TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Akademinis sąžiningumas – meistriškumo garantas

2014 01 31 13:37
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Visi testai, tarpiniai ir baigiamieji atsiskaitymai vyksta ne auditorijoje, o studentui patogiu laiku. Prie kiekvienos užduoties yra pridedama instrukcija, kurios laikantis reikia jas atlikti. Savaime suprantama, jog šias užduotis reikia atlikti per numatytą laiką, naudojantis tik leistina informacija ir nesikonsultuojant su kitais studentais. Skamba neįtikėtinai? Taip yra Kalifornijos technologijos institute, kuris patenka į geriausių pasaulio universitetų dešimtuką.

Akademinio sąžiningumo principas neturėtų būti tik viena iš daugelio taisyklių, taikomų akademinės bendruomenės nariams. Šio principo vertybinė plotmė, nuo kurios nemaža dalimi priklauso ir institucijos akademinės kultūros lygis, gali persmelkti visas akademinės bendruomenės gyvenimo sritis tik būdama kiekvieno akademinės bendruomenės nario pripažįstama vertybe.

Kitoks požiūris į akademinį sąžiningumą

Geriausiuose pasaulio universitetuose akademinis sąžiningumas yra pristatomas kaip vertybinis elgesio matas, akademinės bendruomenės meistriškumo garantas, o ne sankcijomis užtikrinta taisyklė, kurios privaloma laikytis. Pavyzdžiui, Oksfordo universitetas skatina savo akademinės bendruomenės narius būti sąžiningais, nes tik tai gali garantuoti aukščiausio lygio darbo rezultatus. Jau minėtame Kalifornijos technologijos institute akademinis sąžiningumas siejamas su sąžininga konkurencija, pabrėžiama, jog šia nuostata siekiama ne išvengti akademinio nesąžiningumo atvejų, bet sukurti pasitikėjimu grįstus akademinės bendruomenės santykius ir kartu ugdyti kiekvieno laisvę elgtis atsakingai.

Tačiau Lietuvos valstybiniuose universitetuose situacija iš esmės skiriasi – akademinio sąžiningumo principą galima aptikti tik aukštosios mokyklos dokumentuose, nė vienas universitetas neišskiria akademinio sąžiningumo politikos nuostatų kaip atskiros ir reikalingos papildomai pateikti informacijos.

Kodėl studentai sukčiauja?

Vienas sunkiausių dalykų įstojus į aukštąją mokyklą prisitaikyti prie jos kultūros ir nustatytų taisyklių. Tai ypač opi problema Lietuvoje, nes nesąžiningumas yra stipriai paplitęs mokyklose. Bet studentai elgiasi nesąžiningai dėl įvairių priežasčių: nemokėjimo planuoti savo laiko, neproporcingai didelio darbo krūvio, būtinybės gauti gerą pažymį, ypač, kai akademiniai rezultatai lemia, ar reikės mokėti už studijas, suvokimo, jog nesąžiningumas yra toleruotinas. Šios priežastys dažniausios, kodėl studentai nusprendžia sąmoningai elgtis nesąžiningai.

Kita medalio pusė, kai dalis studentų nežino, jog pasielgė nesąžiningai arba tiesiog „apgauna save“. Tai atvejai, kai studentai (dažniausiai rašydami rašto darbus) nesuvokia, jog pasinaudoja kito asmens idėja, ir nesupranta, jog pasielgė nesąžiningai. Taip pat dalis studentų nesąžiningai pasielgia netyčia, nes nėra tinkamai supažindinti su akademinės etikos standartais, citavimo reikalavimais ir metodiniais rašto darbo rengimo nurodymais. Lietuvos aukštosiose mokyklose skiriama labai mažai dėmesio supažindinti studentus su visais šiais dalykais.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad stipriai įsišaknijusi nuostata, jog studentai sukčiauja norėdami gauti geresnius pažymius, yra tik iš dalies teisinga, nes daugeliu sukčiavimo atvejų galime rasti „paslėptų“ sukčiavimo priežasčių, kurias lemia kitos edukacinės problemos arba tiesiog nėra supažindinama su esama tvarka.

Akademinis sąžiningumas – bendro darbo vaisius

Už akademinės kultūros palaikymą yra atsakingi ir studentai, ir dėstytojai, ir aukštosios mokyklos administracija. Dažnai užsienio universitetuose yra įkurti atskiri administracijos padaliniai, kurių tikslas – suteikti akademinę pagalbą dėstytojams ir studentams. Dažnu atveju jie yra atsakingi už akademinio sąžiningumo gidų rengimą, padeda garantuoti ne tik tinkamą akademinio raštingumo lygį ir akademinės veiklos efektyvumą, bet ir rengia akademinio sąžiningumo patarimus dėstytojams ir studentams, atlieka apklausas apie akademinės etikos nuostatų įgyvendinimą. Lietuvos aukštosiose mokyklose galima aptikti tik atskiras ir ne visuomet efektyviai funkcionuojančias sistemos dalis.

Akademinės kultūros diegimas negali būti atsietas nuo aktyvaus akademinio personalo indėlio, kadangi vienas svarbiausių studijų tikslų, be žinių perteikimo, - išmokyti studentus ir tos studijų srities akademinės veiklos normų ir etinių taisyklių. Labai svarbu, jog studijų procese būtų naudojami modernūs mokymo ir mokymosi bei vertinimo metodai, kurie leistų sumažinti nesąžiningo elgesio atvejų skaičių. Vienas iš tokių metodų, kuris darosi vis populiaresnis ir Lietuvos aukštosiose mokyklose – „atviros knygos“ metodas, kai per atsiskaitymą studentams leidžiama naudotis visa jų turima medžiaga. Pagrindinis metodo privalumas – atsiskaitymo užduotys yra tokios, kad jas išspręsti gali tik studentas, gerai išmanantis ir suprantantis dalyką. Paprasto teksto perskaitymo nepakanka.

8 rekomendacijos Lietuvos aukštosioms mokykloms

1. Aiškiai apsibrėžti, detalizuoti ir viešai paskelbti akademinio sąžiningumo politikos nuostatas.

Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose akademinės etikos standartai yra įtvirtinami tik dokumentuose, laikytis šių principų yra skatinama grasinant bausmėmis. Remiantis geriausių pasaulio universitetų praktika, būtina didinti akademinės bendruomenės informavimą ir švietimą akademinės etikos klausimais.

2. Plėsti sankcijų už akademinės etikos pažeidimus sąrašą ir detalizuoti veikas, kurios laikomos akademiniu nesąžiningumu.

Šiuo metu Lietuvos aukštosiose mokyklose yra numatytas labai ribotas skaičius sankcijų, taip pat vos kelios veikos apibūdinamos kaip nesąžiningos. Dažnai akademinio nesąžiningumo atvejai būna nestandartiniai, todėl būtina plėsti šią sritį ir diferencijuoti galimas sankcijas pagal pažeidimus.

3. Sukurti aiškų, skaidrųs, efektyvų ir veiksmingą pranešimo apie nusižengimus mechanizmą.

Būtina garantuoti aukštosiose mokyklose galimybę pranešti apie akademinio nesąžiningumo atvejus. Apie tokią galimybę visa akademinė bendruomenė turi žinoti iš anksto ir šis mechanizmas privalo apsaugoti visų asmenų interesus.

4. Įsteigti universitete atskirą padalinį, atsakingą už akademinę pagalbą arba šią funkciją deleguoti universitete jau egzistuojančiam administraciniam padaliniui.

Remiantis geriausių pasaulio universitetų praktika, tokie padaliniai yra atsakingi už akademinio ir mokslinio raštingumo ir tyrimų tobulinimą, akademinės ir tyrimų politikos įgyvendinimą. Jie sudarinėja įvairius metodinius nurodymus ir patarimų rinkinius, teikia metodinę pagalbą mokslininkams, dėstytojams, studentams, renka duomenis apie akademinės etikos nuostatų laikymąsi ir šios sistemos efektyvumą.

5. Sudaryti patarimų rinkinius arba vadovus studentams ir dėstytojams akademinio sąžiningumo tema.

Vadovuose studentams apibrėžiama akademinio sąžiningumo politika ir jos vaidmuo universitete, apibrėžiami draudžiami veiksmai, pateikiami patarimai, kaip to išvengti, bendrosios akademinio raštingumo taisyklės, testai pasitikrinti, sankcijos ir pažeidimų nagrinėjimo procesas, bendrosios akademinio raštingumo taisyklės. Vadovuose dėstytojams pateikiami įvairūs akademinio nesąžiningumo prevencijos būdai (didaktika, studentų darbo ir žinių patikrinimo organizavimas, supažindinimas su pagrindiniais principais srityse) ir patarimai, kaip elgtis nustačius akademinio nesąžiningumo atvejį, taip pat supažindinama su šių atvejų nagrinėjimo procedūra.

6. Bendradarbiaudami su studentų savivaldomis periodiškai atlikti akademinės etikos sistemos veiksmingumo tyrimus, vertinti akademinio nesąžiningumo atvejų statistiką.

Tai sudarytų prielaidas vertinti įgyvendinamų akademinio nesąžiningumo prevencijos priemonių efektyvumą, atsižvelgiant į rezultatus tobulinti sistemą ir priemones.

7. Išplėsti akademinio sąžiningumo deklaracijų taikymą.

Šiuo metu Lietuvos universitetuose studentai akademinio sąžiningumo (darbo originalumo) deklaracijas turi pateikti tik prie baigiamojo darbo, kai kuriose aukštosiose mokyklose toks pat reikalavimas taikomas kursiniams darbams, nors geriausiuose pasaulio universitetuose ši deklaracija taikoma gerokai plačiau – pasirašoma prie visų rašto darbų ir egzaminų.

Publikacija parengta remiantis Vilniaus universiteto Studentų atstovybės kartu su Vilniaus universitetu atlikta geriausių pasaulio universitetų veiklų, skatinančių akademinį sąžiningumą, apžvalga „Akademinio nesąžiningumo problema aukštajame moksle: Užsienio patirtis sprendimams Lietuvoje“. Jos parengimą finansavo Švietimo ir mokslo ministerija.

Apžvalgoje nagrinėta penkių JAV (Kalifornijos technologijos instituto, Masačiusetso technologijos instituto, Harvardo, Prinstono ir Čikagos universitetų), penkių Jungtinės Karalystės (Oksfordo, Kembridžo, Edinburgo universitetų, Londono karališkojo koledžo ir Londono universiteto koledžo) bei penkių kitų valstybių universitetų (Šveicarijos federalinio technologijos instituto Ciuriche, Kanados Toronto ir McGillo universitetų, Australijos Melburno bei Japonijos Tokijo universitetų) patirtis. Apžvalgą galite rasti čia.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"