TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie migrantus ir tuos, kurie lieka

2015 11 04 11:50
Sociologė dr. Natalija Valavičienė kaip svarbiausią pasirinko klausimą, kodėl vieni aukštos kvalifikacijos specialistai emigruoja, o kiti - ne. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ne vien ekonominiai motyvai skatina žmones emigruoti. O priežastys, lemiančios, kodėl aukštos kvalifikacijos specialistai lieka Lietuvoje, dr. Natalijos Valavičienės manymu, gali padėti taip pat geriau suprasti, kaip subręsta sprendimas emigruoti.

„Vadovaujantis vien racionalia, ekonominiu požiūriu grįsta logika išeitų, kad tie aukštos kvalifikacijos specialistai, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje, elgiasi neracionaliai. Turėtų išvykti, – kalbėjo sociologė. – Kas juos sulaiko? Arba kas atsitinka, kai žmogus, jau turintis tarptautinės migracijos patirties, grįžta ir nebenori daugiau išvažiuoti?“

Toks naujas požiūris žymi Mykolo Romerio universiteto lektorės N. Valavičienės 2010–2014 metais Lietuvos socialinių tyrimų centre parengtą ir šiemet spalį apgintą daktaro disertaciją „Lietuvos fizinių ir technologijos mokslų specialistų tarptautinė migracija“. Pasak tyrėjos, Lietuva išgyvena sudėtingą situaciją. Su didžiosiomis inovacijomis siejamoms fizinių ir technologijos mokslų sritims reikia aukštos kvalifikacijos specialistų, ir siekiama suvaldyti jų emigraciją.

Pasaulyje ši tema taip pat labai aktuali. Globalūs verslo ir ekonomikos procesai bei informacinė ir technologinė valstybių plėtra lemia neišvengiamą tarptautinę migraciją tose srityse, kurioms reikia ekspertinių žinių. Paklausių profesijų specialistai gali aktyviai rinktis gyvenamąją vietą bei netiesiogiai daryti įtaką migracijos politikai. Ekonomiškai stiprios valstybės aukštos kvalifikacijos specialistų migraciją vertina kaip priemonę spręsti žmogiškųjų išteklių problemas žinių imliose srityse ir geba kurti tokių specialistų pritraukimo ir išlaikymo programas. Lietuva šiuo atveju yra labiau juos atiduodanti valstybė, todėl ypač aktualu, kaip paskatinti aukštos kvalifikacijos specialistus likti, neišvykti.

Gerai Lietuvoje

Dr. N. Valavičienės tyrimas apėmė tris aukštos kvalifikacijos specialistų grupes: gyvenančius ir dirbančius savo srities darbą užsienyje; turinčius tarptautinės migracijos patirties, tačiau dabar gyvenančius ir dirbančius Lietuvoje; neturinčius tarptautinės migracijos patirties ir bent dabartiniu metu nesvarstančius galimybės migruoti. Vyriausiam tyrimo dalyviui buvo 59, jauniausiam – 24 metai. Pasak tyrėjos, norėta tokio amžiaus išsibarstymo, kad būtų galima pamatyti, kokios įtakos turi gyvenamasis laikas ir pasikeitusios sąlygos. Pavyzdžiui, vyresnės kartos specialistai savo karjerą pradėjo dar sovietmečiu, kai net minties nebuvo išvažiuoti į Vakarus, ir vėliau ją kūrė Lietuvoje.

Dabar galimybė migruoti į užsienį atrodo kaip savaime suprantama. Tačiau ne visi ir jauno amžiaus aukštos kvalifikacijos specialistai gali lengvai perkelti savo profesiją į užsienį. Didesnė rizika, pavyzdžiui, mechanikos ar statybos inžinieriams, pirmiausia susijusi su kvalifikacijos pripažinimu. Jei nori dirbti savo specialybės, o ne atsitiktinius darbus, kad sukauptų pirmąjį kapitalą, gerai pasveria. Lietuvoje nutraukę visus socialinius saitus, praras tai, ką jau turi. Ką tada darys grįžę – vėl turės viską pradėti iš pradžių.

Ypač tie specialistai, kurie jau kuria karjerą Lietuvoje, labiau vertina galimybę ne išvažiuoti, o bendradarbiauti su užsieniu, vykdyti bendrus projektus, ir per trumpalaikes išvykas į užsienį jie užmezga ryšius tolesniam bendradarbiavimui.

Dalis tyrimo dalyvių dar studijų laikais buvo užsienyje. Dirbo tiek kvalifikuotą, tiek nekvalifikuotą darbą ir pamatė, kaip patys pasakojo, kad ten pinigai neauga ant medžių, ir ne viskas taip gražu, yra savų problemų.

Kai kurie aukštos kvalifikacijos specialistai neemigruoja dėl savo partnerio, žmonos ar vyro, labai gerai profesiškai įsitvirtinusių Lietuvoje. Jiems išsiplėšti iš tos aplinkos būtų labai skausminga arba problemiška rasti savo specialybės darbą užsienyje.

„Yra žmonių, kuriems galvoti apie emigraciją ir nedrąsu, ir labai neapibrėžta. Kartu jie jaučiasi vertinami ir reikalingi kaip specialistai Lietuvoje, – pasakojo dr. N. Valavičienė. – Dar mokykloje patys stropiai mokėsi arba tėvų, senelių buvo skatinami, autoritetą turinčio mokytojo pakreipti į tam tikrą sritį, todėl ir tapę kvalifikuotais specialistais nuolat kelia sau didelius reikalavimus. Jiems įdomu, kai gauna naujų projektų, turi pasukti galvą, panaudoti savo kompetenciją. Patinka, kai nėra monotonijos, prisisotinimo.“

Kita vertus, tie žmonės, kurie neplanuoja migruoti, neteigia, kad niekada nemigruos. Tačiau dabar tokios galimybės nevertina, sako, kad yra gerai Lietuvoje. Vis dėlto jie labai palankiai vertina migraciją savo vaikų atžvilgiu. Jei vaikai norėtų išvažiuoti į užsienį, ieškotų galimybių tą norą įgyvendinti.

Pasiūlymai plaukia

Kaip parodė tyrimas, iš visų fizinių ir technologijos mokslų sričių išsiskiria IT specialistų, dirbančių Lietuvoje, padėtis. Pavyzdžiui, vienas tyrimo dalyvis sakė, kad per praėjusį mėnesį sulaukė nedaug – gal tik dešimt – darbo pasiūlymų iš Vokietijos. Tokie pasiūlymai nuolat plaukia per gerai sutvarkytą, atnaujintą „Linkedin“ profilį, ir žmogus kaskart svarsto – važiuoti ar nevažiuoti. Atlyginimai užsienyje skiriasi kelis kartus. Tačiau žmogus ir Lietuvoje keisdamas darbą kaskart pagerina savo finansinę padėtį. Įgydamas vis daugiau patirties, daugiau kainuoja ir supranta savo vertę.

„Kodėl jo neišsiurbia geri pasiūlymai iš užsienio? – klausė tyrėja. – Pirmiausia, nemoka vokiečių kalbos ir nenori kasdieniame gyvenime iškilsiančių nepatogumų. Pavyzdžiui, Norvegijoje jau dvejus trejus metus dirbantys specialistai vis dar mokosi norvegų kalbos, kad jaustųsi labiau pritapę, integravęsi į norvegų visuomenę. Antras dalykas – pripratimas. Lietuvoje viskas aišku, suprantama, patogu. O migracija reiškia, kad iš esmės keičiasi socialinė ir fizinė gyvenamoji aplinka. Žmogus, turėdamas tvirtą finansinę padėtį Lietuvoje, dirbdamas darbą, kuris jam įdomus, nejaučia poreikio ką nors keisti. Nesvarbu, kad svetur atlyginimas kelis kartus didesnis.“

Apskritai aukštos kvalifikacijos specialistams ne finansinės priežastys yra svarbiausios svarstant apie emigraciją. Jie jaučiasi gana saugūs finansiškai savo valstybėje. Tai patvirtina ir krizės atspindžiai. Kai nemažai žmonių krizė paskatino išvažiuoti, aukštos kvalifikacijos specialistams ji pirmiausia apribojo vartojimo laisvę. Nors sumažėjo projektų ir pajamų, tai nebuvo išgyvenimo strategija, ir, pavyzdžiui, IT specialistai nevertino savęs kaip skurdžių.

Verčiant naują puslapį

Tyrimo dalyvių pasakojimai taip pat atskleidė, kad yra grupė žmonių, kurie išvažiuos, kad ir kokia būtų valstybės migracijos politika, nes sprendimas emigruoti labiau susijęs su asmeniniu gyvenimu. Žmogus, turėjęs itin neigiamos patirties, pavyzdžiui, dėl nesusiklosčiusios santuokos, nori atversti naują puslapį, ištrūkti iš tos aplinkos, net jei ir užėmė vadovaujamas pozicijas, nes paprasčiausiai nesijaučia laimingas.

„Kiekvieną specialistą reikia vertinti ne tik kaip profesijos atstovą, bet kartu ir žmogų, turintį asmeninį gyvenimą, – pabrėžė dr. N. Valavičienė. – Tarptautinė migracija kartais yra būdas siekti pokyčių, nebūtinai susijusių su profesine savirealizacija, tačiau ta profesija palengvina išvažiavimą, nes leidžia dirbti užsienyje ne atsitiktinį, o aukštos kvalifikacijos darbą.“

Svetur išvažiuojama ir dėl kito žmogaus. Pavyzdžiui, per ERASMUS studijas sutikus savo antrąją pusę. Tada abu nusprendžia, kurioje valstybėje likti.

Užsienyje žmonės atsiduria ir dėl migracijos transnacionalinės kompanijos viduje. Pavyzdžiui, norvegų kompanija uždaro savo filialą Lietuvoje ir IT specialistui pasiūlo atvažiuoti dirbti į Norvegiją. Jis galėtų likti ir lengvai susirastų kitą darbą, tačiau visada kirbėjo mintis, kad būtų įdomu padirbėti užsienyje. Jokių aktyvių veiksmų nesiimta. Tiesiog susiklostė tokia palanki situacija, ir žmogui tereikia apsispręsti.

Globalioje rinkoje

Apskritai lietuvių migrantams būdinga kurtis ten, kur yra daugiau lietuvių. Aukštos kvalifikacijos specialistai išvažiuoja dirbti savo profesijos darbą ir jų migracija yra gana saugi. Jie migruoja savarankiškai, be jokios papildomos pagalbos ir savo aplinkoje pažįsta labai nedaug lietuvių. Tačiau atskirų specialybių perspektyvos globalioje darbo rinkoje yra diferencijuotos. Kaip sakė dr. N. Valavičienė, labai paklausūs ne tik visų specializacijų IT specialistai, bet ir bio– ar nanotechnologijų, elektronikos profesionalai. Jų paklausa vis auga. Taip pat yra sričių, kai turima kvalifikacija tiesiog „pasmerkia“ specialistus migruoti. Toks buvo atominės energetikos specialisto atvejis. Žmogus negali įsidarbinti Lietuvoje pagal savo profesiją ir ieško darbo užsienyje, nes geba konkuruoti tarptautinėje rinkoje.

Aukštos kvalifikacijos specialistams, dirbantiems mokslo srityje, pradedant doktorantais, labai svarbu, kaip parodė tyrimas, kad dabar ir Lietuvoje galima atlikti tyrimus naujausią įrangą turinčiose laboratorijose. Nors įprasta manyti, kad ERASMUS studijos, podaktarinės ir kitos stažuotės yra tiesioginis kanalas žmonės emigruoti, dalis aukštos kvalifikacijos specialistų turi labai aiškią viziją – pasisemti žinių, užmegzti kontaktų ir, vykdant bendrus projektus su užsienio kolegomis, plėtoti mokslą Lietuvoje. Pavyzdžiui, viena biochemikė rengėsi išvykti į dvejų metų podaktarinę stažuotę Danijoje, tačiau planavo grįžti ir kurti savo laboratoriją Lietuvoje.

„Ateities vizijos pridėtinės vertės matymas – labai stipri paskata, – pabrėžė tyrėja. – Taip pat labai svarbios paties specialisto vertybės, nuostatos, motyvai, lūkesčiai. Ir tie žmonės, kurie išvažiavo, niekada nedemonstravo nusistatymo būtinai išvažiuoti. Jiems migracija – galimybė mokytis, kelti kvalifikaciją, sužinoti naujų dalykų. Profesinėje srityje pasiekiamas toks lygis, kai darbo užduotys tampa rutiniškos, kelia vis mažiau pasitenkinimo, tačiau žmogui labai svarbus individualus profesinis augimas.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"