TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie magiją - be prietarų tamsumo

2013 08 28 6:00
Etnologė E.Savickaitė pamėgino plačiau žvelgti į magiją ir atskleisti jos supratimo įvairovę. Erlendo Bartulio nuotrauka

Etnologė Eglė Savickaitė abejoja, kad ateis toks laikas, kai mūsų gyvenime neliks vietos intuityviems dalykams. Nuolat vyksta daugybė nepaaiškinamų dalykų, o žmogus - smalsi būtybė, ir natūralu, kad mėgina ieškoti atsakymų visais būdais - per mokslą, religiją, magiją.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Kultūrų studijų ir etnologijos katedros doktorantė E.Savickaitė rugpjūčio pabaigoje gins disertaciją "Magija kaip universali patirtis: Lietuvos studentų tyrimai XXI amžiaus pradžioje". Tyrinėtoja prisipažino, kad dažnai išgirsta stebintis, kaip galima XXI amžiuje rimtai kalbėti apie prietarus ir dar - tarp išsilavinusių žmonių, studentų. Vakarų Europoje studentų magijos tyrimai išryškėjo nuo XX amžiaus pradžios. Populiarėjant mokslui manyta, kad prietarai yra primityvios mąstysenos liekanos, ir per studentus, aiškiai su išsilavinimu siejamą visuomenės grupę, mėginta išsiaiškinti, kokia gali būti mokslo ir išsilavinimo daroma įtaka tikėjimui prietarais, tačiau aiškių išvadų negauta. Dabar jau nustatyta, kad tokios aiškios priklausomybės ir nėra. Kiekvienam žmogui būdingas tiek loginis, tiek intuityvus mąstymas ir niekur nedingsta poreikis suvokti antgamtinį pasaulį.

Atskleidžiant dualizmą

Vakarų pasaulyje labai senos magijos sisteminės analizės tradicijos. Daugybė autorių gilinosi į mokslo, religijos ir magijos santykį. Šiai temai skirta ne viena solidi studija. Lietuvoje tokie tyrimai tik pradedami. Apgintos disertacijos apie sapnus, blogos akies fenomeną, moksleivių, kaip bręstančių asmenybių, magiją. E.Savickaitė turbūt pirmoji pamėgino pažvelgti į magiją plačiau. Tyrinėtojos požiūris per dešimt metų nuo labiau folkloristinių bakalauro ("Studentų prietarai") ir magistro ("Studentų prietarai: tradicija ir masinė kultūra") darbų iš esmės pasikeitė rašant daktaro disertaciją. Joje atskleidžiamas magijos suvokimo dualizmas. Viena vertus, santykis su antgamtiniu pasauliu gali būti išreiškiamas konkrečiomis praktikomis, veiksmais. Kita vertus, magija per antgamtinio pasaulio suvokinius bei patirtis tampa pasaulėžiūros dalimi.

"Intuityvų santykį su antgamtiniu pasauliu turime visi. Kiekvienas intuityviai suvokiame, koks jis yra, ir savaip dorojamės su nepažiniais dalykais. Šiuo požiūriu magija yra universali patirtis, - sakė E.Savickaitė. - Jei tyrinėtume tik magines religines praktikas, magiją suprastume siauriau ir galbūt neatsakytume į visus mums rūpimus klausimus. Reikia mąstyti plačiau, jei norime matyti bendras tendencijas, kaip žmogų veikia tam tikra antgamtinio pasaulio patirtis ir kaip jis mąsto. Ypač šiuolaikinių tyrimų kontekste toks matymas reikalingas, nes dabartinis žmogus dažniausiai jaučia didelį poreikį pats kurti ir perkurti maginę religinę pasaulėžiūrą."

Per asmeninę patirtį

Per atliktus žvalgomuosius tyrimus rinkta informacija, kokie yra vadinamieji studentų tikėjimai ar maginiai veiksmai prieš egzaminus, pavyzdžiui, ar turi amuletų, talismanų, laimingą skaičių, gal sapnuoja kokius nors ypatingus sapnus. Ar vaikinai skutasi barzdą, merginos plauna galvą, o gal baiminasi, kad taip pradangins žinias, gal teikia reikšmės kokioms nors aprangos detalėms. Kaip paaiškėjo, daugelis šiuolaikinių studentų jokių maginių veiksmų neatlieka, tačiau nemažai jų prisipažino turintys laimingą skaičių. Kur kas populiaresni yra su nuotaika ar elgsena susiję tikėjimai, kai kreipiamas dėmesys į egzamino dienos savijautą, nusiteikimą. Gali būti ir koks nors nusiteikimo tabu. Tarkim, negalima būti pernelyg įsitikinusiam savo jėgomis. Geriau nemanyti, kad viską moki, o priešingai, - tada pasiseks.

Rašant disertaciją etnologei buvo įdomu įtraukti ir visiškai naujus magijos aspektus, gilinantis į antgamtinio pasaulio suvokimą. Individualiai šnekantis su studentais išgirstas ne vienas pasakojimas apie vaidenimosi reiškinius ar gyvenimo atsitiktinumus, kai patikima, pavyzdžiui, jog egzistuoja kažkoks nepaaiškinamas ryšys tarp to, ką žmogus pasako, ir to, kas vėliau atsitinka, kad ir išsipildantys blogi palinkėjimai. Tokie dalykai, pasak tyrinėtojos, kartais kelia ir šiurpą, bet kartu padeda atskleisti, kokia svarbi yra žmogui asmeninė patirtis, kaip jis interpretuoja tokius įvykius, kaip suvokia antgamtinį pasaulį ir kaip tie suvokiniai padeda formuotis jo maginei religinei pasaulėžiūrai.

"Įdomiausia, kaip mėginama paaiškinti antgamtinius reiškinius, kai patiriama kas nors keisto, nepažinaus. Prisimenamos visos turimos žinios iš religijos, mokslo, magijos, tačiau bendra tendencija vis dėlto - pasikliauti savo pojūčiais, išgyvenimais, intuicija. Jie pakeičia žmogaus požiūrį, - pasakojo tyrinėtoja. - Tokia patirtis labai individuali, asmeniška ir, matyti, sunki. Patiriamas ypač sukrečiantis reiškinys gali būti net sapnai - pranašiški, naikinantys ribas tarp šiapus ir anapus. Jie kartojasi nuo vaikystės ir žmogus žino, kur yra saugus namų kampas, o kur geriau neiti, kur verčiau nemiegoti. Toks suvokimas išlikęs nuo pat mažens, kai dar vaikas stengėsi susidraugauti su tomis vos ne namų dvasiomis. Pastebėjau, kad tie, kurie turi antgamtinių reiškinių patirties arba yra girdėję panašių dalykų, labai atsargiai kalba, vertina ir yra labiau apsiskaitę tuo požiūriu, daugiau žino. O tokie kitų žmonių pasakymai: "Esu laimingas, kad to nepatyriau", rodo jaučiamą baimę, nenorą tai patirti, arba laimę per daug nepažinti, nes gali būti grėsminga. Ypač kai kalbama apie persekiojančias dvasias ar net jų iškvietimą. Šiuo požiūriu magija ypač neigiamai vertinama."

Neabejojant ir neignoruojant

E.Savickaitė pabrėžė, kad negali kaip tyrinėtoja studentų pasakojimų laikyti abejotinais, ignoruoti jų patirtį, moksliškai vertinti, ar tai tiesa ar melas. Jai svarbiau, ką žmogus patyrė ir kaip ta patirtis jį paveikė, kaip suvokia ją ir kaip interpretuoja. Patirtis gali būti ir antrinė, kai apie antgamtinį reiškinį iš ko nors išgirstama arba kur nors perskaitoma, pamatoma, tačiau labiausiai vis dėlto veikia pirminė žmogaus patirtis, kai jis savo kailiu įsitikina kieno nors egzistavimu. Pasak etnologės, tokie tiesioginiai susidūrimai su nepažiniais dalykais, ypač su antgamtiniu pasauliu, iš esmės griauna iki tol nusistovėjusį pasaulio vaizdinį, susijusį su dievybės, pomirtinio pasaulio egzistavimu arba neegzistavimu, gamtinio ir antgamtinio pasaulio ryšiais, galimybe bendrauti su mirusiaisiais. Žmogus priverstas ieškoti naujų atsakymų, mėginti paaiškinti situaciją. Pirmiausia susitaikoma su ta patirtimi, o tada ieškoma būdų, kaip su ja išgyventi.

"Atmetu nuostatą apie prietarų tamsumą, nes nevertinu tokiu požiūriu, - sakė VDU doktorantė. - Todėl atsisakiau ir prietarų termino, nes jis turi labai negatyvią prasmę. Pakeičiau jį maginėmis religinėmis praktikomis. Jos egzistavo ir egzistuos, tik, be abejo, keisis. Kartais kokie nors tikėjimai yra perdengiami mokslinės paradigmos, o kartais net nesuprasi, kad yra maginis tikėjimas. Žmonės viską bando racionalizuoti, tačiau kai kuriais atvejais vis tiek mąsto intuityviai. Pavyzdžiui, pasiklydę kur nors toli nuo civilizacijos ir likę visiškai vieni, be abejo, iš pradžių mėgintų logiškai mąstyti, kaip rasti kelią, prisišaukti pagalbos. Tačiau kai nepadeda jokie racionalūs metodai, griebiamasi visko, kas tik įmanoma išlaisvinant kūrybingumą. Panašių situacijų nuolat yra ir bus. Taikome loginį mąstymą ten, kur jo reikia, tačiau turime pripažinti, kad yra sričių, kur logika neveikia. Žmogaus dvasinis pasaulis nėra toks racionalus. Kaip pasakė vienas respondentas, gal reikėtų palikti truputį vietos ir magijai. Matyt, yra kažkas nepaaiškinama."

Tyrinėtoja praplėtė ne tik magijos sampratą. Naujai pažvelgė ir į tradiciją. Ją linkusi suvokti labiau kaip dinamišką sistemą, kurios pamatą sudaro kartotė ir kūrybingumas. Pasak E.Savickaitės, šiais laikais, kai yra internetas, spauda, radijas, televizija, ankstesnis požiūris, kad tradicija perduodama iš kartos į kartą, atrodo per siauras, nes daugybė dalykų tampa tradicija, nors ir neateina iš amžių glūdumos. Studentų maginės praktikos taip pat pasižymi kūrybingu ieškojimu, dėsningumų stebėjimu ir to, kas atneša sėkmę, kartojimu. Visais laikais žmogus kūrybingai sprendė problemas. Dėl to, galima sakyti, atsirado ir maginės praktikos.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"