TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie vaizduoklį, lustą ir kitus terminus

2016 02 24 6:00
Kalbos komisijos apdovanojimo laureatai (iš dešinės) prof. habil. dr. Vilius Palenskis, doc. dr. Vytautas Jonas Valiukėnas, dr. Valerijonas Žalkauskas ir prof. habil. dr. Pranas Juozas Žilinskas. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dažnai manoma, kad tik filologai turi kurti terminus, rengti jų žodynus. Kad terminijos tvarkymas – kalbininkų, o ne technokratų reikalas. Tačiau fizikų grupė ėmėsi tokio darbo ir per tris dešimtmečius nuveikė tiek, kad jiems negalėtų prilygti jokios kitos tiksliųjų mokslų srities atstovai.

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto mokslininkams prof. habil. dr. Viliui Palenskiui, doc. dr. Vytautui Jonui Valiukėnui, dr. Valerijonui Žalkauskui ir prof. habil. dr. Pranui Juozui Žilinskui už lietuviškos tiksliųjų mokslų terminijos kūrimą, terminų žodynų rengimą šiemet paskirtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) apdovanojimas.

Fizikų ketvertas sukūrė ir į vartoseną įdiegė nemažai lietuviškų mokslo terminų. Nuo 1984 metų iš viso išleista daugiau kaip dvidešimt žodynų. Tarp svarbiausių paminėtini V. J. Valiukėno ir P. J. Žilinsko „Penkiakalbis aiškinamasis metrologijos terminų žodynas (2006); V. Palenskio, V. J. Valiukėno, V. Žalkausko ir P. J. Žilinsko „Fizikos terminų žodynas“ ( 2007); V. Palenskio, V. J. Valiukėno, P. J. Žilinsko ir kt. „Aiškinamasis elektrotechnikos ir elektronikos gaminių terminų žodynas ( 2014); V. Žalkausko, V. Palenskio, V. J. Valiukėno ir kt. internetinis „Didysis anglų – lietuvių ir lietuvių – anglų kalbų politechnikos žodynas“ (2014).

„Nauji terminai ne šiaip ateina mums į galvą ir mes juos parašome, – juokėsi prof. P. J. Žilinskas. – Kiekvieną sukurtą, pasiūlytą terminą išsamiai aptariame, ir VLKK Terminologijos pakomisė svarsto, pritaria arba ne. Kalbininkai išmano kalbą, o mums žodynų rengimas nėra pagrindinis darbas. Tačiau jį atlikti jautėme pareigą.“

Pagrindiniai fizikų darbai terminijos srityje./Viliaus Palenskio nuotrauka

Mokslininkai suprato, kaip svarbu sutvarkyti lietuvišką terminiją, kad prigytų tikslūs, aiškūs ir taisyklingi mokslo terminai, būtų išvengta nevykusių naujadarų ir terminų vartosena būtų suvienodinta. Nemažą dalį terminų reikėjo patiems sukurti, sugalvoti atitikmenis kitų kalbų terminams. Todėl labai pravertė užsienio kalbų mokėjimas bei turima unikali patirtis. Pavyzdžiui, doc. V. J. Valiukėnas penkerius metus skaitė paskaitas prancūzų kalba Alžyre. Prof. P. J. Žilinskas gimė Argentinoje, 1955 metais grįžo su tėvais į Lietuvą. Moka ne tik ispanų, bet ir italų kalbą, yra išvertęs ne vieną knygą. Neseniai išleista iš ispanų kalbos prof. P. J. Žilinsko išversta mokslo populiarinimo knyga paaugliams „Niko kelionė per laiką ir erdvę“. Prof. V. Palenskio monografija „Naujas požiūris į laisvųjų elektronų teoriją“, parašyta anglų kalba ir 2013 metais išleista Vokietijoje, patikslino ankstesnę šios srities teoriją. Dr. V. Žalkauskui, įsitraukusiam į kompiuterijos terminiją, padeda prancūzų, rusų, anglų kalbų žinios.

Nėra taip paprasta

Daugiau kalbų leidžia geriau išanalizuoti terminus ir jų apibrėžtis ieškant tikslesnio atitikmens lietuvių kalba. Tačiau kurti terminus, kaip pripažino fizikai, nėra paprasta. Būna daug ginčų. Galiausiai vieni terminai prigyja, kiti – ne. Pavyzdžiui, prof. V. Palenskio pasiūlytam elektronikos ir kompiuterijos terminui „lustas“ iš pradžių labai priešintasi. Atseit, netinka šiai sričiai. Žodis „lustas“ jau seniai vartotas durpynuose į keturkampius gabalus pjaustomoms durpėms pavadinti. Tačiau tokia pat forma yra ir mokėjimo ar tapatybės kortelių lustų, kuriuose įrašyta gana daug informacijos. Ir nebereikia vartoti gremėzdiško junginio „integroscheminė kortelė“.

„Dabar skelbiama, kad šunims ir katėms įdės mikroschemas. Tačiau žodis „schema“ reiškia brėžinį, – patikslino prof. P. J. Žilinskas. – Ir šiuo atveju taip pat turėtų būti vartojami „lustai“, „lusteliai“ arba „integriniai grandynai“, atsisakant rusicizmo „mikroschema.“

Dr. V. Žalkauskas prisiminė, kad ir vienoje konferencijoje Ukrainoje „mikroschema“ buvo pavadinta blogiausiai parinktu atitikmeniu angliškam terminui „integrated circuit“ –“integriniai grandynai“.

Labai kritiškai įvertintas fizikų pasiūlytas kompiuterijos terminas „vaizduoklis“, angliško termino „display“ (rodyti, vaizduoti) atitikmuo. Užkliuvo, pasak termino kūrėjų, galimos sąsajos su žodžiu „vaiduoklis“. Be to, supainiota su monitoriumi. Šiuo jau neginčijamu tarptautiniu terminu vadinamas prietaisas, leidžiantis stebėti tam tikrus procesus. Displėjus – tik dalis monitoriaus. Būtent šiai anglybei pakeisti ir buvo pasiūlytas lietuviškas terminas „vaizduoklis“, reiškiantis įtaisą, kuriame galima matyti tam tikrą pavaizduotą informaciją.

„Matome netikrą vaizdą. Iš tikrųjų ten vaiduoklis“, – juokauja studentams dr. V. Žalkauskas.

Neprigijo ir „judriojo ryšio telefonas“, siūlytas vietoj „mobiliojo telefono“. Tačiau tai – tik keli pavyzdžiai iš 19 tūkst. dažniausiai vartojamų elektronikos, radiotechnikos, ryšių technikos, televizijos, lazerių fizikos, elektrotechnikos, kompiuterijos terminų, pateiktų 2000 metais išleistame „Radioelektronikos terminų žodyne“. Dauguma jų prigijo. Žodyno rengėjai ypač džiaugėsi, kad pavyko sutvarkyti visą terminų, nusakančių savybę ir dydį, sistemą. Anksčiau savybę nusakantys terminai kaip „dažnumas“, „tankumas“ ar „laidumas“ buvo netinkamai vartojami ir dydžiui nusakyti. Anglų ir prancūzų kalbose savybė ir dydis skiriami. Lietuvių kalboje taip pat pritaikytos kitos, trumposios, žodžių formos dydžiui nusakyti, pavyzdžiui, „dažnis“, „tankis“, „laidis“, „judris“.

Per tris dešimtmečius

Doc. V. J. Valiukėnas prisiminė 1983 metų rudenį, kai į Radiofizikos katedrą atėjęs lietuviškos mokslo terminijos kūrimo entuziastas akademikas prof. Povilas Brazdžiūnas pasakė, jog savo darbą padarė – keturkalbis „Fizikos terminų žodynas“ išleistas. Dabar reikėtų parengti radiofizikos ir elektronikos žodyną. Buvo sudaryta žodyno rengimo komisija iš aštuonių žmonių. Joje nuo pat pradžių buvo doc. V. J. Valiukėnas ir prof. V. Palenskis.

„Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje buvo jaučiamas žodynų poreikis. Netrūko ir užsakymų, – pasakojo doc. V. J. Valiukėnas. – Pavyzdžiui, aiškinamasis „Kineskopų gamybos terminų penkiakalbis žodynėlis“ buvo parengtas per blokadą. Su prof. V. Palenskiu važiavome į Panevėžio „Ekrano“ gamyklą aptarti, ko jiems reikia. Anksčiau kineskopus išveždavo tik į Rusiją, Kazachstaną, kitas sovietines respublikas. Orientuojantis į Vakarus jau reikėjo žinoti ir vokiškus, prancūziškus, angliškus elektroninės optikos sistemų bei kineskopų gamybos terminus.“

Po kelerių metų išleistas V. J. Valiukėno ir V. Palenskio parengtas „Ryšių technikos terminų penkiakalbis žodynas“. Dviejų leidimų sulaukė V. J. Valiukėno ir P. J. Žilinsko parengtas „Tarptautinis pagrindinių ir bendrųjų metrologijos terminų žodynas“. Radiacinės saugos centro darbuotojo Gendručio Morkūno iniciatyva buvo parengtas ir 1999 metais išleistas „Jonizuojančiosios spinduliuotės ir radiacinės saugos terminų žodynas“. Jame pateikti lietuviškų terminų atitikmenys anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų kalbomis. Tokio žodyno reikėjo ne tik radiacinės saugos specialistams, bet ir Visagino atominės elektrinės darbuotojams.

Pagaliau sulaukus finansavimo 2000 metais išleistas „Radioelektronikos terminų žodynas“. Didžiausią darbą jį rengiant atliko doc. V. J. Valiukėnas ir prof. V. Palenskis. Dr. V. Žalkauskas perkėlė duomenis iš senųjų kompiuterių – didelių mašinų – į „Windows“ terpę.

„Buvo daug problemų. Vėl viską reikėjo iš naujo tikrinti. Daug kas neįsivaizduoja – tas žodynas, kiekviena kortelė, buvo ranka perrašyti po šešis kartus. 15 metų darbas, įskaitant visus šeštadienius ir sekmadienius“, – prisiminė prof. V. Palenskis.

Tuo laiku dr. V. Žalkauskas pradėjo rengti „Šiuolaikinių kompiuterių programų ir tinklų žodyną“ anglų, lietuvių ir prancūzų kalbomis. Jis išleistas 2003 metais, buvo labai populiarus ir po poros metų sulaukė antro leidimo. Per kelerius metus dr. V. Žalkauskas išleido ir kelis konkrečių sričių kompiuterijos terminų žodynėlius.

Iškilus būtinybei sutvarkyti matavimo terminus ir metrologijos sistemą, prof. P. J. Žilinskas su doc. V. J. Valiukėnu parengė pirmąjį „Penkiakalbį aiškinamąjį metrologijos terminų žodyną“. Jis buvo išleistas 2006 metais.

Dar po metų pasirodė fizikų ketverto parengtas naujas „Fizikos terminų žodynas“. Pirmajame, parengtame akademiko P. Brazdžiūno, terminai buvo pateikti lietuvių, rusų, anglų ir vokiečių kalbomis. Naujasis leidimas dar papildytas prancūziškais terminais. 2011 metais išėjo V. Žalkausko „Informatikos, kompiuterijos ir telekomunikacijų anglų-lietuvių kalbų žodynas“. Jame pateikta per 36 tūkst. terminų.

Tarp naujausių darbų – 2014 metais išleistas „Aiškinamasis elektrotechnikos ir elektronikos gaminių terminų žodynas“ net šešiomis – lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių, rusų ir ispanų – kalbomis. Tais pačiais metais paskelbtas tik elektroninis „Didžiojo anglų – lietuvių ir lietuvių – anglų kalbų politechnikos žodyno“ variantai, rengtas net 15 metų (http://www.zodynai.ff.vu.lt/polit/; versija parsisiųsdinti: http://rfk.ff.vu.lt/doc/politechnikos_zodynai.zip). Jam išleisti reikėtų daug lėšų, tiražo užtektų mažo, todėl popierinio varianto tikriausiai ir nebebus.

Dabar beveik visi išleisti terminų žodynai pasiekiami ir elektroninėje erdvėje, yra įtraukti į Lietuvos terminų banką. Jie svarbūs ne tik mokslo įstaigoms, leidykloms, bet ir rengiant valstybės dokumentus, standartus, verčiant tarptautinius dokumentus iš vienos kalbos į kitą.

Pagrindinis ar papildomas

VU Fizikos fakulteto mokslininkai pabrėžė, kad visi žodynuose pateikti terminai yra tinkamai sunorminti, nes kartu su fizikais juos rengė arba recenzavo patyrę terminologai: dr. Kazimieras Gaivenis, doc. Angelė Kaulakienė, dr. Jonas Klimavičius, doc. Stasys Keinys ir kiti. Žodynų rengimą skatino ir rėmė buvę VLKK vadovai prof. Albertas Rosinas, prof. Danguolė Mikulėnienė ir prof. Irena Smetonienė. Daug dėmesio naujų žodynų rengimui skiria dabartinė VLKK vadovybė.

„Vis dėlto žodynų rengimas mums kaip ir papildomas darbas, – sakė prof. P. J. Žilinskas. – Mes atliekame tyrimus, rašome mokslinius straipsnius referuojamuose žurnaluose, monografijas iš savo srities, vadovėlius studentams, skaitome paskaitas – toks pagrindinis mūsų darbas.“

Prof. V. Palenskis tiria atsitiktinius reiškinius – elektroninius triukšmus – medžiagose ir prietaisuose. Prof. P. J. Žilinsko darbo kryptis – fizikinių eksperimentų matavimo aparatūra, dielektrinių sluoksnių elektrostatinių savybių tyrimas. Tačiau dr. V. Žalkauskas, fizikinės elektronikos specialistas, dėstęs ir kompiuterių kursuose, jau 20 metų skyrė beveik vien žodynams. Pasak fiziko, kai reikėjo rimtai sėsti prie šimtatūkstantinės apimties politechnikos terminų žodynų, beveik nebeliko laiko moksliniam darbui. Doc. V. J. Valiukėnas tyrė mišriųjų elektroninių joninių puslaidininkių elektrines ir dielektrines savybės plačioje dažnių srityje, tačiau buvo atleistas iš darbo, kai tik suėjo 65 metai. Į žodynų rengimą įsitraukęs fizikas neberašė mokslinių straipsnių. O per darbuotojų atestaciją žodyno, nors ir didelio, parengimas nepelno nė vieno balo tiksliųjų mokslų srityje. Tokie nuostatai įsigaliojo nuo 2007 metų. Žodynų rengimas vertinamas balais tik humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

„Todėl ir neturime sekėjų. Neatsiranda jaunų specialistų, kurie įsitrauktų į lietuviškos terminijos kūrimą, žodynų rengimą, nes šis darbas nevertinamas“, – sakė fizikai.

VLKK vadovybė jau kelia klausimą, kad aukštųjų mokyklų pedagogai ir kiti specialistai, dirbantys terminijos srityje, būtų deramai įvertinti. Tačiau kol kas VU Fizikos fakulteto mokslininkų kandidatūros, tris kartus teiktos Lietuvos mokslo premijai už žodynų rengimą, buvo atmestos, nes nesutarta, kuriai sričiai priskirti. Paprasčiau nepriskirti nė vienai – nei tiksliesiems, nei humanitariniams mokslams.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"