TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie šimtmečio atradimą: naujas informacijos kanalas

2016 02 12 20:05
Mokslininkams pagaliau pavyko užfiksuoti gravitacines bangas. techinsider.io nuotrauka

Gravitacinės bangos iš tikrųjų egzistuoja. Mokslininkams pagaliau pavyko jas užfiksuoti. Apie naujausią atradimą, patvirtinantį prieš šimtą metų Alberto Einsteino iškeltą hipotezę, paskelbta ketvirtadienį, vasario 11 dieną, žurnale „Physical Review Letters“.

„Atrastas visiškai naujas informacijos kanalas. Gravitacinės bangos, kaip ir elektromagnetinės, gali perduoti informaciją apie procesus, kurie vyksta mūsų Visatoje. Tačiau elektromagnetinės bangos, kaip ir šviesos ar rentgeno bangos, gali sklisti terpėse tik esant tam tikroms sąlygoms, kitaip jos absorbuojamos, sugeriamos, sklindančiose terpėse. Gravitacinės bangos išsiskiria tuo, kad nėra absorbuojamos ir jų signalui niekas negali sutrukdyti“, – sakė Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) Teorinės fizikos katedros profesorius Kazimieras Pyragas, daugelį metų tyrinėjantis gravitacines bangas.

Reikėjo viso šimtmečio

Kaip pasakojo mokslininkas, gravitacinės bangos buvo numatytos dar 1918 metais bendrosios reliatyvumo teorijos autoriaus A. Einsteino. Šis reiškinys buvo paskutinė labai svarbi iki galo nepatvirtinta bendrosios reliatyvumo teorijos išvada. A. Einsteinas įrodė, kad gravitacinės bangos labai primena elektromagnetines bangas, tik yra labai silpnos. Garsusis fizikas taip pat pirmasis įvertino ir gravitacinėmis bangomis pernešamą energiją.

„Pavyzdžiui, Jupiterio planeta, skriejanti aplink Saulę, spinduliuoja iš viso 5,3 kilovato energijos srautą. Jo užtektų tik penkių kilovatų lemputei. Štai apie kokį silpną signalą kalbama, – pabrėžė prof. K. Pyragas. – Todėl nuo 1918 metų mažai kas domėjosi gravitacinėmis bangomis, nes tokio silpno signalo nebuvo jokios galimybės užfiksuoti.“

Praėjus penkiasdešimčiai metų gravitacines bangas detektuoti ėmėsi amerikiečių mokslininkas Johnas Weberis. Jis pirmasis ir paskelbė, kad 1968–1970 metais užregistravo gravitacines bangas.

Prof. K. Pyragas dirbo Kijeve, Ukrainos mokslų akademijos Teorinės fizikos institute, ir dalyvavo kuriant vieną iš gravitacinių bangų detektorių. Pirmieji matavimai buvo atlikti 1972–1975 metais kartu su Maskvos universiteto tyrėjais. Tačiau gauti neigiami rezultatai. Gravitacinių bangų neaptikta, nors detektorius galėjo jas fiksuoti tokiu pat lygiu, kaip ir amerikiečių prietaisas.

Nuo aštunto dešimtmečio prasidėjo tikras pakilimas šioje srityje. Visame pasaulyje gaminti gravitacinių bangų detektoriai ir varžytasi, kas pirmas jas užfiksuos. Prof. K. Pyrago knygoje „Gravitacinės bangos“, išleistoje 2000 metais, pristatomi visi tuo metu vykdyti projektai, suskirstyti į dvi dalis pagal turimus detektorius: akustinius kaip J. Weberio ir lazerinius – tokiais kaip tik dabar užfiksuotos gravitacinės bangos LIGO (Lazer Interferometer Gravitational-Wave Observatory) projekte bendradarbiaujančių mokslininkų.

Prof. Kazimieras Pyragas./Asmeninio archyvo nuotrauka

Iš susiduriančių juodųjų skylių

Objektas, spinduliuojantis gravitacines bangas, kurias aptiko LIGO mokslininkai, yra binarinė žvaigždžių sistema, dvi juodosios skylės, krentančios viena ant kitos. Juodosios skylės, kaip paaiškino prof. K. Pyragas, yra labai kompaktiški objektai ir gali išspinduliuoti labai didelę energiją gravitacinių bangų pavidalu. LIGO prietaisas kaip tik ir užfiksavo gravitacines bangas, kurias spinduliuoja vienas prie kito artėjantys labai kompaktiški objektai. Jie jungiasi vienas su kitu, krenta sukdamiesi vienas ant kito, ir tuo jungimosi metu spinduliuojama didžiulė gravitacinių bangų energija.

Mokslininkas patikslino, kad juodosiomis skylėmis virsta žvaigždės, turinčios maždaug du kartus didesnę už Saulės masę, kai sudegina visą savo termobranduolinę energiją. Vandenilis virsta heliu ir daugiau niekas negali sustabdyti žvaigždės nuo gravitacijos sukeliamo traukimosi. Ji virsta tokiu labai kompaktišku objektu – juodąja skyle. Pavyzdžiui, Saulė susitrauktų į maždaug trijų kilometrų skersmens juodąją skylę.

Vertas Nobelio premijos

Prof. K. Pyragas atkreipė dėmesį, kad žurnalas „Physical Review Letters“, labai greitai skelbiantis naujausią mokslo informaciją, paprastai pateikia ją gana glaustai. Tačiau gravitacinių bangų atradimui skiriama net 15 puslapių. Vien autorių sąrašui reikėjo trijų puslapių – apie tūkstantį tyrėjų prisidėjo prie atradimo. Neabejojama, kad jis vertas Nobelio premijos. Du pretendentus prof. K. Pyragas gerai pažįsta – amerikietį prof. Kipą S. Thorne'ą ir rusą prof. Vladimirą Braginskį, apie dešimt metų dirbusį Amerikoje.

„Kai atrandami tokie fundamentalūs dalykai, sunku nusakyti iš karto jų taikymą. Nebijau apsirikti, bet, matyt, praktiniuose, žemiškuose dalykuose gravitacinių bangų atradimas vargu ar bus panaudotas. Tačiau tiriant mus supantį pasaulį, ypač kosmosą, šis reiškinys, be abejo, bus naudingas. Dabar galime ir turime tirti gravitacijų bangų poveikį įvairiems kosminiams reiškiniams. Pirmiausia gravitacinės bangos gali mums atskleisti, kas dedasi juodosiose skylėse.“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"