologijų vadybos studijų programą, iš esmės galvojome apie gamybos vadovų rengimą: apie jų trūkumą dažnai girdime kalbėdamiesi su verslininkais. Jų jau pradeda trūkti, tačiau, kai ši karta išeis į pensiją, kas juos pakeis? Gamybos vadovas – ne tik vadybininkas, bet ir technologijų specialistas. Tokių šiuo metu Lietuvoje nėra daug“, – sakė A. Savanevičienė.

Pasak A. Savanevičienės, ruošiant studentus jiems keliami aukšti reikalavimai: siekiama, kad jie ne tik turėtų turtingą žinių bagažą, bet ir gebėtų jas taikyti, per ketverius studijų metus išplėtotų ir socialinius gebėjimus. „Kadaise universitete ruošėme ekonomistus- inžinierius. Tikime, kad iš esmės to trūksta šiandienos verslui ir pramonei: žmonių, gebančių taikyti matematines ir statistines metodikas, dirbti su naujomis technologijoms, bet kartu sugebančių savo idėjas „parduoti“, jomis sudominti“, – pasakojoKTU Industrinių technologijų vadybos programos vadovas Kęstutis Duoba.

„Kita vertus, pabrėžiame: industrines technologijas galima tinkamai studijuoti tik technologiniame universitete. Reikia bendradarbiauti su verslu, tačiau būtina skatinti ir technologinę raidą, mokslinius tyrimus, jų praktiniam pritaikomumui“ – tvirtino K. Duoba. Pasak jo, universitete daug dirbama ir verslumo skatinimo srityje. „Ne vienas jaunas žmogus turės darbo vietą susikurti pats, gebėti inovuoti. Šie pokyčiai – iššūkis ir egzistuojančiai švietimo sistemai, tad patys stengiamės mokytis. Kaip kitaip galėsime ugdyti perspektyvius specialistus, tokius, kurie lengvai ras darbą pagal specialybę? Taip užtikrinsime ne tik jaunuolių, bet ir Lietuvos ateitį“, – sakė KTU Industrinių technologijų vadybos programos vadovas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"