TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Amžiaus eksperimentai lietuvio akimis

2013 05 13 6:00
Informacinių technologijų specialistas M.Stankevičius per konferenciją Niujorke pristato savo mokslinį straipsnį. Asmeninio albumo nuotraukos

Trečius metus Europos branduolinių tyrimų centre (CERN) dirbantis lietuvis Mantas Stankevičius gerai žino, kad ne tik dieviškąja dalele vadinamas Higso bozonas rūpi didžiausios pasaulyje dalelių fizikos laboratorijos mokslininkams. Sėkmingai vykdoma daugybė projektų.

Netoli Ženevos, Šveicarijoje, 100 m po žeme 27 km žiedo pavidalo tunelyje įrengtas didysis hadronų kolaideris (LHC) - atomų branduolių ir subatominių dalelių greitintuvas - šį vasarį buvo sustabdytas dvejiems metams. Kol bus modernizuojami LHC detektoriai, CERN požemiuose knibždės fizikų ir inžinierių, o ir viršuje turės ką veikti informacinių technologijų specialistai. Kaip tikino Vilniaus universiteto (VU) informatikos magistras M.Stankevičius, iki šiol sukauptų duomenų apdoroti ir analizuoti užteks dar trejiems metams.

CERN siekiama atskleisti materijos ir visatos sandaros paslaptis, suprasti, kodėl kūnai turi masę, kodėl pasaulis sukurtas iš medžiagos, o ne antimedžiagos, kas yra vadinamoji tamsioji materija ir kas buvo visatoje per Didįjį Sprogimą.

Nors lietuvių tarp tūkstančių CERN dirbančių fizikų, inžinierių, informatikų yra tik procento dalelė, mūsų fizikų veikla matoma nuo 1993 metų. Per pastarąjį dešimtmetį į LHC duomenų valdymo programas vis labiau įsitraukė ir Lietuvos informatikai, prof. Algimanto Juozapavičiaus vadovaujami VU Matematikos ir informatikos fakulteto tyrėjai bei studentai.

Fizikai nesutriko

- Kas palieka didžiausią įspūdį CERN? - teiravomės Manto Stankevičiaus.

- Atvyksti tarsi į atskirą mokslo miestelį. CERN turi visą savo infrastruktūrą - nuo valgyklų iki greitosios pagalbos. Čia dirba ir gyvena fizikai tyrėjai, informacinių technologijų specialistai, inžinieriai, kiti darbuotojai. Kolektyvas daugiautautis. Drauge su manimi dirba ispanas, brazilas, portugalas, kolumbietis, amerikietė, graikas, suomis, bulgaras. Anksčiau dar buvo italas, kinė, keletas lietuvių. Nors visi skirtingi, daugiau kaip šimto tautybių žmonės, atmosfera labai draugiška ir nejauti jokios įtampos ar išankstinio nusistatymo. Nesvarbu, iš kur esi, jei gerai dirbi, turi galvą ant pečių - valio!

Teko nusileisti ir į požemius - tikrai įspūdinga. LHC detektorius atrodo kaip penkių aukštų namas ir sveria 14 tūkst. tonų. Geležies daugiau nei reikėtų Eifelio bokštui pastatyti. Iš viso yra keturi tokie detektoriai. Kai statė tunelį, reikėjo kasti 100 metrų po žeme, kad atliekant eksperimentus būtų išvengta bet kokių trikdžių iš kosmoso, o nelaimės atveju - ir skaudesnių padarinių. Kasant tunelį kliudyta požeminė upė ir darbo tęsti buvo neįmanoma, tačiau fizikai nesutriko. Viską užšaldė skystuoju azotu, ir vasarą žolė žemės paviršiuje maždaug kilometro spinduliu buvo aprasojusi. Galiausiai upę sutramdė, ir ji prasikasė kitą vagą.

Kai tik pradėjau dirbti, buvo labai įdomu, dabar viskas įprasta. Aplink matyti Alpių kalnai. Iš tikrųjų graži Šveicarijos vietovė.

Išskleistas CMS detektorius, kai LHC yra išjungtas. Koks jo dydis, galima įsivaizduoti, lyginant su geltonu sunkvežimiu, stovinčiu apačioje.

Ką veiktų komentuotojai

- Kokie eksperimentai vykdomi CERN?

- Yra daug sėkmingai vykdomų eksperimentų, tačiau visi žino tik apie Higso bozoną. Čia ne vien jo ieško. Daug projektų, susijusių su elementariųjų dalelių tyrimais, apima ir kitas fizikos sritis. Pavyzdžiui, CERN mokslininkai nemažai prisidėjo kuriant naujus medicinos diagnostikos ir gydymo metodus. Dalelių fizikos taikymo spektras yra labai platus.

- Ir vis dėlto - kaip ten dėl Higso bozono? Kokios kalbos sklando, atvirai sakant, iš pirmų lūpų?

- Naujausi rezultatai, išanalizavus dviem su puse karto daugiau duomenų, palyginti su pirmuoju pranešimu apie atrastą naują dalelę 2012 metų liepą, rodo, kad ji vis labiau panaši į Higso bozoną, suteikiantį elementariosioms dalelėms masę. Tačiau dar klausimas, ar ta dalelė yra vadinamojo Standartinio modelio Higso bozonas. Jei pasirodytų, kad ji - ne Higso bozonas, o kita dalelė, iki šiol neaprašyta ir nenumatyta, būtų išties įdomu. Prasiplėstų pats Standartinis elementariųjų dalelių modelis ir atsivertų dar daugiau galimybių tolesnėms paieškoms. Tačiau ilgai truks, kol bus rastas atsakymas, nes reikia išanalizuoti daugybę duomenų, kad būtų galima pasakyti tiksliai.

Kalbų ir gandų sklando visokiausių. Labai dažnai naujienų portalai sutirština spalvas rašydami apie CERN atradimus. Jeigu oficiali CERN spauda parašo: "Naujoji dalelė vis labiau panaši į Higso bozoną", tai toli gražu nereiškia, kad rado Higso bozoną.

Komentarus po tokiais straipsniais skaityti linksmiausia: "padarys juodąją skylę", "viską susprogdins", "pasaulio pabaiga", "pinigų švaistymas". Pastarasis labiausiai piktina, todėl norėčiau priminti, kad būtent CERN prieš 20 metų buvo sukurtas saitynas, kaip būdas keistis žiniomis tarp universitetų. Šalutinis CERN mokslininkų produktas, tačiau labai naudingas. Jeigu dabar saityno nebūtų, įdomu, ką veiktų komentuotojai?!

Kur velnio mašina

- Esate įsitikinęs, kad nėra ko baimintis dėl CERN atliekamų eksperimentų, o ar nėra rizikinga ten dirbti?

- Kažkodėl dažnai susidaro įspūdis, kad dirbame po žeme. Mūsų miestelis yra ant žemės. Iš jo viskas valdoma. O po žeme yra tunelio žiedas, dalelių greitintuvas, kuriame atliekami eksperimentai, ir labai didelis skaičiavimo centras, taip pat valdomas iš viršaus. Kai greitintuvas, ta vadinamoji velnio mašina, sukasi, ten būna labai mažai žmonių. Dabar jis yra sustabdytas ir neveiks porą metų, kol bus patobulinti ir atnaujinti detektoriai, todėl po žeme knibžda žmonių. Fizikai ir inžinieriai turi ką ten veikti. Turime ir mes - viršuje. Kai greitintuvas įjungtas, detektoriai registruoja milžinišku greičiu praskriejančias daleles, ir neįmanoma realiu laiku apdoroti duomenų. Jie yra kaupiami duomenų centruose. Kiek yra surinkta duomenų iki dabar, užteks dar trejiems metams. Toks yra nežmoniškas kiekis informacijos. Tiesiog fiziškai neįmanoma greitai jos išanalizuoti ir apdoroti.

Domino efektas

- Kaip patekote į CERN ir kokį konkretų darbą ten atliekate?

- Pirmą kartą dar per informatikos bakalauro studijas 2010 metais nuvykau atlikti trijų mėnesių praktikos pagal ERASMUS mainų programą. Baigiantis jai pasiūlė pretenduoti į tą pačią poziciją dirbti. Įdarbinimo procesas truko daugiau kaip mėnesį. Tuo pat metu turėjau baigti ir apginti bakalauro darbą. Galiausiai viskas susiklostė sėkmingai. Gavęs diplomą po kelių dienų išvykau į CERN ir jau nuotoliniu būdu baigiau magistro studijas VU Matematikos ir informatikos fakultete. CERN dirbu CMS (Kompaktinio miuonų solenoido) eksperimento programoje. Kuriame tokius programinius įrankius, kad tiek tyrėjams, tiek kitiems informacinių technologijų specialistams būtų paprasčiau dirbti. Reikia didžiulio tikslumo, kruopštumo, pragmatiško mąstymo, nes darbas susijęs su gausybe duomenų ir kiekviena smulkmena gali turėti įtakos. Tarsi domino efektas. Daug programuotojų ir fizikų kuria programinę įrangą CMS eksperimentui ir tą gausybę programų patys dokumentuoja. Mano užduotis sukurti automatinį įrankį, kuris surinktų visą dokumentaciją ir sudėtų į vieną vietą, kad būtų lengviau rasti informaciją, nereikėtų jos ieškoti daugelyje šaltinių. Šia tema publikavau vieną mokslinį straipsnį, taip pat esu vieno straipsnio bendraautoris.

Dalelių susidūrimo simuliacija grafiškai.

10 iš 10 tūkstančių

- Kiek šiuo metu yra CERN lietuvių ir ką jie veikia?

- Lietuvių skaičius CERN dažnai kinta ir svyruoja nuo penkių iki dešimties. Vieni atvažiuoja, kiti išvažiuoja. Vyksta didelė rotacija. Dabar daugiausia lietuvių dirba informacinių technologijų srityje, tačiau yra ir vienas kitas fizikas. Lietuva nėra CERN narė, todėl lietuvių, palyginti su kitų šalių specialistais, ten dirba labai mažai. Vien nuolatinių darbuotojų CERN yra apie penkis tūkstančius, o tokių, kurie atvyksta, kaip ir mes, dirbti pagal terminuotas sutartis, būtų galima priskaičiuoti iki 10 tūkstančių. VU Matematikos ir informatikos fakultetas yra pasirašęs sutartį dėl bendradarbiavimo būtent CMS eksperimento programoje. Pirmas iš informatikų CERN dirbo Valdas Rapševičius, iki šiol palaikantis ryšius su šiuo centru. Nors visi lietuviai dirbame skirtinguose CMS eksperimento skyriuose ir skirtingus darbus, stengiamės kartu pietauti, dažnai susitinkame ir po darbo.

Tunelio žiedas (27 km) yra sujungtas iš tokių mėlynų vamzdžių (specialios gamybos magnetai), kuriuose skrieja įgreitintos dalelės.

- Po pusmečio jūsų sutartis baigsis. Kas toliau?

- Jei norėčiau likti, reikėtų derinti su tų šalių, kurios yra CERN narės (tarkim, Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė), universitetais, tačiau ir juose yra daug suinteresuotų čia dirbti specialistų. Konkurencija didžiulė, nes darbas labai įdomus ir pati atmosfera labai gera. Man patiko mokslinis tiriamasis darbas, todėl norėčiau grįžti į VU ir stoti į doktorantūrą. CERN įgyta patirtis pakeitė mano požiūrį ne tik į darbą, kitaip žvelgiu ir į gyvenimą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"