TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie rimtus dalykus - per juoką ir pašaipą

2012 09 22 8:36
Mokslininkai atrado, kad žmogaus pasvyrimas į kairę ar dešinę pusę veikia jo daiktų dydžio suvokimą./Reuters/Scanpix nuotrauka

Jei kada nors svarstėte, kodėl sprogsta žarnos arba kodėl į kairę pasvirus Eifelio bokštas atrodo mažesnis, jus turėtų sudominti šių metų alternatyviųjų Nobelio premijų, kitaip vadinamų Šnobelio premijomis, laureatų darbai. Apdovanojimai kasmet įteikiami už tyrimus, kurie iš pradžių prajuokina, o tada priverčia susimąstyti.

Kaip ir visuomet, alternatyviąsias Nobelio premijas laureatams Harvardo universitete Masačusetse įteikė tikrais Nobeliais pagerbti mokslininkai. Tarp jų buvo ir ekonomistas Ericas Maskinas, šiemet tapęs konkurso "Laimėk pasimatymą su Nobelio premijos laureatu" prizu. Per ceremoniją laimėtojai padėkos kalbai turi vos 60 sekundžių; jei jie kalba ilgiau, merginos ima šaukti: "Nuobodu!"

Tarp šių metų Šnobelio premijos laimėtojų atsidūrė: JAV vyriausybinė agentūra už ataskaitą, rekomenduojančią parengti ataskaitą, kurioje būtų nagrinėjamas kitų ataskaitų poveikis ataskaitoms; prancūzų tyrėjas, paaiškinęs, kaip gydytojai, atliekantys kolonoskopiją, gali sumažinti žarnyne susikaupusių dujų detonavimo riziką, kad jų pacientai nesprogtų; švedų mokslininkai, išsprendę mįslę, kodėl žmonių, gyvenančių tam tikruose Aderslovo miesto namuose, plaukai pasidarė žali (pagrindinė priežastis buvo variniai vamzdžiai ir karštas dušas); JAV tyrinėtojai, atradę, kad šimpanzės atpažįsta kitas šimpanzes vien iš jų nugarų fotografijų.

Taikos prizą nuskynė rusas Igoris Petrovas, kuris surado būdą, kaip seną rusišką ginkluotę paversti mažyčiais deimantais. "Ponios, jei norite deimantų, susiraskite mane po ceremonijos. Bet prašau turėti savo amuniciją", - sakė mokslininkas, kreipdamasis į auditoriją Harvarde.

Pasirodo, jog nešant puodukas kavos dažniausiai išsipila todėl, kad žmogus per greitai eina, būna pernelyg išsiblaškęs. Šiam fenomenui turi įtakos net triukšmas. Inžinieriai iš Kalifornijos universiteto tvirtina, kad atradimą galima praktiškai pritaikyti kuriant tobulesnį puodukų dizainą. "Tereikia ant vidinių puoduko sienelių pritvirtinti žiedo pavidalo juostą, kuri sulaikytų taškymąsi", - aiškino Rouslanas Krechetnikovas. Už tokį atradimą mokslininkų komandai įteiktas skysčių taškymosi dinamikos Šnobelis. Skysčių taškymosi dinamika buvo tyrinėta ir anksčiau. Pavyzdžiui, konstruojant raketas į šį veiksnį svarbu atsižvelgti, nes bakuose teliūskuojantys degalai gali lemti raketos nestabilumą.

Britų ir amerikiečių mokslininkų komanda, radusi paaiškinimą, kodėl į uodegą surišti plaukai "šokinėja", gavo alternatyviąją fizikos Nobelio premiją. Kompanijos "Unilever" mokslininkas Patrricas Warrenas tvirtino, kad jų atradimas labai svarbus. "Labai ilgai tyriau, kaip į arklio uodegą surišti plaukai gali šokinėti, buvo atsižvelgta į plaukų skaidulas, sunkio jėgą, atsitiktines garbanas ar bangavimą. Kompanijai tai svarbu, nes mes kuriame galvos priežiūros produktus. Tačiau atradimas turi ir didesnę reikšmę. Manau, jis gali turėti įtakos visai kompiuterinei animacijai, nes animaciniuose filmukuose labai sunku natūraliai pavaizduoti plaukus", - sakė P.Warrenas.

Japonijos mokslininkai Kazutaka Kurihara ir Koji Tsukada sukūrė prietaisą "SpeechJammer", kuris sutrikdo kalbantį žmogų, nes ima retransliuoti jo įrašytą kalbą. "Šį mažytį daikčiuką galima nukreipti į nesiliaujantį pliurpti žmogų. To, ką šis išgirsta, visai pakanka, kad jis galutinai sutriktų ir susipainiotų", - sakė Šnobelio premijų sumanytojas Marcas Abrahamsas.

Psichologų iš Nyderlandų darbas "Pasvirus į kairę Eifelio bokštas atrodo mažesnis" įvertintas psichologijos Šnobeliu. Šio darbo autoriai aiškinosi, kaip žmogaus poza veikia dydžio suvokimą. Nustatyta, kad pasvirus į kairę daiktų dydžio vertinimas būna statistiškai mažesni, o pasvirus į dešinę - didesni.

Dar vieni amerikiečių mokslininkai visiškai atrado nervinės veiklos užuomazgas negyvos lašišos smegenyse. Tačiau atradimas įrodė, jog moksliniai tyrimai, pasitelkiant magnetinio rezonanso tyrimo aparatą, gali būti klaidingi. Kalifornijos universiteto mokslininkai siūlo rezultatus, kurie gauti remiantis aparato rodmenimis, dar statistiškai patikslinti, kad būtų išvengta absurdiškų išvadų. Mat iš tiesų negyvos žuvys, patekusios į tyrimą, niekaip nereagavo į aplinką, jų nervinę veiklą atsitiktinai arba dėl paprasto triukšmo užfiksavo aparatas.

Šnobeliai (angl. IgNobels - pagal žodį "ignoble", reiškiantį "nešlovingas", "gėdingas") skiriami už pasiekimus, kurių nereiktų kartoti. Alternatyviąsias Nobelio premijas kasmet dalija Harvarde leidžiamas humoro žurnalas "Annals of Improbable Research"; jas remia Harvardo ir Radklifo mokslinės fantastikos asociacija, Harvardo ir Radklifo fizikos studentų draugija ir Harvardo kompiuterijos draugija. Nors atradimai ir skamba juokingai, dažniausiai jais siekiama išspręsti egzistuojančias pasaulio problemas, o tyrimų rezultatai spausdinami rimtuose moksliniuose žurnaluose.

BBC, Reuters, AP, BNS, LŽ

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"