TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie skaitymo malonumą XXI amžiuje

2012 05 22 7:57
Vita Mozūraitė Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Užvirus kalboms apie sumenkusius vaikų skaitymo įpročius Lietuvoje, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto docentė dr. Vita Mozūraitė ragina pirmiausia pačius leidėjus, bibliotekininkus, mokytojus ir tėvus pabaksnoti į save. Atėjo nauja, skaitmeninė, karta ir reikia naujo požiūrio.

Didžiulis gyvenimo tempas, milžiniškas informacijos srautas, agresyvi vaizdų kultūra verčia, pasak mokslininkės, ieškoti tinkamos atsvaros. Ji galėtų būti knygos, atitinkančios vaiko amžių, suvokimą ir poreikius. Žinoma, mokytojų ir tėvų reikalas tuos poreikius suprasti ir vis kilstelėti aukštyn. Nereikėtų neigti naujųjų technologijų. Galima suderinti skaitymą ir vaizdų kultūrą, kad kiltų ir vidinė kultūra.

Jau dabartis

"Kas iš to, jei kalsime vaikui: skaityk, skaityk, skaityk, kai yra internetas ir daugybė kitų dalykų, - kalbėjo vaikų skaitybos tyrinėtoja. - Kodėl nepasiūlius, pavyzdžiui, skaityti Jules'io Verne'o "Aplink Žemę per 80 dienų" ir kartu įsijungus internetinę programą "Google žemė" žiūrėti, kaip jis keliavo, pamatyti, ką jis matė, skrisdamas oro balionu, ir Egipto piramidės Žemės nuotraukose iš viršaus trimatėje erdvėje būtų jau tikras nuotykis."

Pernai Frankfurto knygų mugėje V.Mozūraitė pristatė pirmą lietuvišką knygą planšetiniam kompiuteriui - Kęstučio Kasparavičiaus "Braškių dieną" su paties autoriaus pieštomis interaktyviomis iliustracijomis. Jas palieti ir - herojai šokinėja, bėgioja, krinta, kikena, kokie tik nori nuotykiai vyksta. Vaikas gali pats skaityti tekstą, gali ir perjungti, kad būtų tik garsas ir vaizdas, taip pat gali būti kartu tekstas, garsas ir vaizdas.

Tokių leidinių knygų mugėse jau daugybė. Amerikoje kas antra pristatoma knyga sukurta planšetiniam kompiuteriui. Net vengrai, kaip pasakojo pašnekovė, turi krūvas tokių knygų. Tarkim, "Batuoto Katino" paveiksliukai interaktyvūs ir vaikas gali pats katiną aprengti, parinkti batus, priderinti skrybėlę, pakeisti žmogėdrą, liūtą ar kitas iliustracijas. Be to, tekstas dar įrašytas balsu šešiomis kalbomis ir iškart išplečia rinką. Tėvai gali ir savo balsu įrašyti pasakos tekstą. Jei tektų kur nors išvykti, kai tokia emigracija, vaikui liktų bent jų balsas, kiekvieną vakarą perskaitantis pasaką. Ir galbūt ne vieną knygutę.

Neseniai interneto tinklapyje "YouTube" vienas vaikinukas pristatė šiuolaikinę supermodernią elektroninę knygą apie vėjo energiją. Tiesog ima rankomis iliustraciją ir ji išsiplečia per visą planšetinio kompiuterio ekraną. Sutraukia - lieka tekstas. Paliečia atitinkamą iliustracijos kampą, vėjo malūnas pradeda suktis. Atsiradus gyvam vaizdui, iškart įsijungia balsas, aiškinantis, kaip gaminama vėjo energija. Galiausiai vaizdas sustabdomas. Vaikinukas pasuka planšetinį kompiuterį ir pradeda pūsti į vėjo malūną, jo sparnai ima suktis - ekranas jautrus ne tik pirštams.

Ar skaitote?

Doc. V.Mozūraitė linkusi skeptiškai vertinti apklausų apie skaitymą rezultatus, nes yra įsitikinusi, kad Lietuvoje reprezentatyviam tyrimui atlikti reikėtų bent kelių tūkstančių respondentų. Pavyzdžiui, dar 1986 metais VU Specialiosios psichologijos laboratorija organizavo didžiulę apklausą (vien paauglių buvo apklausta apie 4 tūkst.) Panevėžio mieste ir apskrityje, sovietmečiu pasirinktuose kaip tam tikras Lietuvos vidurkis, tačiau ir tie rezultatai paliko šiokių tokių abejonių. Nors prieš reprezentatyvią apklausą buvo atliktas dar vadinamasis pilotinis tyrimas, bent vaikų ir paauglių atsakymai atskleidė, kad kai kurių klausimų jie net nesuprato. Ne visai tinkamai formuluoti klausimai buvo ir 2005 metais surengtoje apklausoje.

"Ką reiškia klausimas: "Ar skaitote?" - juokėsi mokslininkė. - Šiais laikais visi skaito, todėl reikia labai aiškiai suvokti, apie ką kalbame. Visame pasaulyje ryškėja utilitarinis ir fragmentinis skaitymas. Išleista daugybė valgių gaminimo, rankdarbių, sodininkystės ir panašaus pobūdžio knygų, tačiau ar, tarkim, receptų tyrinėjimas yra skaitymas?! O naršymas internete kiaurą dieną, ieškant ir skaitant rastą informaciją?! Iš tikrųjų greitai bus keblu kalbėti ir apie knygų tradicine prasme skaitymą, nes daugėja elektroninių knygų skaitytojų."

Daugelyje pasaulio valstybių populiaraus elektroninės prekybos portalo Amazon.com duomenimis, pernai 101 parduotai popierinei knygai teko 106 elektroninės. Didžiojoje Britanijoje vaikų ir jaunimo elektroninių knygų prekyba išaugo 456 proc., t.y. keturiais su puse karto daugiau parduodama elektroninių knygų nei popierinių.

Jau ir Lietuvoje galima įsigyti elektroninių knygų skaityklių. Pasaulyje jos spėjo išpopuliarėti. Skaityklėje telpa dešimt ir daugiau tūkstančių knygų - visa namų biblioteka. Skaitmeninį tekstą skaitai beveik kaip įprastą knygą. Brauki liečiamąjį ekraną ir puslapiai "verčiasi", net girdėti jų "šlamesys". Nors iš tikrųjų, pasak pašnekovės, tik atrodo labai svarbu, kad puslapis šiugždėtų. Tiesiog toks vyresnės kartos įprotis - ne būtinybė. Pavyzdžiui, paaugliams to šiugždėjimo jau visai nereikia.

Kaip pastebėjo amerikiečiai, vyresnėse darželių grupėse vaikams, kurie nenori ar jiems sunku mokytis skaityti, labai lengvai išmokti padeda būtent elektroninės skaityklės, nes jose tuo pat metu galima ką nors pabraukti ar parašyti. Per tokį kūrybinį atsaką skaitomam tekstui vaikai net pralenkia tuos, kurie skaito tik iš popierinių knygų.

"Elektroninės knygos yra tik dar viena alternatyva ir dalis žmonių prie jos pereis, - kalbėjo doc. V.Mozūraitė. - Žinoma, ateis laikas, kai popierinės knygos išnyks. Juk buvo papiruso ritiniai. Rašyta ant odos ir medžio žievės. Kalta akmenyje. Dabar po šitiek laiko popierines knygas keičia elektroninės. Galiausiai nesvarbu, išnyks ar neišnyks popierinės knygos. Skaitymas ir knygos, viena ar kita forma, išliks."

Iš skurdo

Tačiau Lietuvoje aktuali problema - nėra lietuviškų elektroninių knygų. Kol kas bene vienintelė įmonė elektroniniais variantais paverčia daugiausia meilės romanus. Popierinės knygos kainuoja brangiau, todėl prekiauti elektroninėmis leidėjams neapsimoka. Kitas dalykas - autorinių teisių problema.

"Ar ji iš tiesų tokia didelė, kad lietuvių leidėjai negali leisti skaitmeninių knygų?! - svarstė mokslininkė. - Daugelyje valstybių tik tada, kai negalima nusipirkti legaliai, atsisiunčiama iš interneto, pažeidžiant autorių teises. Lietuvoje nesvarbu, kad galima nusipirkti, vis tiek vagiama. Manau, iš skurdo. Kai žmogus pagalvoja, kad sumokės keliolika ar keliasdešimt litų už elektroninę knygą ir materialiai kaip daikto jos neturės, renkasi kitą būdą. Tuos pinigus verčiau atidės batams ar maistui pirkti."

Jokia paslaptis, kad daugelis žmonių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, ir atliekamų pinigų knygoms ar kitiems kultūros poreikiams nėra. Per metus nusižiūrėti leidiniai pigiau įsigyjami sulaukus knygų mugės ir išvengiant knygynų užsidėtų didžiulių antkainių. Kita vertus, naikinama ir senųjų knygynų dvasia. Vilniečiai prisimena, koks buvo "Centrinis knygynas" sostinėje. Dabar jo pusė atiduota, kaip ironizavo pašnekovė, blyneliams. Nebėra tos erdvės, kurioje galėjai vaikščioti apsalęs ir apžiūrinėti knygas. Jos dabar sugrūstos, tik nugarėlės matyti, ir susirasti, ko reikia, beveik neįmanoma.

"Mūsų valstybė deda daug pastangų kultūrai sunaikinti, - negailėjo ironijos VU Bibliotekininkystės ir informacijos mokslų instituto docentė. - Bibliotekų skurdas užsuka kitą nepralaužiamą ratą. Dėl mažų atlyginimų ateina dirbti ne visai tinkami žmonės. Sunku patikėti, tačiau daugybė vaikų literatūros bibliotekininkų neskaito vaikų knygų. Kai vaikas ateina ir prašo ko nors įdomaus, duoda tai, ką skaito kiti, o ne tai, kas iš tiesų yra nauja, patrauklu, įdomu. Prasti bibliotekininkai, prasta biblioteka, todėl į ją neina skaitytojai. Galiausiai bibliotekos nereikia, nes nėra skaitytojų, ir ji uždaroma."

Kas vadovaus paradui

Žinoma, pirmiausia reikėtų skaityti patiems tėvams. Negana to, jie turėtų rasti laiko bent po pusvalandį kasdien garsiai ir neatmestinai paskaityti vaikams. Jei įmanoma, kaip pabrėžė vaikų skaitybos tyrinėtoja, ne tik tol, kol vaikas išmoksta skaityti pats. Skaitymas garsiai, kartu susėdus visai šeimai, galėtų būti gražus ir prasmingas laisvalaikis net šiais laikais.

"Laisvalaikio skaitymo prestižas neabejotinai yra kritęs, - pripažino doc. V.Mozūraitė. - Kai žmogų priima į darbą, ko klausia? Ar moka dirbti kompiuteriu tokiomis ir tokiomis programomis. Ar moka anglų kalbą. Niekas neklausia, ar esi apsiskaitęs. Nustebtume, jei norintį įsidarbinti banke žmogų valdytojas staiga paklaustų, ar skaitė Jameso Joyce'o "Ulisą". Ką tai turi bendro su išsilavinimu? Skaitymas lavina smegenis taip, kaip vaikščiojimas - kojas, o sunkumų kilnojimas - rankų raumenis.

Pamirštame, ką kadaise pasakė Antonas Čechovas, kad žmoguje viskas turi būti gražu: ir drabužis, ir protas, ir siela, ir kūnas. Tą sielą ir pamirštame. Knygos ugdo žmogaus asmenybę, jo toleranciją, gebėjimą žvelgti į ateitį, vertinti tam tikrus dalykus, bendrauti su įvairiausiais žmonėmis."

Aišku, ne visada vaikų pasirenkamos skaityti knygos, pavyzdžiui, apie vampyrus, drakonus ar Harį Poterį, bus gera literatūra, tačiau jos atveria, pasak mokslininkės, fantaziją, lavina kalbą ir galų gale yra smegenų treniruotė. Juk vaikas vis dėlto skaito. Tada galima pasiūlyti ir rimtesnę knygą, tarkim, apie vampyrus - Bremo Stokerio "Drakulą". Knygų serialų skaitytojoms tiktų galbūt Colleen McCullough "Erškėčių paukščiai". Ne itin vertinga literatūra, tačiau labai stiprus moters paveikslas ir netrūksta gerų momentų pamąstyti. Vėliau būtų galima po truputį pereiti ir prie rimtesnių knygų.

Verčiami skaityti tik "teisingas" suaugusiųjų požiūriu knygas, vaikai, doc. V.Mozūraitės įsitikinimu, tik dar labiau pradeda vengti skaitymo, nesusiformuoja ir skaitymo įpročiai. Juo labiau kad paauglystėje apskritai mažiau skaitoma visame pasaulyje. Branda pirmiausia vyksta per socializaciją.

Doc. V.Mozūraitės drąsios mintys dar prieš keliolika metų sulaukė griežtos pedagogų kritikos, tačiau dabar atsiranda ir mokytojų, pritariančių jos nuomonei, kad moksleiviams privaloma skaityti literatūra neatitinka jų amžiaus. Ar septyniolikmečiai gali suvokti, pavyzdžiui, Friedricho Schillerio "Klastą ir meilę", Williamo Shakespeare'o "Hamletą" ar Johanno Wolfgango Goethe's "Faustą", rašytą visą gyvenimą ir užbaigtą prieš pat mirtį?! Suprasti ir išanalizuoti brandaus žmogaus viso gyvenimo patirtį, ne vieną kartą permąstytą ir sudėtą į kūrinį?! Perskaitys, išanalizuos, tačiau nesuvoks. O toks mechaninis išmokimas ir atsakymas sieloje nepaliks nieko.

Pašnekovė prisiminė ir savo mokyklinę patirtį. Buvo sąžininga moksleivė ir skaitė visas mokytojų nurodytas knygas, tačiau miesto vaikui taip ir liko svetima visa kaimiškoji lietuvių literatūra. Negalėjo suprasti, kodėl turėtų kelti gailestį Žemaitės aprašomi Katrės vargai "Marčioje" - šiuolaikinė moteris žinotų, ką tokiam vyrui kaip Vingių Jonas pasakyti. Antano Baranausko "Anykščių šilelio" grožį suvokė praėjus 25 metams, kai dar kartą perskaitė knygą, Čikagoje išleistą ir kartu su kitomis Amerikos lietuvių padovanotą universiteto dėstytojams.

"Prie visko reikia priaugti. Jei norime, kad vaikai būtų geri skaitytojai, mėgtų knygas ir kalbėtų apie jas, duokime jiems skaityti, kas jiems patinka. Jei norime, kad išmoktų analizuoti, analizuokime tą literatūrą, kuri atitinka jų amžių. Pavyzdžiui, Alexandre'o Dumas "Trys muškietininkai". Ten yra visko: dialogų ir monologų, istorinių faktų, apmąstymų, intrigos, užuomazga ir atomazga. Kodėl būtinai kankintis skaitant literatūrą, kuri yra be galo toli nuo dabartinių moksleivių suvokimo?! - klausė mokslininkė. - Jei galime rasti kitą būdą sudominti vaikus, kad jie skaitytų, naudokime jį, tačiau Švietimo ir mokslo ministerijos pateikiamas programas sudaro anų laikų suvokimo žmonės, net nepažįstantys šiuolaikinių jaunuolių."

Doc. V.Mozūraitė prisiminė amerikiečių edukologą Marcą Prensky, pavadinusį kartą, gimusią po 1994 metų, kai labai atpigo, sumažėjo ir staiga visur paplito personaliniai kompiuteriai, "skaitmeniniais čiabuviais", o vyresnius žmones - "skaitmeniniais imigrantais". Jie "vadovauja paradui", moko "čiabuvius", tvarko šiuolaikinio jaunimo gyvenimą, nors iš tiesų labai daug dalykų nepastebi, nežino, nesupranta.

Pavyzdžiui, amerikiečiai pastebėjo, kad gyvenimo tempui nepaprastai pagreitėjus, vaikai ir ypač jaunimas nebeturi nei kantrybės, nei galimybių skaityti tokius romanus kaip Victoro Hugo "Vargdieniai", kurių pirmi 120 puslapių yra vieno žmogaus portretas. Video-, televizijos ir kino laikais, kai Paryžiaus grindinį galima puikiausiai apžiūrėti per penkias minutes, skaityti kelis jo aprašymo puslapius V.Hugo "Katedroje" yra vargas, todėl pradėta taikyti (tik vyresnėse klasėse) per 15-20 metų susiklosčiusį metodą, kai leidžiama vaikams žiūrėti tokių kūrinių ekranizacijas - ne Holivudo, o Europos filmus, net jei jie ir seni. Prieš tai pateikiama daugybė klausimų, kad vaikai žiūrėdami filmą atkreiptų dėmesį į tuos momentus ir raštu atsiskaitytų už peržiūrą.

"Nepritariu tam šimtu procentų, nes taip pat priklausau senajai kartai ir manau, kad vaikai turi skaityti, - kalbėjo doc. V.Motūzaitė. - Tačiau galiu prisipažinti, kad ir pati dabar mieliau žiūrėčiau kai kurių knygų ekranizacijas. Ir ne todėl, kad jos geresnės ar blogesnės. Man, kaip šiuolaikiniam žmogui, irgi būtų truputėlį gaila laiko skaityti tuos smulkmeniškus narstymus. Dabar tai galima parodyti, o XIX amžiuje buvo būtina aprašyti. Vėliau, jeigu filmas patiko, esu garantuota, vaikas skaitys ir knygą. Juk būtent filmai apie Harį Poterį paskatino daugybę vaikų perskaityti Hario Poterio knygas. Arba jas perskaičiusieji nulėkė žiūrėti filmų. Tada nulėkė žiūrėti ir kiti, o pažiūrėję ėmė skaityti knygas."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"