TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ankstyvas pavasaris nesukvietė 40 paukščių rūšių

2014 03 10 15:00
Nors paukščių balsų jau netrūksta, 40 rūšių dar nesugrįžo. AFP/Scanpix nuotrauka

Šiandien kalendoriuje - Keturiasdešimties paukščių diena. Lyg ir turėtų būti parskridę tiek paukščių rūšių.Tačiau gamtininkai purto galvas - tikrai tiek sugrįžusių dar nesuskaičiuosime.

Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis vardija jau matomus ankstyvo pavasario ženklus: atkutę varlės, drugiai dilgėlinukai ir spungės, žydinčios žibutės, šalpusniai, dulkantys lazdynų žirginiai, pelkėje baltuojantys švylių žiedynai. Tokie ženklai dažniausiai pasirodo kovui įpusėjus, o šiemet - pirmomis mėnesio dienomis. "Pagal pirmų sparnuočių parskridimo datas per pastaruosius penkiasdešimt metų, šie metai drąsiai patenka į pirmąjį dešimtuką. Tačiau net ir taip anksti pasitraukus žiemai niekaip nesuskaičiuosime į Dzūkiją parskridusių keturiasdešimties paukščių rūšių. Ar nebus toji diena kiek apgavikiška?" - teigia pašnekovas.

Ežeras vaduojasi iš ledo lukšto

Pasak gamtininko, Žuvinto ežeras dar padengtas bejėgiškai plūduriuojančiu, sueižėjusiu ledu. Kirai, žąsys, gulbių pulkeliai ant jo dar tupinėja, bet žmogaus ledas jau nebeatlaikytų. "Pelkės pakraštyje, ties Dovinės upe atsivėrusi didžiulė properša mirguliuoja nuo ančių, matyti žąsų kontūrai, visai šalia kinių pakraščiu braido kelios gervės. Jei paukščius išgąsdina erelis, šimtiniai jų būriai pasklinda danguje. Tada pagal siluetus gali atpažinti parskridusias didžiąsias, rudagalves antis, dryžgalves krykles, klykuoles ir dančiasnapius, - Žuvinto naujienas vardija A.Pranaitis. - Ežero pakrantės pievoje žolę pešiojančios pilkosios žąsys susiskirstę poromis jau net nebesipeša dėl lizdaviečių. Atrodo, joms jau aiškios pasirinktos perėjimo vietos, ten augalijos sąžalynuose ar šalia ant ledo jos nakvoja ir ko gero paslapčia krauna lizdus."

Žąsys neperrėkia gervių

Žąsų – pilkųjų, želmeninių ir baltakakčių balsas aidi virš ežero nuo ankstyvo ryto. Tačiau jos neprarėkia gervių, kurių balsų pilna ne tik pelkių pakraščiuose, paežerėje, bet ir ežero nendrynuose. Įdienojus nendrynuose nepaliaujamai čiulba gausiai suskridę nendrinės startos, vakare pagaliau prabilo didysis baublys.

"Vandens ir atvirų laukų paukščiai yra tie, kurie pradeda parskridimo maratoną, nes miško pakraštyje aptiksi tik pirmus kikilius, strazdus giesmininkus, prieš porą savaičių parskridusią slanką. Virš laukų parskridinėja kovų, kuosų būriai, betgi juos matėme visą žiemą. Tiesa, į sodybas parlėkę čiulba čivyliai ir žaliukės", - pasakoja gamtininkas, iš balsų galintis atskirti šimtus paukščių.

40 paukščių ar kankinių?

A.Pranaitis prisipažino, kad nuoširdžiai stengdamiesi gamtininkai Žuvinte suskaičiavome trisdešimt tris jau parskridusias paukščių rūšis. "Jei įskaitytume ir tas, kurios pas mus akivaizdžiai žiemojo, - patikslino jis. - Įprastą pavasarį kovo dešimtą dar nebūna parskridę nė dvidešimties, pernai - aštuonios. Tad ar iš tikro mūsų protėviai rėmėsi savo šimtmečių patirtimi minėdami tą keturiasdešimties paukščių dieną, o gal tai svetimas paprotys? Labai panašu, kad kažkas paskolino tą dieną iš pietinių tautų taip, kaip dabar importavome airišką Helovyną. Ir tikrai Keturiasdešimties paukščių diena niekaip nesigretina su baltiškomis ikikrikščioniškomis šventėmis."

A.Pranaičio nuomone, ši diena tėra tik savotiška transformacija daugiausia ortodoksų krikščionių plačiai minimos bažnytinės šventės, minimos kovo dešimtą (arba kovo devintą), skirtos keturiasdešimčiai krikščionių Kapadokijos karių, kuriuos kaip tikima, Bizantijos imperatoriaus Licinijaus laikais 320-aisiais metais tą dieną sušaldė ir nukankino prie Sebastijos Mažojoje Armėnijoje, dabartinės Turkijos centrinėje dalyje.

Kiti kepa 40 pyragaičių

Gamtininkas, pasidomėjęs, kaip šią dieną švenčia kitos tautos, pasakoja: "Ukrainiečiai, rusai, bulgarai tą dieną kankiniams atminti kepa specialius pyragaičius, būtinai keturiasdešimt, lyg kankinių sielas simbolizuojančius paukštukus - vieversėlius, nes žmonės tikėjo, kad paukščiai parskrenda apdainuoti kankinių ir paskelbti pavasario atėjimą. Bulgarės moterys tą dieną lysvėse jau sodina gėles ir kitų augalų daigus, tikėdamos kad viskas, kas pasodinta tądien, augs. O ką daryti mums, šiauriečiams, su keturiasdešimt parskrendančių paukščių rūšių kovo pradžioje? Ar tiek kada nors jų sulauksime kovo dešimtąją? Vargu bau, net ir šylant klimatui bei registruojant paukščių rūšis, kurių beveik nežinojome prieš penkiasdešimt metų."

Pašnekovas sako, kad gal verta keturiasdešimties paukščių dieną padėti į tą pačią užmirštų prietarų lentyną, kur laikomi lietuvių liaudies vaistų receptai iš juodo gaidžio, šikšnosparnio, ežio ir žiurkės kraujo, kaulų, plunksnų ar plaukų.

"Tačiau neverta nusiminti dėl tokio papročių ir tikrovės neatitikimo. Paukščiai vis tiek sugrįš. Ir ne tik keturiasdešimt, bet ir dar daugiau", - sako A.Pranaitis.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"