TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie orų chaosą ir pranašingus debesis

2014 08 27 6:00
Prof. Arūnas Bukantis pertekliniame informacijos apie klimatą ir orus sraute pasigenda teisingos ir tikros informacijos. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Šiame amžiuje numatomas gana spartus klimato šilimas. Pasaulinė metinė temperatūra, palyginti su XX amžiaus pabaiga, gali pakilti nuo vieno iki keturių laipsnių. Mūsų regione ši tendencija, kaip pabrėžė klimatologas prof. Arūnas Bukantis, bus viena sparčiausių dėl geografinės padėties.

"Keistas paradoksas: informacijos apie klimatą ir orus, atrodo, yra daug, tačiau ji arba per giliai paslėpta, arba pernelyg supaprastinta, suvulgarinta, nes kartais susidaro įspūdis, kad tame pertekliniame fone teisingos ir tikros informacijos iš tiesų trūksta", - sakė Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. A. Bukantis, ką tik pasirodžiusios knygos "Kas užlopys dangų" autorius.

Išsamus lietuviškas leidinys turėtų padėti geriau suvokti, kas yra orai ir kaip jie prognozuojami, koks yra klimato būvis, kodėl jis kinta, ar yra akivaizdžių klimato kaitos tendencijų ir kur jos nuves. Knygoje pateikiama informacija nuo sudėtingos atmosferos sandaros ir šiuolaikinių orų prognozavimo galimybių bei iššūkių, net gebėjimo patiems iš debesų (ir ne tik) numatyti artimiausias orų permainas savo vietovėje iki intriguojančių duomenų apie klimatinius ginklus, klimato įtaką menui ar bandymus valdyti orus, pavyzdžiui, išsklaidant debesis arba, atvirkščiai, krituliams paskatinti barstant juos specialiais reagentais.

Vietomis, kai kur, protarpiais

Orų prognozavimas - bene didžiausią paklausą turinti informacija iš orų ir klimato mokslų visumos, tačiau šiuo metu įmanomos, kaip pripažino prof. A. Bukantis, tik trumpalaikės patikimos prognozės. Ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui, juo labiau mėnesiui ar sezonui, jos daugiausia yra tikimybinio pobūdžio. Trijų - septynių dienų prognozės turi didelį pasitvirtinimą, tačiau jų tikslumas dar nėra aukščiausio lygio. Pavyzdžiui, krituliai gali būti lokalaus pobūdžio. Ypač šiltuoju metų laiku iš kamuolinių konvekcinių debesų iškrintančios liūtys gali aprėpti vos kelių ar keliolikos kvadratinių kilometrų plotą. Kruša gali kristi kelių šimtų metrų ar vieno kilometro pločio ir vos poros kilometrų ilgio juostomis. Meteorologijos prognozės negali nurodyti ir tokio lokalaus reiškinio kaip škvalas tikslios vietos.

"Lokali meteorologinių reiškinių prigimtis ir sukuria orų prognozių nekonkretumą, priverčia jose vartoti tokius terminus kaip "vietomis", "kai kur", "protarpiais". Kritulių iškritimo arba kitų reiškinių laikas taip pat nenumatomas tiksliau, tik tam tikrai paros daliai: priešpiet, popiet, ryte, vakare, naktį", - aiškino mokslininkas.

Tikimybių kryžkelėje

Lietuva yra šiaurinėje vidutinių platumų dalyje, Baltijos regione, ir ši geografinė padėtis, pasak prof. A. Bukančio, lemia nemažai orų sąlygų, ypač jų nepastovumą ir staigias permainas. Pirmiausia visas orų kompleksas priklauso nuo to, kokios kilmės oro masė ir su kokiu bariniu dariniu atslenka į mūsų teritoriją. Pavyzdžiui, anticiklonas gali būti užpildytas šalta arktine, tropine ar žemynine oro mase, kuri vasarą bus, tarkim, labai karšta, o žiemą - labai šalta. Lygiai taip pat anticiklonas gali atslinkti iš pietvakarių. Tokiu atveju jis bus jau subtropinės kilmės ir nuo to priklausys orų pobūdis. Be to, į mūsų šalį gali atslinkti labai kontrastingos oro masės iš šiaurės vakarų, pietryčių, pietų ir šiaurės.

"Esame tarsi kryžkelėje oro masių, kurios gali kartotis beveik vienoda tikimybe, - kalbėjo klimatologas. - Galbūt arktinių ir tropinių oro masių tikimybė mažesnė, tačiau visų vidutinių platumų, žemyninių, jūrinių, pačių kontrastingiausių savybių oro masių gauname daugmaž vienodai. Taip susidaro visa mūsų klimato mozaika. Iš įvairių regionų atslinkusios oro masės sukuria labai kontrastingas orų sąlygas. Pavyzdžiui, vasarą gali būti diena, kai aukščiausia temperatūra pakyla iki 15 laipsnių, lygiai taip pat pasitaiko dienų, kai aukščiausia temperatūra - per 35 laipsnius."

Lietuvos orams įtakos turi ir mūsų mezoklimatinė padėtis. Esame pajūrio kraštas. Pajūryje orų sąlygos visada kitokios nei, tarkim, rytinėje šalies dalyje. Kontrastai tarp rytinės ir vakarinės dalies ypač ryškūs pereinamaisiais sezonais. Pavyzdžiui, ruduo pajūryje visada ilgesnis, švelnesnis, šiltesnis nei rytinėje dalyje. Ne tokios stiprios ir šalnos. Jūros poveikis sausumai jaučiamas bent keliasdešimt kilometrų.

Dar reikėtų paminėti labai svarbų anticiklonų formavimosi centrą - Skandinavijos anticiklonus, kurie tradiciškai aprėpia beveik visą Baltijos regioną ir užblokuoja vakarų pernašą. Kai drėgnos, šiltos oro masės iš Atlanto vandenyno neprasiskverbia į Baltijos regioną, mūsų teritorijoje įsivyrauja vasarą sausi, vidutiniškai šilti, žiemą - šalti ir giedri orai. Drėgnos oro masės keliauja arba piečiau, į Pietų Europą, arba gerokai šiauriau Skandinavijos. Pastaruoju metu tokie blokavimo atvejai gana dažni ir net įgavo tendenciją laikytis vis ilgiau. Jų įtaka ima reikštis jau ne kelias, o keliolika dienų ar net penkias šešias savaites. Taip atsiranda palankios sąlygos ir ilgalaikėms anomalijoms: kritulių stygiui, kaitrai, šalčiams.

Belieka prisitaikyti

Klimatui šylant didėja jo ekstremalumas. Vyksta daugybė ekstremalių, anomalių, trumpalaikių orų reiškinių. Be to, jie pasislenka iš vieno sezono į kitą. Pavyzdžiui, vasaros reiškinių būna pavasarį ir rudenį, žiemos - vėlai pavasarį. Toks chaosas, kaip atrodytų iš pradžių, pasak klimatologo, neatsirado šiaip sau. Visame pasaulyje vyksta labai daug ir stiprių anomalijų. Dažni tokie pavojingi reiškiniai kaip potvyniai, stiprios liūtys, sukeliančios nuošliaužas, arba atvirkščiai - kaitra, ilgalaikės sausros. Jau pripažįstama, kad ekstremalios klimato sąlygos yra pagrindinis kai kurių šalių ar net regionų ekonomikos stabdys.

"Klimato sąlygų greitai pakeisti negalime, todėl belieka prisitaikyti, - kalbėjo prof. A. Bukantis. - Lietuvoje dabar, ko gero, vienas pavojingiausių reiškinių - karščio bangos. Jų net kelios kankino ir šią vasarą. Ilgalaikiai karščiai, trunkantys daugiau kaip dešimt dienų, kai temperatūra viršija 30 ar net 35 laipsnius, sukelia visą kompleksą neigiamų padarinių - nuo poveikio žmogaus sveikatai iki padidėjusio miškų gaisringumo, sumažėjusio derliaus, pakitusios jo kokybės. Kiekvienai sričiai reikia kurti savo prisitaikymo strategiją."

Baltijos regione atšilimo tempas, bent jau prognozuotas pirmam šio amžiaus dešimtmečiui, viršytas. Pasak prof. A. Bukančio, pokyčiai didesni nei numatyti didžiausi. Labai pakilo žiemos ir pavasario, ėmė sparčiai kilti vasaros mėnesių temperatūra. Tokia tendencija tęsiasi. Dabartinė metinė temperatūra apie šešis - septynis laipsnius jau šio amžiaus antroje pusėje priartės prie devynių - dešimties laipsnių.

Nors gali būti ir labai šaltų žiemų, nes mūsų teritorija artima Arkties ir Skandinavijos regionams. Iš jų atslenkančios oro masės žiemą atneš šalčių. Jie gali būti gana staigūs ir ilgalaikiai, trunkantys po kelias - keliolika savaičių.

Ne tik Amerikos siaubūnai

Mūsų regiono klimato kaitos tendencijos susijusios su aplinkinių didelių ir labai svarbių teritorijų, pirmiausia Arkties vandenyno, situacija. Pastaraisiais metais ji klostosi labai grėsminga. Vasarą sparčiai tirpsta jūriniai ledynai. Pasak klimatologo, jau dabar rugpjūtį - rugsėjo pirmoje pusėje jie dengia geriausiu atveju tik 4,5 - 5 mln. kv. km, kai prieš keturiasdešimt metų vasaros pabaigoje dar likdavo apie 7 - 8 mln. kv. km ledynų. Atsivėręs didžiulis vandens plotas sugeria daugiau saulės spinduliuotės, ją transformuoja į šilumos energiją ir atiduoda atmosferai. Keičiama visa atmosferos cirkuliacija.

Dar vienas labai svarbus, tik neseniai patvirtintas reiškinys - drėgmės didėjimas atmosferoje. Kaip pabrėžė prof. A. Bukantis, šios tendencijos poveikis labai stiprus ir įgauna grandininę reakciją. Palyginti su aštuntuoju praėjusio amžiaus dešimtmečiu, drėgmės atmosferoje padidėjo 4 procentais. Ji palankiomis sąlygomis gali kondensuotis ir iškristi labai stipriomis liūtimis, sukeldamos potvynius ir užtvindydamos dideles teritorijas.

"Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai kyla vandenyno temperatūra ir jis stipriau garuoja, - aiškino klimatologas. - Atsiranda sąlygos ir galingiems kamuoliniams debesims susidaryti, stiprioms liūtims, intensyvioms perkūnijoms, škvalo reiškiniams vykti. Viesulų padažnėjo beveik visoje Europoje. Prasiplėtė ir jų sezonas. Viesulai beveik nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos kankina Europą, nors anksčiau atrodė tik Šiaurės Amerikos siaubūnai."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"