Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Apie bepilotes skraidykles, saugumą ir kitas idėjas

 
2016 12 14 6:00
Dr. Saulius Rudys dabar įsitraukęs įprojektą, kaip aptikti ir nukenksminti bepilotes skraidkles.
Dr. Saulius Rudys dabar įsitraukęs įprojektą, kaip aptikti ir nukenksminti bepilotes skraidkles. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

„Mūsų problema, kad turime labai daug idėjų. Gaila padėti jas į stalčių, – visai nejuokavo Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Saulius Rudys. – Ieškome, kam galėtume pasiūlyti, kam būtų įdomu jas plėtoti, nes kiekvienai idėjai reikia susitelkimo ir finansinės paramos.“

Radiofizikas dr. S. Rudys šiemet tapo Europos palydovinės navigacijos konkurso nugalėtoju regionų kategorijoje. Jau trečią kartą ir antrus metus iš eilės pateko tarp keliolikos geriausiųjų. Kasmet Europos palydovinės navigacijos konkurse varžosi apie tūkstantį dalyvių iš viso žemyno. Šiemet jame buvo pateikta net 413 inovacijų idėjų.

Dr. S. Rudžio vadovaujama Vilniaus universiteto (VU) komanda Europos palydovinės navigacijos konkurse pristatė papildomą bepiločių skraidyklių įrangą, leidžiančią matuoti ryšio ar transliavimo antenų charakteristikas. Sukurta ypač lengva ir pigi lengvosioms bepilotėms skraidyklėms skirta įranga gali atlikti svarbius matavimus ir yra prieinama ne tik profesionalams, bet ir mėgėjams.

VU mokslininkas dr. S. Rudys antrus metus iš eilės laimėjo Europos palydovinės navigacijos konkursą regionų kategorijoje./Romo Jurgaičio nuotrauka
VU mokslininkas dr. S. Rudys antrus metus iš eilės laimėjo Europos palydovinės navigacijos konkursą regionų kategorijoje./Romo Jurgaičio nuotrauka

Aptikti ir nukenksminti

VU Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros mokslo darbuotojo dr. S. Rudžio taikomųjų darbų sritis dažniausiai susijusi su įvairiomis antenomis ir radijo ryšio taikymo ypatumais. Penkiasdešimtmetis radiofizikas dalyvavimą Europos palydovinės navigacijos konkurse vadina laisvalaikio pomėgiu. Tačiau konkursui pristatytos idėjos nepadedamos į stalčių, bet plėtojamos toliau. Suburiama komanda, rašomas projektas ir ieškoma finansavimo.

Dabar VU Fizikos fakulteto Radiofizikos katedros mokslininkai kartu su Kosmoso mokslo ir technologijų instituto komanda įgyvendina projektą, laimėję Krašto apsaugos ministerijos skelbtą konkursą ir Lietuvos mokslo tarybos finansavimą. Projektas skirtas rasti būdų geriau aptikti bepilotes skraidykles ir valdyti su jomis susijusią situaciją.

Bepiločių skraidyklių skraidymo taisyklės dar nėra nusistovėjusios. Jos nuolat keičiamos, tobulinamos, yra daug visokių išlygų. Aiškūs tik bendri principai: negalima skraidyti ten, kur skraido lėktuvai, taip pat virš žmonių susibūrimo vietų.

Kaip pabrėžė dr. S. Rudys, bepilotės skraidyklės – sparčiai plėtojama veiklos sritis, kurioje galima rasti milijonus taikymų. Tačiau jomis galima atlikti ne tik daug gerų, bet ir daug blogų darbų – gabenti kontrabandą, numesti krovinius į kalėjimą, vykdyti teroro aktus. Todėl kai kada labai svarbu aptikti bepilotes skraidykles ir sustabdyti, kad negalėtų, pavyzdžiui, kirsti sienos, skraidyti virš stadionų, masinio susibūrimo vietų.

„Tokius uždavinius ir bandome išspręsti, – kalbėjo projekto vadovas. – Pirmiausia – aptikti bepilotes skraidykles. Standartinis būdas būtų naudoti radijo ryšio signalą, nes skraidyklės spinduliuoja jį, kad susisiektų su savo pulteliu ir perduotų vaizdą iš kameros. Tačiau radijo signalas gali būti išjungtas. Todėl ieškome nestandartinio būdo – kitų signalų, spinduliuojamų bepilotės skraidyklės, ir sugebame juos aptikti. Taip aptinkame ir skraidyklę.“

Nenaudojant ryšio kanalo aptikti bepilotes skraidykles – VU komandos sumanytas būdas. Kitas žingsnis – bendyti nukenksminti aptiktąją bepilotęs skraidyklę. Jei ji standartinė pramoninė, galima priversti nutūpti stipriu signalu slopinant palydovinės navigacijos imtuvą. Dr. S. Rudys su kolegomis siūlo nestandartinį būdą – sukoncentruoti siaurą spindulį, kad labai stiprus signalas, sugeneruotas magnetronu, labai didelės galios generatoriumi, ne tik užblokuotų ryšio įrangą, bet ir sutrikdytų elektroninių sistemų darbą ar net sugadintų bet kokią elektroniką.

Šiemet konferencijoje "Satellite Masters" su bepiločių skraidyklių idėjos bendraautoriumi Lietuvos kosmoso mokslų ir technologijų instituto direktoriumi doc. Domantu Bruču./Asmeninio albumo nuotrauka
Šiemet konferencijoje "Satellite Masters" su bepiločių skraidyklių idėjos bendraautoriumi Lietuvos kosmoso mokslų ir technologijų instituto direktoriumi doc. Domantu Bruču./Asmeninio albumo nuotrauka

Projektas bus įgyvendinamas vienus metus, bendradarbiaujant su Kosmoso mokslo ir technologijų institutu. Per tą laiką bus išanalizuoti įvairūs veikimo būdai, patvirtinta koncepcija ir sukurtas prietaiso maketas, kad būtų galima parodyti, kaip ir kokiu efektyvumu sistema veikia. Nuo pirminių rezultatų iki galutinio produkto gali užtrukti iki kelerių metų, nes sprendžiami, pasak projekto vadovo, gana sudėtingi uždaviniai.

Inovacijos dviračiams

Iki galutinio produkto yra įgyvendintos kelios dr. S. Rudžio idėjos. Tik jos, pasak autoriaus, ne tokios įspūdingos. Pavyzdžiui, išmanioji dviračio lempa, suvartojanti labai mažai energijos, tačiau labai ryškiai šviečianti – kaip automobilio dienos šviesos žibintas, todėl gerai matoma net ir saulėtą dieną. Idėja įgyvendinama kartu su kolega iš Radiofizikos katedros prof. Robertu Grigalaičiu. Jai gauta Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros parama.

„Reikia daug energijos, kad lempa taip ryškiai šviestų. Dviratyje tos energijos nėra daug, todėl turėjome sugalvoti, kaip efektyviai paskirstyti mažą jos kiekį, kad gautume tokį rezultatą, – pasakojo išradėjas. – Taip pat sukurtas gražus dizainas: du siauri žibintai yra vairo antgaliuose. Ant vairo išorėje nematyti nei laidų, nei baterijos, nei elektroninės schemos. Reikalingas šviesos režimas nustatomas magnetiniu mygtuku, kad nereikėtų gręžti vairo.“

Masiškai tokios lempos dar negaminamos, tačiau jų jau galima įsigyti dviračių parduotuvėse. Naujovė atsirado tik šio dviračių sezono pabaigoje, todėl dar brangiai kainuoja – 130 eurų. Sulaukus atsako iš Lietuvos vartotojų, planuojama žengti ir į užsienio rinką. Patento paraiška paduota. Tikimasi, kad naujasis produktas sudomins dviračių gamintojus ir jie norės įsigyti patentą, kad patys gamintų kompaktiškus dviračių žibintus.

Kartu su sūnumi

Dr. S. Rudys kartu su sūnumi Mantautu patobulino ir dviračių apsaugos nuo vagysčių sistemą. Ši inovacija, sudaryta iš gerai užmaskuotos palydovinės navigacijos ir GSM ryšio įrangos, pernai laimėjo Europos palydovinės navigacijos konkursą regionų kategorijoje.

„Anksčiau palydovinė sekimo sistema buvo dar nauja technologija ir diegiama tik į pačius brangiausius automobilius. Dabar ją galimą įrengti bet kur, net dviratyje, – sakė radiofizikas. – Tačiau problema ta, kad dviratis yra labai atviras daiktas, o saugumui garantuoti sekimo sistema turi būti visiškai nematoma. Rinkoje tokių produktų nėra. Yra tik galinė dviračio lemputė su integruotu vadinamuoju trekeriu – palydovinės navigacijos sekimo sistema, perduodančia signalą per standartinį GSM ryšį. Arba palydovinės navigacijos sekimo sistema įrengta vairo ar sėdynės vamzdyje arba gertuvėje. Visi šie sprendimai blogi, nes antenos yra matomos ir dažnai neefektyvios.“

VU mokslininkas su sūnumi M. Rudžiu, neseniai ISM Vadybos ir ekonomikos universitetą baigusiu ekonomistu, sugalvojo sprendimą, kaip padaryti, kad sistema, įrengta dviratyje, būtų visiškai nematoma. Darbus pasidalijo: radiofizikas atliko techninę, ekonomistas – administracinę ir ekonominę jų dalį. Ši sistema, kol kas dar nepasiekusi vartotojų, yra jau trečia tėvo ir sūnaus kartu įgyvendinama idėja.

Yra problema – reikia spręsti

„Pirmiausia reikia pastebėti problemą, tada ieškoti būdų, kaip ją spręsti. Taip dažniausiai kyla bet kuri idėja, – kalbėjo inovatorius. – Jos visos sprendžia labai praktiškas problemas. Kai kada atrandami labai originalūs sprendimo būdai, kai kada – ne, o kartais problemos iš viso negalima išspręsti.“

2013 metais Europos palydovinės navigacijos konkursą regionų kategorijoje laimėjo dr. S. Rudžio idėja, susijusi su labai specifiniu dalyku – GPS signalo patekimu į tunelius ar į patalpas. Palydovinė navigacija padeda orientuotis tik tose vietose, kur patenka signalas iš palydovo. Tunelyje ar patalpoje GPS navigatorius neveiks, nebent yra naudojami signalo retransliatoriai.

„Tačiau nors ir yra palydovinio signalo retransliatorius, problema ta, kad labai nukenčia navigacijos tikslumas, – aiškino radiofizikas. – Mes pasiūlėme idėją, kaip naudojant retransliatorių siųsti signalą į patalpą, kad būtų išlaikytas ir vietos nustatymo tikslumas.“

Dr. Saulius Rudys su sūnumi Mantautu kartu įgyvendino ne vieną palydovinės navigacijos idėją./Asmeninio albumo nuotrauka
Dr. Saulius Rudys su sūnumi Mantautu kartu įgyvendino ne vieną palydovinės navigacijos idėją./Asmeninio albumo nuotrauka

Tobulinant nanopalydovų ryšį

Iš ketinamų plėtoti idėjų svarbiausia būtų susijusi su kosmosu, su mažaisiais palydovais. Dr. S. Rudys jau parašė projekto paraišką Lietuvos mokslų tarybai. Idėja taip pat patentuojama. Ji leistų smarkiai patobulinti nanopalydovų ryšį. Ir mažųjų palydovų taikymas labai išsiplėstų. Jie galėtų priimti net labai silpnus signalus iš objektų Žemėje.

„Iš kosmoso galėtume nuskaityti aktyvius radijo žymenis ar kokius nors daiktų interneto objektus. Galėtume sekti, pavyzdžiui, radijo siųstuvėlius, pritaisytus prie paukščių ar gyvūnų. Būtų galima sekti ir automobilius“, – iš daugybės taikymų vardijo mokslininkas.

Patentų daugės

Dr. S. Rudys jau turi vieną lietuvišką patentą, susijusį su radijo signalais, jų patekimu į patalpą pro sieną arba į žemės gilumą. Inovacijos taikymas galėtų būti slopintuvai kalėjimuose, trukdantys naudotis mobiliaisiais telefonais. Arba georadarai, padedantys iš po griuvėsių gelbėti žmones, ieškoti jų.

Mokslininkas yra pateikęs ir tris tarptautines patentų paraiškas: dviračio žibintui, nanopalydovų antenai ir patobulintam jūriniam konteineriui. Nedidelis patobulinimas leidžia konteineryje suformuoti radijo anteną ir sudaryti galimybę naudotis palydovine navigacija ar radijo žymeniu, vadinamuoju RFID. Kaip parduotuvėje einant pro vartelius nuskaitoma turima prekė, taip ir konteineris, važiuodamas pro vartus, gali būti nuskaitytas – kartu ir jame esančios prekės su kitais žymenimis. Šiais laikais sudėtingesnės technologijos leidžia įrašyti daugybę duomenų apie prekes.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"