Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
MOKSLAS IR IT

Apie išsėtinę sklerozę – lietuvės mokslininkės tyrimas

 
2017 09 18 10:47
Dr. Eglė Čekanavičiūtė su savo tėvu, taip pat mokslininku, prof. Vydu Čekanavičiumi, Vilniuje.
Dr. Eglė Čekanavičiūtė su savo tėvu, taip pat mokslininku, prof. Vydu Čekanavičiumi, Vilniuje. Alinos Ožič nuotrauka

Kaip rašo „HealthDay News“, naujas tyrimas atskleidė, kad kai kurie žarnyno bakterijų tipai gali padėti išsėtinei sklerozei progresuoti ar ją išprovokuoti. Tarp cituojamų autorių – ir iš Vilniaus kilusi mokslininkė dr. Eglė Čekanavičiūtė.

Vilniaus licėjaus auklėtinė po neurobiologijos studijų prestižiniuose Harvardo ir Stanfordo universitetuose atlieka podaktarinę stažuotę Kalifornijos universitete San Fransiske. Dr. E. Čekanavičiūtė – pirmoji tyrimo, rugsėjo 11 dieną paskelbto žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“, autorė. Tyrimui vadovavo prof. Sergio Baranzini.

Kalifornijos universiteto San Fransiske mokslininkai mano, kad jų tyrimas gali prisidėti ieškant naujų būdų išsėtinei sklerozei gydyti. Nuo šios autoimuninės neurodegeneracinės ligos kenčia maždaug 2,5 mln. žmonių visame pasaulyje.

„Žarnyno mikrobiomas yra labai lengvai formuojamas, – teigė pagrindinis tyrimo autorius prof. S. Baranzini. – Būtų galima palyginti lengvai pakeisti jį suaugusiesiems, sergantiems išsėtine skleroze ar linkusiems į ją. To nebūtų galima padaryti jų genetikai. Nieko stebuklingo, bet suteikia vilties.“

Išsėtine skleroze susergama, kai imuninė sistema atakuoja mielino dangalą, gaubiantį nervų ląsteles. Tai gali sukelti regos praradimą, silpnumą, koordinacijos ir pusiausvyros problemas, o kartais ir paralyžių.

Tyrime dalyvavo 71 išsėtine skleroze sergantis pacientas ir 71 sveiko žmogaus kontrolinė grupė. Specifinės žarnyno bakterijų (mikrobų) rūšys buvo labiau būdingos žmonėms, sergantiems išsėtine skleroze. Tų rūšių žarnyno mikrobai, perkelti pelėms, paveikė jų imuninę sistemą.

„Ši sritis labai sėkminga nustatant genus, susijusius su polinkiu į išsėtinę sklerozę, bet manęs niekada netenkino didžiulė rizika, kurią galėtume paaiškinti vien genetika, – sakė prof. S. Baranzini. – Net identiški dvyniai, turintys tą patį genetinį paveldą, tik apie 35 proc. dalijasi išsėtinės sklerozės diagnoze. Akivaizdu, kad genomas yra svarbus, tačiau reikšmingą vaidmenį atlieka ir tokie veiksniai kaip mityba, rūkymas, aplinka.“

Ankstesni tyrimai parodė, kad žarnyno mikrobai tiesiogiai veikia imuninę sistemą, todėl mokslininkai nusprendė ištirti, kokį vaidmenį šie mikrobai galėtų atlikti išsėtinės sklerozės atveju. Rezultatai buvo paskelbti internete rugsėjo 11 dieną žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“. Tame pačiame žurnalo numeryje paskelbtas dar vienas tyrimas taip pat nustatė, kad tam tikrų rūšių žarnyno bakterijos, perkeltos iš išsėtine skleroze sergančių pacientų pelėms, paveikė gyvūnų imuninę sistemą.

„Dvi skirtingos grupės, tyrusios dvi skirtingas pacientų ir kontrolines grupes bei taikusios du skirtingus pelių ligos modelius, gavo labai panašius rezultatus. Tai daug žadantys įrodymai, kad esame teisingame kelyje“, – įsitikinusi dr. E. Čekanavičiūtė.

Mokslininkė patikslino, kad tyrimo autoriai nemano, jog mikrobiomas yra vienintelis išsėtinės sklerozės sukėlėjas. Tačiau atrodo, kad žarnyno mikrobai gali dar labiau pabloginti ar išprovokuoti ligą – tiems žmonėms, kurie turi genetinį polinkį į ją, arba apsaugoti nuo jos.

Pasak tyrėjų, galimi gydymo būdai yra mitybos pokyčiai ar vaistai, pagaminti šalutinių mikrobų produktų pagrindu. Tačiau svarbu pažymėti, kad gyvūnų tyrimų rezultatai dažnai nėra atkartojami per žmonių tyrimus.

Apie dr. E. Čekanavičiūtę daugiau skaitykite: http://lzinios.lt/lzinios/mokslas-ir-svietimas/apie-auklejima-genus-ir-likimo-vingius/206725.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"