TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Akimirkos tironija, kai "Google" nepadeda

2012 07 10 8:23
Corbis/Scanpix nuotrauka

Dabar, kai beveik visi, atrodytų, moka naudotis kompiuteriais ar kitomis moderniomis priemonėmis, Vilniaus universiteto (VU) bibliotekininkas ir dėstytojas Vincas Grigas klausia, ar sugebame vis dėlto ieškoti reikiamos ir patikimos informacijos.

JAV atliekamų tyrimų, kaip ir kur šiuolaikinis jaunimas ieško informacijos, pirminiai duomenys rodo, kad itin pasitikima internetine enciklopedija "Vikipedija". Net nekeliamas klausimas, ar joje pateikiama informacija yra teisinga. Dažnai žmonės nenori vargintis ir ieškoti patikimos informacijos, todėl neretai pasitiki pirmu "Google" paieškos sistemos pateiktu variantu.

Būtent su informacinio raštingumo ugdymu savo ateitį sieja 27 metų VU bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas V.Grigas. Pasak jo, šiais laikais problemų sukelia ne informacijos stoka, o jos perteklius. Išgyvename akimirkos tironiją, kaip įvardijo garsus norvegų antropologas Thomasas Hyllandas Eriksenas, nes turime sugebėti atmesti 99,9 proc. nereikalingos informacijos ir atsirinkti tą tikrąją.

"Kai informacijos tiek daug, klaidingai suvokiama, kad viskas yra internete. Taip, yra, tačiau reikia sugebėti ieškoti, - kalbėjo informacinio raštingumo dėstytojas. - Nors, pavyzdžiui, "Google" padeda daug ką surasti, turėtume skirti informaciją, kaip, tarkim, sodinti kokią nors gėlę, ir informaciją, reikalingą kompetencijai, kvalifikacijai kelti kuria nors konkrečia tema. Kai ieškoma iš tikrųjų rimtos informacijos, jokios vikipedijos nebetinka."

2011 metų geriausias Lietuvos bibliotekininkas V.Grigas savo ateitį sieja su informacinio raštingumo ugdymu. /Ritos Stankevičiūtės nuotrauka

Pasaulyje ir Lietuvoje

Informacinio raštingumo koncepcija, kaip pasakojo V.Grigas, atėjusi iš JAV. Ten per keturis dešimtmečius nuo 1970 metų informacinio raštingumo ugdymas labai stipriai išplėtotas. Jam, kaip itin svarbiam veiksniui, norint pakelti išsilavinimo lygį ir ekonomiką, skatinti inovacijas, skiriama iš tikrųjų daug dėmesio. Sukurti informacinio raštingumo, bibliotekininko edukatoriaus veiklos standartai išbandyti praktiškai ir įgyvendinami mokyklose, aukštosiose mokyklose, viešosiose bibliotekose.

Europoje, sprendžiant iš tarptautinių konferencijų ir jose skaitomų pranešimų, labiausiai pažengę informacinio raštingumo srityje yra skandinavai. Daug pastangų deda ir kitos valstybės, sakysim, Slovėnija, Čekija ar Bulgarija. Lietuvos bibliotekininkams žinių taip pat pakanka. Yra nemažai ir specialistų, dirbančių šioje srityje. V.Grigo atliktos apklausos duomenimis, valstybinėse akademinėse bibliotekose iš viso 68 žmonių veikla tiesiogiai susijusi su informacinio raštingumo ugdymu.

Kiekvienam iš 15 universitetų tektų maždaug po keturis bibliotekininkus edukatorius. Neseniai įgyvendintas didžiulis projektas "eMoDB.LT: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai" leido ne tik įsigyti naujų duomenų bazių, bet ir organizuoti informacinio raštingumo mokymus dėstytojams, tyrėjams, doktorantams ir magistrantams. Bibliotekų darbuotojai, vadovaudamiesi parengta ir atnaujinta medžiaga, gali organizuoti mokymus savo bendruomenėje.

Poilsio sala VU bibliotekoje. /Manto Pelakausko nuotrauka

Ar raštingi studentai?

V.Grigo magistro darbas buvo skirtas studentų informacinio raštingumo lygiui. Kaip atskleidė atliktas tyrimas, tokių gebėjimų jiems vis dėlto trūksta. Pasak tyrėjo, šiuolaikinis jaunimas itin gerai moka naudotis įvairiausiais įrenginiais: kompiuteriais, planšetėmis, išmaniaisiais telefonais, skaityklėmis, tačiau vis tiek jiems iškyla sunkumų ieškant patikimos informacijos internete. Jų atsiranda ir vėliau, kai reikia aptiktą informaciją tinkamai pacituoti, kad nebūtų apkaltinti, tarkim, plagiatu, ar sukurti bibliografinį aprašą pagal nustatytas taisykles.

"Lietuvoje atlikta ir daugiau tyrimų, patvirtinančių, kad studentai stokoja informacinio raštingumo, todėl tokius gebėjimus reikia ugdyti. Pasaulyje nusistovėjusi praktika, kad juos ugdo bibliotekininkai", - pasakojo VU bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas.  

V.Grigas dėsto informacinį raštingumą VU Komunikacijos fakulteto informacijos ir bibliotekų paslaugų studijų programos pirmakursiams. Užsienio valstybėse ir kitų programų studentams informacinis raštingumas dėstomas kaip atskiras dalykas. Galimas ir toks integracinis variantas, kai tam tikro dalyko dėstytojas pasikviečia bibliotekininką, kad atitinkamą valandų skaičių paskaitytų apie tokius esminius dalykus kaip, pavyzdžiui, informacijos paieškos vertinimas ir apdorojimas, taip pat supažindintų su visomis bibliotekų paslaugomis. Aukštesnis lygis būtų, kai dėstytojas užduoda studentams savarankiškai ištirti kokią nors temą, parašyti rašto darbą, o bibliotekininkas lygia greta skaito paskaitą ar padeda tiesiogiai surinkti reikiamą informaciją, susidaryti paieškos strategiją, kad būtų įgyvendinta dėstytojo užduotis.

Informacinio raštingumo ugdymo kursų įvairovė. /Gintarės Tautkevičienės vadovaujamų mokslininkų 2010 metų tyrimo duomenys

Klaidi gausybė

Informacinis raštingumas, t. y. informacijos paieška, jos vertinimas, apdorojimas, tinkamas pateikimas rašto darbuose, apima, kaip pabrėžė bibliotekininkas, ir tradicines, ir elektronines knygas. Svarbu, tarkim, kokiu būdu pradedame ieškoti informacijos, ir nesvarbu, kokioje laikmenoje ji būtų. Dabar bibliografiniai knygų aprašai įtraukti į elektroninius katalogus. Jei knyga tradicinė, radęs adresą, pasiimi ją fiziškai. Jei elektroninė - tiesiog atsisiunti, sakysim, iš duomenų bazės.

Rimta, patikima informacija organizuojama iš tiesų gana sudėtingai.

Yra labai daug šaltinių. Pirmiausia, elektroniniai katalogai, kuriuose yra informacijos šaltinių bibliografiniai aprašai. Ten gali rasti tik informaciją apie fizinę knygą. Toliau yra duomenų bazės, kuriose gali rasti ir bibliografinių aprašų, ir visus straipsnių ar elektroninių knygų tekstus. Skiriasi komercinės duomenų bazės ir nekomerciniai duomenų ištekliai. Suskaitmenintos popierinės knygos visai kitaip funkcionuoja nei elektroninės. Pastarosiose galima atlikti paiešką turinyje arba, paspaudus, pavyzdžiui, ant nežinomo žodžio ar termino, iš karto nusikelti į kokią nors enciklopediją, kurioje jis paaiškinamas. Elektroninėse knygose galima rašyti ir anotacijas, pasižymėti tam tikras vietas, pateikti savo pastabas. Suskaitmenintose popierinėse knygose daugeliu atvejų to negalima daryti, tiesiog vartai jas kaip paveikslus.

Pašnekovas pripažino, kad šiais laikais sudėtinga ir informacijos paieška. Kai tiek daug įvairių elektroninių katalogų, specializuotų duomenų bazių, jokiu būdu negali nueiti į vieną ir rasti viską, ko reikia. Nepateikia visko ir "Google". Yra kitų paieškos sistemų. Pavyzdžiui, "Scirus" ar "Scitopia" analogiškai ieško mokslinės informacijos. Kaip ir "Google Scholar" - vadinamasis "Google" mokslinčius. "Google" pateikia bendrą informaciją, o vadinamasis mokslinčius ieško jau mokslinių publikacijų ar knygų.

Iš milijono - bent šimtas

Toje gausybėje ir padeda susivokti bibliotekininkai. Jie yra informacijos šaltinių, paieškos sistemų ekspertai bei tarpininkai tarp informacijos išteklių ir jos vartotojų. Padeda vartotojams kuo efektyviau pasiekti informacijos išteklius.

Šiuo požiūriu bibliotekininkų funkcijos nekito nuo seniausių laikų. Pavyzdžiui, didžiulė Aleksandrijos biblioteka turėjo kortelių katalogus, kuriuose bibliotekininkai tinkamai aprašydavo dokumentus, kad vartotojai juos galėtų greitai surasti, pateikę užsakymus. Šiais laikais naudojamos tik kitokios priemonės, nes viskas perkelta į elektroninę erdvę.

Bibliotekininkai, susipažinę su informacijos išteklių temomis, gausa, kur jie yra, žino, ir kaip ieškoti. Gali ir įvairių sričių specialistams padėti, nes šie yra įsigilinę dažniausiai į savo siaurą temą ir idealiai žino jos informacijos šaltinius, tačiau sunkumų kyla, pavyzdžiui, atliekant tarpdisciplinius darbus ar patariant studentams tokiomis temomis, kuriomis patys nesidomi. O bibliotekininkai nuolat atnaujina informaciją, yra susipažinę su daugeliu paieškos sistemų ir gali rekomenduoti, kaip formuluoti užklausas, kokius reikšminius žodžius parinkti, kad būtų gautas, tarkim, ne milijonas, o, sakysim, kad ir koks šimtas variantų. Efektyviam darbui reikia labai geros užklausos. Tada neteks gaišti laiko peržiūrint begalybę primestos bet kokios informacijos ir galėsime būti tikri, kad gaunama informacija patikima.

Tyrėjų naudojami paieškos įrankiai

Neiškentė ir "Google"

"Sakoma, kad "Google" viską išspręs, - juokėsi V.Grigas. - Įdomus aspektas, nes ir "Google" pradėjo mokyti savo lankytojus informacinio raštingumo."

Nors atrodo, kad "Google" paieškos sistema tokia paprasta, iš tikrųjų net ir ja žmonės nemoka tinkamai naudotis, teisingai suformuluoti paieškos užklausų. Pastebėjus, kad vartotojai nuolat netinkamai jas teikia, "Google" svetainėje buvo įkelta medžiaga, mokanti, kaip teisingai ieškoti informacijos, kad gautum kuo tinkamesnį atsakymą.

VU bibliotekos Vartotojų aptarnavimo skyriaus vedėjas prisiminė, kad tiriant elektroninių katalogų ir duomenų bazes, kokias užklausas pateikia studentai, kai gauna nulinį rezultatą, paaiškėjo, jog neretai net jie prirašo tokių ilgų klausimų, tiek daug žodžių, kad sulaukia neigiamo atsakymo.

"Vis dėlto reikia perprasti, kaip tos sistemos veikia, kaip duomenų bazėse struktūruojami duomenys, - kalbėjo informacinio raštingumo dėstytojas. - Juk "Google" nėra žmogus ir nepaklausi, kur nusipirkti pieno. Reikia visiškai kitaip formuluoti užklausą, kad galėtum atlikti tinkamą paiešką."

Atradimo džiaugsmas

Kodėl bibliotekininkai gaišta laiką ugdydami informacinį raštingumą? Tarsi išsisuktų nuo tiesioginio darbo: užuot lankytojams pateikę, ko jie nori, moko, kaip ieškoti, kad atrastų patys. Pirmiausia, žinoma, dėl efektyvumo. Pavyzdžiui, VU biblioteka dabar turi 29 tūkst. vartotojų ir viską už juos atlikti galėtų nebent keli tūkstančiai bibliotekininkų. Be abejonės, kur kas naudingiau pačius vartotojus išmokyti savarankiškai rasti informaciją.

Kitas dalykas, jei žmogus neieškotų informacijos pats, o ją pateiktų bibliotekininkas, nebeveiktų vadinamasis atsitiktinio radimo principas. Dėl jo bibliotekos ir siekia kaip įmanoma daugiau išplėsti atviruosius fondus. VU bibliotekos atviruose fonduose laisvai prieinama 120 tūkst. aktualiausių, naujausių, labiausiai skaitomų leidinių. Ateini į juos tarsi konkrečios knygos, bet šalia pamatai ir kitą, kurios šiaip naršydamas kataloge nepamatysi, o ji pasirodo labai įdomi ir vertinga.

"Nereikia atimti atsitiktinio radimo džiaugsmo, - pabrėžė V.Grigas. -  Žmogus yra labai individualus ir labai savitai ieško. Gali keliolikai studentų duoti tą pačią užduotį - jie skirtingai ją atliks. Visi yra unikalūs savo anksčiau įgytomis žiniomis, todėl ras skirtingos informacijos ir parašys skirtingus darbus. Jei bibliotekininkas visiems pateiktų vienodus informacijos šaltinius, nebeliktų įvairovės, tokios svarbios pažangai."

Tyrėjų ir studentų informacijos šaltinių paieškos ir naudojimo gebėjimų mokymo poreikis.

Virtualėjančiame pasaulyje

Informacijos išteklių virtualėjimas, pašnekovo įsitikinimu, nekelia jokios grėsmės bibliotekoms. Pavyzdžiui, dar aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje buvo prognozuojama, kad ištobulinus internetą, žmonės dirbs daugiausia namie, nuotoliniu būdu, tačiau iki šiol įstaigų biurai veikia miestų centruose. Žmonės vis dėlto yra socialios būtybės. Jiems reikia bendradarbiauti ir geriau sekasi dirbti ne užsidarius, individualiai, o komandoje.

Bet kuriuo atveju bibliotekoms suskaitmeninti visus savo fondus būtų neįmanoma. Labai brangus procesas. Iškyla ir autorių teisių problema. Todėl pirmiausia skaitmeninami didelę vertę ir paklausą turintys leidiniai. VU bibliotekos fonduose iš viso sukaupta 5,5 mln. knygų.

"Neliks ar smarkiai sumažės popierinių leidinių, bibliotekos egzistuos tol, kol žmonės norės mokytis ir jiems reikės geros kokybės informacijos, - kalbėjo V.Grigas. - Be bibliotekų, informacijos išteklių sankaupos vienoje vietoje ir galimybės prieiti prie jų, neįsivaizduojama nei mokykla, nei universitetas. Prieiga prie duomenų bazės labai brangi, o bibliotekos ją gali suteikti, centralizuotai nupirkusios ar užprenumeravusios reikalingas duomenų bazes."  

Pastaraisiais metais VU bibliotekoje pastebimas smarkiai pagausėjęs duomenų bazių vartojimas. Studentai atsisiunčia daug straipsnių ir skaito elektronines knygas. Jų VU biblioteka turi keliasdešimt tūkstančių.

Sakoma, kad Lietuva penkeriais metais atsilieka nuo JAV technologijų srityje. Ten jau veikia, o VU biblioteka dar planuoja įrengti nuotolinę prieigą nupirktiems elektroniniams leidiniams, kai per savo skaityklę prisijungus prie bibliotekos duomenų bazės ar katalogo galima susirasti ir užsisakyti reikiamą knygą. Ji atsiunčiama tam tikram laikotarpiui. Terminui pasibaigus, panaikinama prieiga prie jos. Knyga grįžta į biblioteką ir kitas vartotojas gali ją užsakyti.

Tačiau ir tokiu atveju biblioteka išliks kaip darbo, bendravimo, susitikimų su kolegomis vieta. Per sesijas VU centrinėje bibliotekoje būna tiek studentų, kad ne visi randa, kur atsisėsti. Akivaizdus patvirtinimas, kad studentams reikia tokios vietos, kur čia pat įvairaus pobūdžio informacijos šaltiniai, spartusis internetas ir pati atmosfera padeda susitelkti, neblaškomam dirbti.

Trumpai

Geriausias 2011 metų Lietuvos bibliotekininkas V.Grigas kilęs iš Biržų. Dar moksleivis pradėjo spausdintis vietos laikraštyje, Klaipėdos universitete studijavo žurnalistiką ir nuo pirmo kurso dirbo žiniasklaidoje. Vis dėlto bibliotekininkystė pasirodė daugiau iššūkių kelianti sritis, todėl toliau tęsė bibliotekų ir informacijos centrų vadybos magistro studijas VU. Dar magistrantas pradėjo dirbti VU bibliotekoje. 2009 metais įstojo į doktorantūrą. Darbo tema - "Informacijos vartotojų ugdymas: bibliotekininkų kaip edukatorių rengimo teorija, metodika, modeliai".

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"