TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie lietuvių kalbą – anapus Baltijos

2014 11 24 6:00
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Daiva Vaišnienė. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Lapkričio 18–20 dienomis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė Stokholmo universitete (Švedija) skaitė paskaitas apie lietuvių kalbos raidą ir kalbos politiką Lietuvoje. Paskaitų ciklą „Kalbų būklė ir kalbos politika Baltijos šalyse“ rengia Stokholmo universiteto Baltų, finų ir germanų kalbų institutas. VLKK pirmininkė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė D. Vaišnienė atsakė į portalo lzinios.lt klausimus.

- Kodėl pasirinkta tokia ciklo tema ir kokiai auditorijai paskaitos skirtos?

- Temą parinko paskaitų ciklą organizavęs Stokholmo universiteto Baltų, finų ir germanų kalbų instituto profesorius Peteris Vanagas, garsus baltistas, beje, puikiai kalbantis lietuviškai ir Stokholmo universitete dėstantis lietuvių kalbos dalykus. Šio kurso tikslas, profesoriaus žodžiais, kad studentai, pasirinkę Stokholmo universitete Baltijos valstybių kalbų studijas, turėtų progą tiesiogiai, ne iš perpasakotų šaltinių sužinoti tikrąją kalbos politikos būklę, galėtų išgirsti atsakymus į rūpimus klausimus, gretinti skirtingų šalių kalbų politiką ir patys daryti išvadas. Taigi auditorija – daugiausia studentai, besimokantys lietuvių ir latvių kalbų, atvykę pagal mainų programas, ir su jais dirbantys dėstytojai. Pats paskaitų ciklas tęsiasi apie tris mėnesius – iš visų trijų Baltijos valstybių į universitetą atvyksta kalbos politikos srities atstovai ir skaito kelių valandų paskaitas apie savo valstybės kalbos politiką ir kalbos būklę. Pavyzdžiui, spalio mėnesį paskaitas skaitė buvusi Latvijos švietimo ir mokslo ministrė profesorė Ina Druvietė, anksčiau dirbusi Latvijos Saeimos Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto pirmininke, daug prisidėjusi prie Latvijos kalbos politikos formavimo.

Man teko pristatyti Lietuvos kalbos politikos nuostatas, joms įtakos turėjusį istorinį, politinį ir socialinį kontekstą, teisinį reglamentavimą, kalbos politikos formavimu ir įgyvendinimu besirūpinančių institucijų funkcijas. Žinoma, aiškiausiai kalbos politikos savitumai pasirodo gretinant skirtingų valstybių būklę, taigi kalbėta ir apie tai, kas šiandien aktualu Europos valstybių kalbos politikos formuotojams, – valstybinės kalbos mokymą ir vertinimą, kitakalbių integraciją, daugiakalbystės politiką, kai kurių švietimo ir mokslo politikų itin siaurai tapatinamą su vien tik anglų kalbos skatinimu, mokslo ir studijų kalbą bei mažiau vartojamų kalbų ateitį informacinėse technologijose.

- Kaip apibūdintumėte kalbų būklę Baltijos šalyse (ir konkrečiai Lietuvoje)? Kokių iššūkių matote? Ką akcentuojate užsienio klausytojams ir kokių klausimų sulaukiate?

- Ko gero, bendras apibūdinimas nelabai čia tiktų. Nėra universalios kalbų politikos, kiekviena valstybė ją kuria atsižvelgdama į pilietinės visuomenės poreikius ir kalbinius bendruomenės santykius. Tiesa, gali skirtis strateginiai tikslai, vienose valstybėse svarbiau išlaikyti nacionalinę kalbą viešojoje erdvėje, kitose – svarbiau kalbą skleisti už valstybės sienų, skatinti jos mokytis. Taigi kitos valstybės kalbos politikos nuostatų negalima tiesiog perkelti ar net be gilesnės analizės vertinti, komentuoti ar jomis stebėtis. Pavyzdžiui, mums gal ir gali atrodyti perteklinis dalykas, kad renkami parlamento ar vietos savivaldybių politikai Latvijoje turi tam tikru lygiu mokėti valstybinę kalbą, tačiau tokia yra šios valstybės tikrovė ir pasirinktas tinkamą valstybės institucijų veikimą ir valstybinės kalbos statusą užtikrinantis būdas. Arba kitas pavyzdys – Estijoje studijos valstybine kalba negali būti mokamos. Tai politinis sprendimas, kuriuo stengiamasi sustiprinti estų kalbos pozicijas šioje srityje.

Galima diskutuoti, kurie būdai veiksmingi, kurie – ne, tačiau esminis dalykas, kad kalbos politika yra valstybės politikos dalis, neturi būti pamirštamas ar paneigiamas. Juk kartais paskaičius viešus komentarus gali susidaryti įspūdis, kad valstybinė kalba piliečiams yra kažin koks trukdantis svarmuo, o jos viešas vartojimas nepakenčiama prievolė. Tai ir yra didžiausias iššūkis – visuomenės švietimas ir savimonės stiprinimas. Tik visų piliečių valia Konstitucijoje įteisino valstybinę kalbą ir tokia pat valia turi būti ją palaikyti. Ir tai suprantama ne tik Lietuvoje ar Baltijos valstybėse. Štai Stokholmo universitete studijuoja ir dėsto žmonės iš įvairių valstybių ir kalbantys įvairiomis kalbomis. Atrodytų, kad čia būtų tinkamiausia anglų kalba, tačiau kompiuteriuose įdiegta lokalizuota programinė įranga švedų kalba. Ir visi geba ja naudotis. Ko gero, universiteto vadovybei svarbu sukurti nacionalinei kalbai palankią aplinką - tai svarbu ir kalbos politikos požiūriu. Ir kaip čia nesugrius stereotipas, kad Švedijoje anglų kalba beveik antroji valstybinė kalba. O štai Lietuvoje niekaip nepritariama Vyriausybės nutarimo projektui, kad bent jau valstybės tarnautojai galėtų dirbti su lietuviška kompiuterine aplinka. Tokie klausimai buvo aptariami ir per paskaitas. Žinoma, kalbėta ir apie šių dienų naujienas – asmenvardžių rašybos reglamentavimą, kuris ypač domino latvius, vietovardžius kitomis kalbomis, terminų kūrimą ir tvarkybą ir pan.

- Ar tokie paskaitų ciklai skaitomi ir kitose šalyse. Koks būtų jų tikslas? Kaip vyksta bendradarbiavimas šioje srityje?

- Vizitas vyko Stokholmo universiteto kvietimu pagal Lietuvos edukologijos universiteto Erasmus+ dėstytojų vizitų užsienyje mainų programą, šiam tikslui ir buvo rengiamos paskaitos. Šiaip bendradarbiavimas su kitų valstybių kalbų politiką formuojančiomis institucijomis yra nuolatinis mūsų darbas Europos nacionalinių kalbos institucijų federacijoje (EFNIL). EFNIL interneto svetainėje skelbiamos pagrindinės visų šiai organizacijai priklausančių šalių teisinio kalbos reglamentavimo nuostatos, būklės analizės ir pan. Ši federacija, kurios nariai Lietuvoje yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Lietuvių kalbos institutas, kiekvienais metais susirenka aptarti aktualių kalbos tyrimų ir politikos klausimų. Pavyzdžiui, šių metų susitikimo, vykusio Florencijoje, pačioje seniausioje kalbos norminimo institucijoje Academia della Crusca, tema buvo mokslo ir studijų kalba, kelianti didelį rūpestį dėl aukščiausiose studijų pakopose įsitvirtinančios anglų kalbos ir menkų mokslo politikos pastangų kurti aplinką, bent jau skatinančią vartoti nacionalines kalbas mokslo populiarinimui, kurti įvairių sričių terminiją.

- Ar vis dar domimasi Baltijos šalimis Švedijoje? Kaip atrodo dabartinė mūsų padėtis iš anapus Baltijos?

- Kad Baltijos valstybės yra įdomios, rodo ir tai, kad Stokholmo universitete galima rinktis studijas, per kurias ne tik išmokstama kalbos, bet ir susipažįstama su literatūra, kultūra ir istorija. O ir vietos lietuvių bendruomenė aktyvi – universiteto studentai kviečiami į susitikimus, kalbos kavines.

Domimasi ir kalbos politika. Beje, pačioje Švedijoje kalbos įstatymas priimtas 2009 metais. Štai pernai populiarus kalbos žurnalas (iš tikrųjų Švedijoje labai skaitomas, įdomus ir patrauklus!) paskelbė išsamų reportažą apie Lietuvos kalbos politiką. Žurnalistė pakalbino ne tik institucijų atstovus, bet paklausė ir praktikų nuomonės, o jos įspūdžiai ir padarytos išvados tikrai nuviltų globalistus, vis kalbančius, kaip visas pasaulis baisisi Lietuvos kalbos politika. Tai gal ir mums patiems nereikėtų iš kalbos kurti baubo. Štai ir dabar karštėjančios viešos diskusijos, kad ir dėl viešųjų užrašų, vis apauga naujomis interpretacijomis, beveik apokaliptinėmis įžvalgomis ir pranašystėmis, nors į svarstomą projektą perkeltos jau gerą dešimtmetį galiojančios teisinės normos. Jei jos neaiškiai suformuluotos, tikiuosi, kad prireikus įstatymų leidėjai jas patikslins, tačiau jau dabar visuomenei siunčiama neigiama žinia apie visą įstatymą (o gal ir valstybinę kalbą) ir jo reikalingumą.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"