Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Antarkties sensacija – dingo ledas

 
2016 12 28 6:00
Drastiškai mažėja ledyno plotai Arktyje: jų dabar yra perpus mažiau nei prieš 35 metustheadventureblog nuotrauka

Šių metų sensacija klimatologas prof. Arūnas Bukantis vadina lapkričio mėnesio duomenis Antarktyje: aplink Antarktidą ištirpo 2 mln. kv. km ledo. Iki šiol Antarktikoje ledo plotai augo ir laikėsi stabili temperatūra. Manyta, kad Antarktika yra klimato sistemos stabilumo garantas.

„Dabar analizuojama, kaip tai galėjo įvykti. Didžiulį susirūpinimą kelia, ar ši tendencija laikysis toliau, ar yra atsitiktinis vienų metų reiškinys dėl kokių nors vandenyno cirkuliacijos pokyčių. Tačiau įvykis kardinalus ir gali gerokai paveikti tolesnes viso Pietų pusrutulio ir visos Žemės temperatūros kaitos tendencijas“, – pabrėžė Vilniaus universiteto (VU) Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. A. Bukantis gruodį VU Chemijos ir geomokslų fakultete surengtame seminare „Prisitaikymas prie klimato kaitos ir integruotas vandens išteklių valdymas“.

Domino efektas

Nors klimatas – ne tik oro temperatūra, šis rodiklis, pasak mokslininko, pats populiariausias. Globali oro temperatūra nuo 1880 metų, kai pradėti matavimai, pakilo apie 0,95 laipsnio. Pastarųjų metų rodikliai tiesiog šauna į viršų. Jau 39 metus iš eilės oro temperatūra viršija vidurkį, o 2015 metai buvo patys šilčiausi. Klimatas ne tik šyla – jis šyla greitai.

Lietuvoje matavimai pradėti dar seniau, nuo XVIII amžiaus pabaigos. Per tą laikotarpį nuo 1778 metų temperatūra pakilo net apie 1,5 laipsnio. Pastaraisiais dešimtmečiais metinė temperatūra nebūna žemesnė nei šeši laipsniai. Įprastai ji svyruodavo nuo keturių iki septynių laipsnių. Dabar dažnai viršija septynis ir artėja prie aštuonių laipsnių.

Prof. Arūnas Bukantis įsitikinęs, kad neveiklumas - didžiausia klimato kaitos keliama grėsmė.Romo Jurgaičio nuotrauka

„Klimato kaitai būdingas domino efektas. Kai pakyla temperatūra, prasideda grįžtamieji antriniai, tretiniai reiškiniai, dėl kurių klimato sistema gali tapti chaotiška, nevaldoma ir net pavojinga“, – sakė prof. A. Bukantis.

Vandenyno lygis nuo 1901 metų pakilo apie 20 cm, 1993–2015 metais jis kilo po 3,2 mm kasmet. Toks staigus vandenyno lygio kilimas tiesiogiai susijęs su temperatūros kilimu. Kaip aiškino klimatologas, kiekvienas kūnas šildamas plečiasi, o prie terminio plėtimosi dar prisideda papildomas vandens kiekis iš Grenlandijos ir kalnų ledynų. Antarktida taip pat jau pradėjo tirpti.

Nuo Grenlandijos iki Antarktidos

Drastiškai mažėja ledyno plotai Arktyje. Nuo 1979 metų ledų žiemos pabaigoje sumažėjo maždaug 27 proc., tačiau labiausiai kylanti temperatūra paveikė vasaros pabaigos ledus. Dabar rugsėjį Arktyje yra perpus mažiau ledo plotų nei prieš 35 metus.

„Ledas taip pat labai svarbus katalizatorius. Saulės spinduliuotė, sugeriama vandens, vėl akumuliuojama ir išspinduliuojama į atmosferą. Tai tampa nauju stimulu, skatinančiu dar greičiau kilti temperatūrą“, – kalbėjo prof. A. Bukantis.

Tirpsta garsieji ledynų skydai – Grenlandija ir Antarktida. Pietinėje Grenlandijos dalyje per metus nutirpsta apie 10–12 cm ledo. Ilgai laikėsi, pasak klimatologo, centrinė dalis, tačiau pastarieji metai parodė, kad visa Grenlandijos skydo kepurė yra paveikta tirpimo.

Antarktida kol kas atrodo stabiliau. Tirpsta tik ledyno pakraštys prie Antarktidos pusiasalio, bet tirpimo procesai labai greiti – net po 14 cm per metus. Ir, žinoma, šių metų sensacija – ištirpę 2 mln. kv. km ledo Antarktyje.

Provokuojant nuostolius

Dar vienas, skausmingenis, rodiklis – ekstremalūs įvykiai. Kaip sakė prof. A. Bukantis, lėto temperatūros kilimo – po 0,1 laipsnio per metus – dažniausiai nepajusime, tačiau tokie ekstremalūs įvykiai kaip sausros, potvyniai, audros, liūčių sukeltos nuošliaužos pasidarė labai dažni ir jų daromi nuostoliai auga akyse.

Žvelgiant nuo XX amžiaus pradžios įspūdingai atrodo pastarųjų dešimtmečių duomenys. Ir potvynių, ir sausrų, ir audrų pagausėjo keletą kartų. Labiausiai kenčia Amerika ir Azija. Patiriami nuostoliai matuojami dešimtimis milijardų dolerių per metus. Europos nuostoliai taip pat dideli:1990–2012 metų duomenimis, vidutiniškai apie 9 mlrd. dolerių per metus. Mažiau nukenčia Okeanija ir mažiausiai – Afrika, nors laikoma jautriausiu regionu. Tačiau Afrikoje ūkis menkai išplėtotas, palyginti su kitais regionais, todėl ir nuostoliai mažesni.

„Žmogus sugeba pats provokuoti nuostolius, plėtodamas savo veiklą rizikingose vietose, – atkreipė dėmesį klimatologas. – Ir bet koks ekstremalus reiškinys, net nedidelis potvynis, gali padaryti milijardinių nuostolių. Ekstremalūs įvykiai kartu stabdo ekonomikos raidą – ir regioniniu, ir pasauliniu mastu.“

Lietuvoje tokių įvykių taip pat yra. O mūsų neveiklumo ir negebėjimo adekvačiai reaguoti į grėsmę pavyzdžiu, pasak prof. A. Bukančio, galėtų būti šiemet lapkričio mėnesį ir vėl apsemtas Pakruojo dvaras. Ne klimato kaitos stebuklas – potvynis susijęs su staigiu per anksti iškritusio sniego tirpsmu, ir kartojasi jau kelinti metai. Klasikinis, vadovėlinis mūsų negebėjimo reaguoti į realius pavojus ir nuostolius pavyzdys, klimatologo įsitikinimu, yra ir potvyniai, beveik kasmet vykstantys pajūryje, ir nuolat apsemiamas kelias Šilutė-Rusnė.

Klasikinis, vadovėlinis mūsų negebėjimo reaguoti į realius pavojus ir nuostolius pavyzdys yra potvyniai, beveik kasmet vykstantys pajūryje, ir nuolat apsemiamas kelias Šilutė-Rusnė."Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

To nebuvo per 800 tūkst. metų

Priežastys, kodėl taip greitai keičiasi klimatas, pasak mokslininko, labai paprastos – į atmosferą išmetami milžiniški šiltnamio dujų kiekiai. Pavyzdžiui, vien CO2 per metus į atmosferą išmetame 36 mlrd. tonų.

„Nereikia manyti, kad iš esmės pakeitę atmosferos cheminę sudėtį, liksime nenubausti, – įspėjo klimatologas. – Sustiprindamas šiltnamio efektą žmogus, galima sakyti, ir išprovokuoja atšilimą. Per 2 tūkst. metų pagrindinių atmosferos komponenčių – CO2, CH4, N2O – lygis ėmė kilti tik nuo XIX amžiaus pabaigos. Dabar anglies dioksido lygis pasiekė jau 400 milijonųjų dalių. Tokio nebuvo nei per 800 tūkst. metų. Taip pat ir kitų dujinių komponenčių: metano, azoto suboksido.“

Dar vienas skaudus reiškinys: klimato anomalijos priverčia žmones išsikelti iš savo gyvenamųjų vietų. Kasmet priskaičiuojama apie 15–30 mln. pabėgėlių, palikusių savo namus dėl audrų, potvynių, nuošliaužų. Daugiausia pabėgėlių dėl hidrologinių ir meteorologinių katastrofų – Rytų ir Pietų Azijoje, Užsachario Afrikoje ir Lotynų Amerikoje.

Suvaldant grėsmes

Sumažinti keliamas grėsmes ir nuostolius gali padėti klimato prognozavimas. Pasak prof. A. Bukančio, dabar įmanomi keli prognozių tipai. Ištęstinė prognozė 10–30 dienų įspėja apie ekstremalių reiškinių tikimybę. Ilgalaikė prognozė nuo 30 dienų iki vienų metų pateikia 30–90 dienų orų parametrų vidurkį ir jų nuokrypį nuo klimatinės normos. Tarpmetinės kaitos prognozavimas apima vienų – kelerių metų klimato būklę ir stambaus masto procesus. Dešimtmečių prognozės įvertina artimiausių 10 metų klimato sistemos pokyčius ir jų poveikį žmonėms, leidžia priderinti ūkio prognozavimo priemones prie būsimų klimato sąlygų.

„Tačiau kuriant vadinamojo trumpojo laikotarpio strategijas ne visada pasidomima, kaip iš tikrųjų keičiasi klimatas, – apgailestavo prof. A. Bukantis. – Informacija nuolat pateikiama ir viešai prieinama. Svarbu, kaip ji interpretuojama ir panaudojama. Klimatinės informacijos teikėjams – nacionalinėms meteorologinėms ir hidrologinėms tarnyboms, mokslininkams – ir suinteresuotiems gavėjams būtina bendradarbiauti. Tik tada suinteresuotos šalys gali tikėtis sumažinti nelaimių poveikį, pagerinti maisto saugos ir sveikatos priežiūros rezultatus, padidinti vandens išteklių valdymo efektyvumą. Mokslininkai turi bendrauti su verslininkais bei ūkininkais dėl grįžtamojo ryšio – kaip norima su problemomis susidoroti ir ko reikia iš mokslinių tyrimų.“

Lietuvoje prieinamiausi ir mūsų teritoriją aprėpia tokie ilgalaikio prognozavimo centrai kaip Nacionalinė vandenyno ir atmosferos administracija (NOAA) JAV, keli centrai Europoje, Rusijos hidrometeorologijos centras Maskvoje, Tokijo klimato centras Japonijoje; Kanados meteorologinė tarnyba Monrealyje. Duomenis pateikia ir Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, VU Hidrologijos ir klimatologijos katedra.

Per šį šimtmetį

Prognozė iki 2100 metų skelbia, kad šiltnamio efektas ir toliau stiprės. Temperatūra pakils 0,3 – 4,8 laipsnio. Kiek tiksliau – vienu, dviem, trimis ar keturiais laipsniais – pakils temperatūra, priklausys, pasak prof. A. Bukančio, nuo daugelio veiksnių. Pavyzdžiui, kiek Žemėje gyvens žmonių. Gal 18–19 mlrd., o gal tik 12 mlrd., tačiau taip pat prognozuojama, kad bus net 26 mlrd. planetos gyventojų. Kiekvienam atvejui sukurti ir prognozės variantai.

Krituliai bus labai netolygiai pasiskirstę. Kai kurie regionai, tarkim, Pietų Europa, jau dabar žino, kad gresia sausra. Mūsų regione kritulių kiekis gali padidėti, tačiau tik žiemą, o vasarą sumažės.

Arkties ledų plotai toliau mažės. Vandenyno lygis pakils 17–81 centimetrą. Didės vandenyno rūgštingumas (pH mažės). Taip pat mažės vandenyne deguonies.

„Tačiau palyginti nedidelės investicijos šiandien leistų išvengti daug kartų didesnės žalos po keliolikos metų, – įsitikinęs klimatologas. – Svarbiausia kiekvienam išsikelti klausimą: ar tai, kas vyksta aplinkoje, priklauso nuo mūsų. Dauguma kasdienio gyvenimo įvykių yra tarpusavyje susiję. Tai, kas vyksta dabar, iš dalies lemia ir ateities įvykius. Labai gaji nuomonė, kad žmonėms savaime pavyks įveikti klimato iššūkius. Vos ne sakralinė frazė: klimatas visą laiką keitėsi, bet žmonija išgyveno, neprapuolė. Tačiau taip gali pasakyti tik tas, kam lig šiol pavyko išgyventi. Tie, kurie neišgyveno, tokių postringavimų jau neskleidžia.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"