TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie auklėjimą, genus ir likimo vingius

2015 08 05 6:00
Lietuvos mokslo premijos laureato prof. Vydo Čekanavičiaus dukra Eglė taip pat pasirinko mokslininkės karjerą. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Neurobiologei dr. Eglei Čekanavičiūtei patinka Amerikoje sakyti, kad nori būti trečios kartos profesorė. Senelis Petras Čekanavičius dėstė pedagogiką Panevėžio pedagoginėje muzikos mokykloje. Tėvas habil. dr. Vydas Čekanavičius - Vilniaus universiteto (VU) matematikos profesorius.

Lietuvos mokslo premijos laureato prof. V. Čekanavičiaus dukra Eglė taip pat pasirinko mokslininkės karjerą. Nors kitoje srityje ir - anapus Atlanto. Po neurobiologijos studijų prestižiniuose Harvardo ir Stanfordo universitetuose dr. E. Čekanavičiūtė dabar atlieka podaktarinę stažuotę Kalifornijos universitete San Fransiske. Jaunoji mokslininkė jau ne pirmus metus dėsto, o po kelerių metų tikisi turėti savo laboratoriją ir toliau tyrinėti smegenų ligas.

Atsiimant doktorantūros diplomą Stanfordo universitete./Asmenio albumo nuotraukos

Trejų metų skaitytojai

"Tėvai labai anksti išmokė skaityti. Jau trejų metų laisvai skaičiau ir su dideliu malonumu, o namuose niekada netrūko knygų. Tėvai jas pirko krūvomis", - prisiminimais dalijosi savaitės atostogų į Vilnių grįžusi mokslininkė.

Prof. V. Čekanavičiaus manymu, reikia kuo anksčiau pradėti mokyti vaikus skaityti. Švelniai ir nespaudžiant. Išmoks be jokio streso. Trejų metų skaitė ir sūnus Mindaugas. Vyresnius vaikus būna sunkiau išmokyti.

"Tėvai taip pat labai skatino mus viskuo domėtis: gyvąja gamta, istorija, daile, menu, - pasakojo Eglė. - Kai buvau aštuonerių, tėtis aprodė visas Vilniaus bažnyčias, supažindino su jų architektūra, istorija."

Istorijos mokytoja buvo senelė Marija Čekanavičienė, dabar 89 metų ir gyvenanti kartu Vilniuje. Prof. V. Čekanavičius prisiminė, kad namuose Panevėžyje visada buvo istorijos knygų. Nuo vaikystės jas skaitė ir iki šiol domisi istorija abu su broliu, VU ekonomikos profesoriumi Linu Čekanavičiumi.

"Visa šeima į mokslus nuėjusi, tik šiek tiek kitokių sričių. Įdomu, kiek lėmė auklėjimas, ir kiek - genai," - svarstė Eglė.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto Ekonometrinės analizės katedros profesorius V. Čekanavičius atlieka fundamentalius tyrimus labai siauroje ir specializuotoje tikimybių teorijos srityje. 2005 metais už darbų ciklą "Sudėtinių ir išlikimo statistinių modelių asimptotinė analizė ir taikymai patikimumo teorijoje" kartu su kolega prof. Vilijandu Bagdonavičiumi buvo įvertintas Lietuvos mokslo premija. Mokslininko žmona Virgilija Čekanavičienė, taip pat matematikė, studijavusi tame pačiame kurse, dirba buhalterinės apskaitos sistemas kuriančioje ir platinančioje įmonėje. Sūnus Mindaugas VU Matematikos ir informatikos fakultete baigė ekonometrijos studijas ir dabar dirba norvegų įmonėje Lietuvoje.

Chemijos eksperimentu dr. Eglė Čekanavičiūtė ir dr. Stephenas Connoras pažymėjo ir savo santuoką.

Atmetant atsitiktinumą

Eglę nuo vaikystės traukė gyvoji gamta ir biologija. Vienuolikametė perskaitė "Juros periodo parko" knygą ir buvo pakerėta minties, kad galima iš DNR atkurti dinozaurus. Tačiau genetike netapo. Baigusi Vilniaus licėjų, kuriame dėstė labai geri mokytojai, ypač biologijos ir chemijos, pasirinko studijuoti neurobiologiją, kaip atrodė, įdomiausią ir mažiausiai pažintą sritį.

"Neurobiologija, smegenų biologija, dar toks naujas mokslas. Labai didelė galimybė, kad į paprasčiausią klausimą, užduotą žmogaus iš gatvės, atsakyčiau, kad niekas to nežino, šito dar neištyrėme", - juokėsi Kalifornijos universiteto San Fransiske tyrėja.

Pernai E. Čekanavičiūtė baigė doktorantūros studijas Stanfordo universitete Kalifornijoje, apgynė daktaro disertaciją, skirtą insulto ir smegenų infekcijų tyrimams. Per podaktarinę stažuotę Kalifornijos universitete San Fransiske susitelkė į išsėtinės sklerozės tyrimus.

"Išsėtinė sklerozė - baisi liga, kai imuninė sistema, užuot saugojusi organizmą nuo kenksmingų svetimkūnių, ima atakuoti paties žmogaus ląsteles.Tiriame, kaip tokių neuroimuninių ligų eigą gali paveikti bakterijos, gyvenančios žmogaus organizme, - pasakojo neurobiologė. - Tai visiškai nauja sritis, tyrimai atliekami tik pastaruosius penkerius metus ir labai nedaug kas atrasta."

Dabar ši sritis, pasak tyrėjos, noriai finansuojama ir ja labai domimasi. Nors tyrimai fundamentalūs, gauti rezultatai gali būti iš karto taikomi. Pavyzdžiui, nustačius, kokios bakterijos ir kaip gali turėti įtakos išsėtinei sklerozei, žmonėms, sergantiems šia liga, galbūt užtektų išgerti tokių bakterijų. Jos neišgydytų, tačiau bent sulėtintų kol kas nepagydomos ligos procesą, dešimtmečiais pailgintų žmogaus gyvenimą.

Atlikdama eksperimentus, dr. E. Čekanavičiūtė neapsieina ir be statistikos metodų. Kai reikia patikrinti, kokia tikimybė, kad per tyrimus gauti rezultatai nėra atsitiktinumas, praktiškai taiko tai, ką prof. V. Čekanavičius dėsto studentams.

"Visko pati išmoko, - šypsojosi tėvas. - Tik dabar paaiškėjo, kad programuoja ta pačia R kalba, kurios intensyviai mokomi ir mūsų studentai."

Eglė Čekanavičiūtė pamėgo keliauti dar mokykloje. 2013 metais seniausiame pasaulyje Jeloustouno nacionaliniame parke JAV.

Amerika be televizoriaus

Eglė prieš 12 metų išvažiavo studijuoti į JAV, nes Lietuvoje norimos specialybės nebuvo. Prof. V. Čekanavičius prisipažino, kad iš pradžių nelabai entuziastingai palaikė dukrą, tačiau ji ėmė ir įstojo į prestižinį Harvardo universitetą. Dabar 31 metų mokslininkė džiaugiasi, kad studijavo tokiuose geruose, dideliuose, turtinguose universitetuose ir galėjo atlikti aukščiausio lygio tyrimus. Jiems reikia gerų ir brangių laboratorijų. Tokių ir Amerikoje ne kiekvienas universitetas išgali.

"Labai patiko ir pati mokslo sistema, kai vertinamas žinių troškimas. Studentas priimamas kaip vaikščiojanti galimybė, ir kiekvienas pirmakursis, jei nori, gali įsidarbinti laboratorijoje. Jam net bus duodama ką nors nuveikti, - kalbėjo Harvardo ir Stanfordo universitetų absolventė. - Be galo patiko mokytis ne vien savo dalyką, bet ir visų tų atseit pašalinių, pavyzdžiui, archeologijos, nes tiesiog įdomu. Gerai išmokau ir ispanų kalbą."

Tiek gyvenant Stanforde, tiek San Fransiske, pulsuoja ta pati Silicio slėnio kultūra. Daugybė gabių inžinierių, mokslininkų, technikų, programuotojų dirba įvairiose kompanijose, sklando naujos idėjos, kuriami startuoliai, nesireklamuojant įgyvendinami labdaros projektai. Tarkim, žymus Stenfordo profesorius suorganizavo mokslininkų komandą, kuri visus apylinkės septintokus daugybėje mokyklų po vieną mėnesį mokė apie žmogaus smegenis. Buvo naudojami moderniausi preparatai, prieinami tik Stenfordo universitete. Net doktorantai keliauja į varganas mokyklas po pamokų mokyti vaikus gamtos mokslų - smagiai, su įvairiais eksperimentais. Niekas iš Eglės draugų neturi televizoriaus. Laisvalaikiu visi sportuoja, vaikšto į žygius po nacionalinius parkus.

"Eglė pakeitė ir mano požiūrį į Ameriką. Visus stereotipus sulaužė, kai ten studijavo, - sakė prof. V. Čekanavičius. - Stereotipiškai įsivaizduojame blogai išsilavinusią, storą ir nieko neveikiančią, tik savęs paisančią Ameriką. Tačiau yra ir kitokia."

Daug keliauja visa šeima. Virgilija ir Vydas Čekanavičiai Kančipurame, Indijoje, 2013 metais.

Iš šeimos istorijos

Chemijos eksperimentu dr. E. Čekanavičiūtė ir dr. Stephenas Connoras pažymėjo ir savo santuoką. Per vestuvių ceremoniją kūrė šeimos ugnį maišydami chemikalus, kad būtų didesnė liepsna. Amerikietis chemikas S. Connoras, Stanfordo universitete baigęs doktorantūros studijas, įkūrė savo startuolį ir dabar gamina puslaidininkius saulės baterijoms.

Prof. V. Čekanavičius prisiminė iš šeimos istorijos, kad saitai su Amerika nebe pirmą kartą nusidriekia: "Mano senelis Liudvikas Čekanavičius 1900 metais pabėgo iš carinės armijos anapus Atlanto ir išgyveno Amerikoje iki 1913 metų. Atsikvietė sužadėtinę Oną, būsimą mano senelę, ir Amerikoje susituokė. Grįžo į Lietuvą prieš Pirmąjį pasaulinį karą, paskelbus visuotinę amnestiją."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"