TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Alma mater nori turtinės autonomijos

2013 10 11 6:00
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Valstybinių universitetų turto lobynuose - senieji rankraščiai, antikvarinės vertybės, rūmai, pilis ir net lėktuvas. Rektoriai pageidauja turto valdymo autonomijos, tačiau Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) materialius Alma mater išteklius siekia toliau išlaikyti valstybės rankose.

Valstybiniai universitetai nurodo turintys ilgalaikio materialiojo turto, įkainojamo įspūdingomis sumomis. Tai pastatų kompleksai miestų centruose, transporto priemonės, įrenginiai, baldai, biuro įranga, kultūros vertybės. Aukštosios mokyklos šį turtą nori perimti iš valstybės į savo rankas, kad galėtų juo laisviau disponuoti. Esą tai leistų finansuoti įvairius projektus nenaudojant studijoms reikalingų lėšų.

Moderni biblioteka ir senieji rankraščiai

Vilniaus universitetas (VU) - ne tik seniausia, bet ir daugiausia turto turinti aukštoji mokykla Lietuvoje. Šių metų pirmąjį pusmetį VU ilgalaikio materialiojo turto likutinė vertė siekė 430 mln. 784 tūkst. litų. „Turto statusas yra nevienalytis: dalis jo valdoma nuosavybės, dalis - patikėjimo teise, dar maža dalis - pagal panaudą“, - LŽ pažymėjo VU finansų ir ekonomikos direktorius Gintaras Binkauskas.

Didžiausią turto dalį sudaro universiteto pastatai, jų likutinė vertė - per 132,5 mln. litų. Kaip vertingiausią objektą G.Binkauskas įvardijo praėjusią žiemą duris atvėrusią modernią biblioteką - Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą, įkainotą 62,9 mln. litų.

Daugiau kaip 109,2 mln. litų įkainotos VU turimos mašinos ir įrenginiai, iš jų brangiausia - elektroniniu būdu kontroliuojama bėginė knygų transportavimo sistema (4,1 mln. litų). Nemažą turto dalį sudaro kultūros vertybės. Nekilnojamosios kultūros vertybės, tarp kurių ir senamiestyje esantys senieji VU rūmai, įkainotos 81,5 mln. litų. VU saugomi senieji rankraščiai ir kiti muziejiniai eksponatai verti apie 1,38 mln. litų.

Tarp turtingiausiųjų - Kauno universitetai

Kauno technologijos universitetas (KTU) šįmet pateikė ataskaitas, kuriose ilgalaikis materialusis turtas įvertintas 244 mln. 694 tūkst. litų. Liūto dalį sudaro pastatai, įkainoti 75,2 mln. litų, nekilnojamosios kultūros vertybės siekia 52,5 mln. litų. Į Kultūros vertybių registrą įrašytas ir KTU pastatų kompleksas. Tarp didžiausius turtus valdančių aukštųjų mokyklų yra ir dar vienas universitetas laikinojoje sostinėje - Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. Jis nurodo turintis ilgalaikio materialiojo turto, kurio vertė 195 mln. 653 tūkst. litų.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) atstovų duomenimis, iki mokslo metų pradžios ilgalaikio materialiojo turto balansinė vertė siekė 135 mln. 954 tūkst. litų. Iš VGTU pastatų didžiausios vertės objektas - Saulėtekio studentų miestelio kompleksas, įvertintas 12,6 mln. litų. Šio universiteto turimų transporto priemonių sąraše - mokomasis dvimotoris lėktuvas, įkainotas daugiau kaip 2,3 mln. litų. Aukštoji mokykla patikėjimo teise valdo ir dvi kultūros vertybes: pusės milijono litų vertės vitražą „Šventinė siuita“ ir senamiestyje esančius grafo Juozapo Tiškevičiaus rūmus, kurių rinkos kaina - daigiau kaip 17 mln. litų.

Į turtingiausių šalies Alma mater penketuką patenka buvusi Žemės ūkio akademija, dabar - Aleksandro Stulginskio universitetas. Šios aukštosios mokyklos ilgalaikis materialusis turtas pernai siekė 109 mln. 181 tūkst. litų. Didžiąją turto dalį sudarė pastatai, mašinos ir įrenginiai.

Šeimininkauja pilyje

Klaipėdos universiteto ilgalaikis materialusis turtas pernai siekė 88 mln. 654 tūkst. litų. Didžioji dalis turto - nekilnojamosios kultūros vertybės, įkainotos 38,1 mln. litų. Mykolo Romerio universiteto (MRU) turto vertė pernai siekė 86 mln. 152 tūkst. litų. Pastatai įkainoti brangiausiai - 72,6 mln. litų. MRU atstovai nurodo, kad universitetas turi kilnojamųjų kultūros vertybių - dvi nedidelės vertės antikvarines spintas.

Vytauto Didžiojo universitetas nurodo turintis 75 mln. 884 tūkst. litų vertės ilgalaikio materialiojo turto. Panašios vertės turtą - už 74 mln. 289 tūkst. litų - deklaruoja Vilniaus dailės akademija. Šios aukštosios mokyklos lobyne yra išskirtinis objektas - senoji Panemunės pilis.

Lietuvos edukologijos universiteto ilgalaikio materialiojo turto vertė - 57 mln. 649 tūkst. litų, Šiaulių universiteto - 49 mln. 32 tūkst. litų, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos - 44 mln. 312 tūkst. litų, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos - 34 mln. 419 tūkst. litų, Lietuvos sporto universiteto - 19 mln. 667 tūkst. litų.

Pinigus skirtų kitoms reikmėms

Didžioji dalis aukštųjų mokyklų turto yra valstybės, jis valdomas patikėjimo teise. Įstatymas numato, kad valstybės turto patikėjimo sutartys sudaromos ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui.

„Iki aukštojo mokslo reformos visas turtas - ir kilnojamasis, ir nekilnojamasis - buvo valstybės. Po 2009 metų, priėmus naują Mokslo ir studijų įstatymą, dalis turto iš valstybės yra investuojama į universitetą“, - LŽ aiškino švietimo ir mokslo viceministras R.Vaitkus. Universitetų nuosavas ar dovanų gautas turtas yra valdomas pačių aukštųjų mokyklų nustatyta tvarka.

Petras Baršauskas / Gedimino Savickio (ELTA) nuotrauka

Neseniai sušauktame Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) posėdyje buvo iškeltas klausimas dėl universitetų turto valdymo autonomijos. LURK prezidentas, KTU rektorius Petras Baršauskas tikino, kad aukštosios mokyklos šiuo metu negali valdyti turto ir disponuoti juo. „Siekdami efektyvaus universitetų turto valdymo, norėtume sekti estų pavyzdžiu. Jų universitetai patys valdo savo turtą ir efektyviai jį naudoja finansuodami kitus universitetų projektus. Dabar iš studijų lėšų imame pinigus infrastruktūrai palaikyti ir kitiems vidiniams universiteto reikalams, nors šie poreikiai galėtų būti finansuojami disponuojant turtu“, - aiškino jis.

VGTU rektorius Alfonsas Daniūnas teigė, kad ši aukštoji mokykla iš valstybės norėtų perimti tik dalį turto. Jį pardavus gautos lėšos būtų naudojamos naujiems fakultetams Saulėtekio studentų miestelyje statyti. „Mūsų universitetas yra labai "išbarstytas" po Vilnių, o tai nėra optimali struktūra. Juos (nekilnojamojo turto objektus - aut.) perėmę, galėtume atlikti investicinius projektus ir kai kuriuos fakultetus perkelti į Saulėtekį, kur įsikūrusi mūsų pagrindinė dalis“, - LŽ sakė A.Daniūnas.

Jis patikino, kad iš nereikalingų nekilnojamojo turto objektų pardavimo gautos lėšos būtų naudojamos „geriems tikslams“. „Visos aukštosios mokyklos patikėjimo teise turi turto, kuris nėra pats naudingiausias plėtoti mokslus ir studijas. Nemanau, kad ir valstybei tas turtas yra labai reikalingas", - pažymėjo A.Daniūnas.

Gina valstybės interesus

„Yra kai kurių universitetų, o konkrečiai KTU, noras visą valstybės turtą, kurį aukštoji mokykla valdo, perimti nuosavybės teise. Aš kategoriškai tam nepritariu! Mano supratimu, universitetas privalo turėti labai aiškią viziją, ką jis su tuo turtu darys“, - LŽ pabrėžė švietimo ir mokslo viceministras R.Vaitkus.

Jo įsitikinimu, gali būti pateisinamas valstybinio turto perdavimas aukštosioms mokykloms tais atvejais, kai jis skiriamas universiteto veiklai pagerinti, jo plėtrai, bet ne „pravalgyti“. Vyriausybei, anot viceministro, privalu matyti visą eigą, į ką turtas bus keičiamas, kas su juo bus daroma.

„Juk tai yra visų mūsų, valstybės piliečių, turtas, todėl jo "išvalstybinimas", perdavimas universitetams - atsakingas uždavinys. Būdamas politikas ir pareigūnas, tikrai nenoriu priimti tokių sprendimų, kurie vėliau gali tapti juoda dėme visai valstybei“, - pareiškė R.Vaitkus.

***

Universitetų ilgalaikis materialusis turtas

Vilniaus universitetas - 430 mln. 784 tūkst.

Kauno technologijos universitetas - 244 mln. 694 tūkst.

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas - 195 mln. 653 tūkst.

Vilniaus Gedimino technikos universitetas - 135 mln. 954 tūkst.

Aleksandro Stulginskio universitetas - 109 mln. 181 tūkst.

Klaipėdos universitetas - 88 mln. 654 tūkst.

Mykolo Romerio universitetas - 86 mln. 152 tūkst.

Vytauto Didžiojo universitetas - 75 mln. 884 tūkst.

Vilniaus dailės akademija - 74 mln. 289 tūkst.

Lietuvos edukologijos universitetas - 57 mln. 649 tūkst.

Šiaulių universitetas - 49 mln. 32 tūkst.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija - 44 mln. 312 tūkst.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija - 34 mln. 419 tūkst.

Lietuvos sporto universitetas - 19 mln. 667 tūkst.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"