TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie vėluojančią žiemą ir jos nepastovų būdą

2015 12 24 11:27
Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Šiemet žiema vėluoja maždaug keturias savaites. Įprastai oro temperatūra, remiantis pastarųjų trijų dešimtmečių duomenimis, turėjo nukristi žemiau nulio lapkričio trečiąjį dešimtadienį, tačiau išsilaikė teigiama net prasidėjus gruodžio trečiajam dešimtadieniui. Tai, pasak klimatologo prof. Arūno Bukančio,didelė šilumos anomalija.

Vėluoja susidaryti ir sniego danga. Jos kol kas beveik iš viso nebuvo. Išsilaikydavo vos po kelias valandas.

Šilumos anomalija

„Žiemos pradžia iš tikrųjų labai šilta. Maždaug trimis laipsniais viršijama vidutinė daugiametė oro temperatūra, – kalbėjo Vilniaus universiteto Hidrologijos ir klimatologijos katedros vedėjas prof. A. Bukantis. – Tiesioginė tokios anomalijos priežastis – labai intensyvi šilumos pernaša iš Atlanto vandenyno.“

Tiek Atlanto vandenynas, tiek ir Baltijos jūra, pasak klimatologo, taip pat yra šiltesni negu įprasta. Pavyzdžiui, Baltijos jūros vidurinės akvatorijos temperatūra maždaug dviem trimis laipsniais viršija vidutinius daugiamečius duomenis. Dėl to vyksta toks intensyvus šilumos atidavimo atmosferai procesas. Atlanto vandenyne taip pat labai intensyviai susidaro ciklonai. Šiltos oro masės kartu su ciklonais atkeliauja į Lietuvą.

Jau būdinga mūsų žiemoms

„Vyksta viso Žemės rutulio klimato šilimas, ir Lietuva nėra išimtis, – pabrėžė prof. A. Bukantis. – Čia taip pat kyla temperatūra. Pokyčiai – dideli ir akivaizdūs.“

Pastaraisiais metais žiemos mėnesių vidutinė oro temperatūra yra maždaug pusantro laipsnio aukštesnė, palyginti su praėjusio amžiaus septintu, aštuntu ar devintu dešimtmečiu. Sausio mėnesio – net dviem laipsniais. Sausį ir vasarį oro temperatūra vidutinėmis reikšmėmis yra priartėjusi net prie nulio pajūryje. Vos vienas laipsnis žemiau nulio.

Kartu trumpiau laikosi sniego danga. Be to, ji nepastovi, dažnai neišsilaiko net 30 dienų. Pašalas taip pat net du tris kartus per žiemą gali susidaryti ir išeiti. Būna trumpalaikių atšalimų, tačiau tie šalčiai išsilaiko labai neilgai, vos vieną, kitą savaitę. O visą žiemą – nepastovi temperatūra ir gana didelis kritulių kiekis lietaus pavidalu, lemiantys nepastovią sniego dangą ir pašalą. Tokie, pasak klimatologo, būtų pagrindiniai bruožai, būdingi dabartinėms mūsų žiemoms.

Klimatologas prof. Arūnas Bukantis./Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Artėjant prie rekordų

Kol kas rekordinių šilumos rodiklių nėra pasiekta, bent per lapkritį ir gruodį. Tačiau kai kurios dienos buvo priartėjusios prie šilumos rekordo, kai oro temperatūra pakilo net iki septynių – dešimties laipsnių aukščiau nulio.

„Kaip rekordą, ko gero, būtų galima paminėti ypač mažą upių nuotėkį šį rudenį. Lapkričio mėnesį jis buvo apie 30–40 proc. mažesnis, palyginti su daugiamečiais duomenimis. Upės tiesiog nuseko. Hidrologinė sausra tęsėsi jau nuo vasaros pabaigos. Dėl to buvo sutrikusi laivyba net Nemune“, – pasakojo prof. A. Bukantis.

Sinoptikų prognozės numato šiltus orus ir per artėjančias šventes. Tris – penkis laipsnius šilumos Kalėdų išvakarėse. Sulaukti baltų Kalėdų šiemet, pasak klimatologo, – labai maža tikimybė.

Atsisakant nepagrįsto išlaidavimo

Neseniai Paryžiuje vykusioje pasaulinėje klimato kaitos konferencijoje iškeltas uždavinys – stabdyti, lėtinti klimato šilimą, kad jis nebūtų didesnis kaip 1,5 – 2 laipsniai, palyginti su priešindustrine epocha. Lietuva – viena tų šalių, kurios yra pasirašiusios Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją, ir jai taip pat privalu, kaip pabrėžė prof. A. Bukantis, vykdyti tos konvencijos numatytus, Paryžiuje atnaujintus uždavinius.

„Kaip ir kitos Europos Sąjungos bei pasaulio šalys, turime mažinti iškastinio kuro naudojimą, keisti jį į atsinaujinantį kurą, vėjo, saulės ar hidroenergiją. Pagaliau ir biokuras yra mažesnė iš visų kitų blogybių“, – kalbėjo klimatologas.

Kiek įmanoma, Lietuvai reikės prisidėti ir prie pagalbos besivystančioms šalims. Numatyta, kad kasmet išsivysčiusios pasaulio šalys turėtų skirti apie 90 mlrd. eurų trečiojo pasaulio šalims, kad jos galėtų modernizuoti savo energetiką, pramonę ir taip pat mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

„Kiekvienas iš mūsų taip pat esame energijos visais jos pavidalais vartotojai ir galime rinktis. Pavyzdžiui, įsigydami automobilį atsižvelgti, kiek kuro jis naudoja. Nors šiuolaikiniai automobiliai brangesni, jų eksploatavimas yra gerokai pigesnis nei senų. Naudinga ir ekonomiškai, ne tik dėl klimato. Taip pat svarbus būstų šiltinimas ir energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Reikėtų atsisakyti nepagrįsto išlaidavimo vartojant elektros ir šiluminę energiją. Pagalvoti ir apie buitinius prietaisus. Pavyzdžiui, jei ruošiamės pirkti naują šaldytuvą, vertėtų, pirmiausia, atsižvelgti į jo energetinį efektyvumą, kitas dalykas – pastatyti kuo toliau nuo šilumą skleidžiančių šaltinių, – priminė mokslininkas. – Ir, žinoma, sodinkime medžius!“

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"