TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie galimybę skaityti svetimas mintis

2013 11 12 6:00
Neurobiologas ir biofizikas prof. O.Rukšėnas iškėlė ir filosofinį klausimą, ar įmanoma, kad viena sistema - žmogaus smegenys - gali ištirti pati save. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Tarptautinio skandalo dėl šnipinėjimo ir telefonų pokalbių klausymosi įkarštyje Lietuvoje nuskambėjo tvirtinimas, kad šiuolaikinės technologijos taip pažengusios, jog pasaulyje jau yra ne tik pokalbių klausytuvų, bet ir minčių skaitytuvų. Tik laiko klausimas, kada plačiau jie bus pradėti naudoti.

"Lietuvos žinios" kalbino Lietuvos neuromokslų asociacijos prezidentą, Vilniaus universiteto (VU) Gamtos mokslų fakulteto dekaną, Neurobiologijos ir biofizikos katedros vedėją, Lietuvos mokslo premijos laureatą prof. Osvaldą Rukšėną.

Kas žinoma

- Ar iš tikrųjų jau įmanoma šiuolaikinėmis technologijomis skaityti žmonių mintis?

- Pirmiausia derėtų aiškiai apibrėžti pačią sąvoką "minčių skaitymas". Populiariai kalbant, elektroencefalogramos registravimas ir analizė gali būti traktuojama kaip minčių skaitymas, bet tai visiškai skirtingi dalykai. Iš tikrųjų elektroencefalografija parodo smegenų aktyvumo pokyčius, tačiau kaip tai galima būtų sieti su mintimis, skiria šviesmečiai. Kitas pavyzdys - vadinamieji melo detektoriai. Nespecialistams jie irgi gali atrodyti kaip minčių skaitytuvai, tačiau ten jokio minčių skaitymo nėra. Kai žinai pačią esmę - visiškai kiti principai.

Tokio tikrojo minčių skaitymo, kai X būdu įrašoma, ką žmogus galvoja, mano žiniomis, tikrai dar nėra ir dar, matyt, negreit iki jo prieisime. Atsakingai galiu pasakyti. Kas dažniausiai turima galvoje, kai kalbama apie smegenų tyrimus ir minčių skaitymą, yra vadinamasis pasirinkimas. Šiuo požiūriu informacinės technologijos, ypač dabar geometrine progresija tobulėjančios, jau daug ką leidžia. Sakykim, tipinis variantas: žmogui reikia įsivaizduoti tris situacijas arba galvoti apie tris objektus, o tuo metu registruojamas jo smegenų aktyvumas ir iš jo sprendžiama, kuriuo momentu apie ką žmogus galvojo. Tokiu atveju, kai pasirinkimas - vienas iš dviejų ar trijų, kartais viršijamas tikimybių lygis. Tačiau tai nėra minčių skaitymas, nes jei tyrėjas nežinotų tų dviejų ar trijų sąlygų, jis neįvardytų, ką tuo metu tiriamasis galvojo.

- Žmogus gali galvoti apie daug ką, mintys - greitai keistis.

- Tai ir yra esmė. Jei tiriamasis galvotų apie daug ką, tyrėjas, tiesiai šviesiai sakant, nieko nesuprastų. Trys sąlygos apibrėžiamos, kad būtų lengviau analizuoti tikintis, jog tiriamasis klusniai vykdo užduotį ir apie nieką kitą negalvoja. Siekiamybė būtų, kad net tokiomis sąlygomis tyrėjas galėtų spręsti 90 proc. patikimumu. Tačiau kol kas dar reikia daug padirbėti.

Rytuose ir Vakaruose

- Ar gali būti taip, kad kokiose nors slaptose laboratorijose yra daug toliau pažengta, tačiau plačiajai visuomenei nežinoma?

- To niekada negali atmesti, nes yra slaptųjų, karinių ir, matyt, privačių laboratorijų. Kas vyksta jose, iš tikrųjų plačioji visuomenė nežino. Kai nežinai, sunku ir komentuoti. Tačiau sutinkant, kad stebuklai nelabai galimi, ir sprendžiant iš to, kas dabar oficialiojo mokslo yra žinoma, sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų būti realizuota. Kitas dalykas, plačiau pažvelgus, galima kalbėti apie dvi pasaulėžiūras, Vakarų ir Rytų kultūras. Pažinimo ir smegenų veiklos mechanizmų aiškinimo požiūriu yra labai daug skirtumų. Rytų tradicijoje galimas aiškinimas visiškai kitu pagrindu. Tikėtina, kad galimas ir minčių skaitymas kaip toks, tačiau reikia pripažinti tą pasaulėžiūrą, jos kanonus, sąvokas ir t. t.

- Bet argi tai būtų mokslinis požiūris?

- Vakariečių supratimu - ne. Tačiau Rytų tradicija gyvuoja jau tūkstančius metų. Pavyzdžiui, akupunktūrą Vakarų mokslas labai ignoravo, o dabar pripažįsta, kad tai nėra artefaktai, šarlatanizmas, ir jau bandoma tirti, kaip ji veikia. Taip ir dėl kitų reiškinių, kurie ir dabar didesne dalimi oficialaus mokslo nepripažįstami, bet kai kurie iš tikrųjų vyksta. Vis dėlto šie klausimai labiau pasaulėžiūros, filosofinio požiūrio.

Negailint lėšų ir pajėgų

- Kodėl taip sudėtinga perprasti smegenų veiklą?

- Atsakymas gali būti palyginti paprastas. Kai kalbama apie smegenis, turima galvoje iš esmės nervines ląsteles neuronus. Suaugusio žmogaus galvos smegenyse yra maždaug 100 mlrd. nervinių ląstelių. Kitas dalykas, taip pat vadovėlinė klasika, vienas neuronas gali sudaryti ryšius su maždaug 10 tūkst. kitų nervinių ląstelių. Iš tikrųjų astronominiai skaičiai. Tačiau dar yra kitų svarbių pilkosios smegenų substancijos ląstelių - glijos ląstelių. Jų, įvairiais vertinimais, yra ne mažiau kaip neuronų ar net kelis kartus daugiau nei neuronų. Dabar jau žinoma, kad glijos ląstelės gerokai daugiau veikia nervinių ląstelių aktyvumą, negu anksčiau manyta. Štai šioje raizgalynėje ir vyksta visa mūsų protinė veikla: mintys, emocijos, atmintis, prognozavimas - visa tai, kas mus kaip žmones išskiria. O dabar pamėginkime suprasti, kaip tai vyksta. Tos ląstelės organizuotos į įvairiausius darinius: žievė, požievis, branduoliai, keliai ir t. t. Tarp jų yra visokiausių ryšių. Cheminės savybės - dar vienas sudėtingumo lygmuo. Galiausiai rezultatas toks, kad viskas yra beprotiškai sudėtinga. Ir kaip visu tuo paaiškinti mūsų mintis?! Žinant visą fiziologiją, vadinamasis minčių skaitymas, švelniai pasakius, nėra lengvas.

- Vis dėlto mokslininkai nenuleidžia rankų, atlieka vis sudėtingesnius smegenų tyrimus?

- Be jokios abejonės. Kuo sunkiau pažįstama, tuo patraukliau. Smegenų tyrimams metamos didžiulės pajėgos, milžiniški pinigai. Pavyzdžiui, Europoje "Žmogaus smegenų projektui" ("Human Brain Project" ) skirta daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Sutelktos Europos ir ne tik Europos mokslininkų pajėgos siekiant paaiškinti, kaip veikia smegenys. Panašios lėšos skiriamos neuronų jungčių smegenyse tyrimo projektui ("Human Connectome Project") JAV. Tie neuronų ryšiai nėra visą laiką vienodi. Jie keičiasi priklausomai nuo žmogaus būsenos ar atliekamų užduočių ir toks tyrimas yra didelis iššūkis. Kita vertus, smegenų pažinimas svarbus ne tik fundamentaliąja, bet ir taikomąja prasme. Dėl psichinių, neurodegeneracinių ligų visuomenė patiria milžiniškų nuostolių: nedarbingumas, gydymo kaštai, invalidumas, netektys. Vien šiuo požiūriu prasminga tirti, kad kuo daugiau būtų galima sužinoti ir taikyti kuo efektyvesnes prevencines ir gydymo priemones. Lietuvoje taip pat atliekami tokie tyrimai, kai registruojamas žmogaus smegenų elektrinis aktyvumas ir ieškoma atitinkamų žymenų, kaip jis skiriasi sergant įvairiomis ligomis. Tai ypač aktualu psichinių ligų atveju, nes jas labai sudėtinga diagnozuoti, kai nėra labai aiškių, vienareikšmių požymių.

Klausimas filosofams

- Ar galėtumėte prognozuoti, kada jau būtų įmanomas ir ar iš viso įmanomas minčių skaitymas, kokio proveržio reikėtų?

- Šiuo požiūriu esu skeptikas ir įvardyčiau didelį laikotarpį. Juk visa mūsų protinė veikla realizuojama per smegenis. Galima dėti vos ne lygybės ženklą: žmogus = smegenys. Taigi išeitų, kad smegenys tiria save. Klausimas filosofams: ar tai įmanoma? Kitaip tariant, ar sistema gali pati save ištirti? Jei būčiau labai didelis optimistas, dešimtmečiais matuočiau, kada tai galėtų įvykti. Labai tikėtina, kad koks nors didelis proveržis gali būti, jei technologijos, ypač smegenovaizdos, analizės algoritmų, toliau taip tobulės. Tačiau labai skeptiškai vertinu, kad bus prieita iki tikrojo minčių skaitymo, nes juk dar yra moralinis aspektas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"