TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apie žvaigždžių pažinimą ir - pripažinimą

2014 11 26 6:00
VU Teorinės fizikos ir astronomijos instituto direktoriaus pavaduotoja habil. dr. Gražina Tautvaišienė išrinkta Tarptautinės fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjungos viceprezidente ir Astrofizikos komisijos pirmininke. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lapkritį Singapūre vykusioje 28-ojoje Tarptautinės fundamentinės ir taikomosios fizikos sąjungos (IUPAP) Generalinėje asamblėjoje Vilniaus universiteto (VU) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) direktoriaus pavaduotoja ir Observatorijos vadovė habil. dr. Gražina Tautvaišienė išrinkta šios organizacijos viceprezidente ir Astrofizikos komisijos pirmininke.

Lietuva tokios aukštos pozicijos dar nėra turėjusi. IUPAP vienija 60 šalių ir sprendžia svarbiausius fizikos mokslo uždavinius pasaulio mastu. Singapūre vykusioje IUPAP Generalinėje asamblėjoje apžvalginius pranešimus skaitė net du Nobelio premijos laureatai: Williamas Phillipsas pasakojo apie magnetiniais laukais sustabdytus atomus, Brianas Schmidtas - apie greitėjančio Visatos plėtimosi atradimą. VU TFAI mokslininkei buvo malonu girdėti, kad B. Schmidtas gerai žino Lietuvos astronomų sukurtą Vilniaus fotometrinę sistemą ir savo darbams naudojo jų stebėtas standartines žvaigždes.

Čia, mūsų galaktikoje

Habil. dr. G. Tautvaišienė - gerai žinoma mokslininkė tarptautinėje astrofizikų bendruomenėje. Dar 1995-1998 metais jos kartu su prof. Bernardu Pagelu iš Jungtinės Karalystės paskelbti darbai iki šiol plačiai cituojami. Mokslininkai sumodeliavo 18 cheminių elementų evoliuciją mūsų galaktikoje. Taip pat gretimų galaktikų - Didžiojo ir Mažojo Magelano Debesų - cheminę evoliuciją. Bendradarbiauta daugiau kaip dešimt metų ir padaryta reikšmingų astronomijos darbų. Habil. dr. G. Tautvaišienė lygia greta tyrinėjo žvaigždžių evoliuciją, medžiagos maišymąsi žvaigždėse ir kaip tai atsispindi žvaigždžių paviršiaus cheminėje sudėtyje. Tyrimų rezultatai skelbti konferencijose ir įtakinguose mokslo žurnaluose. Astrofizikė buvo kviečiama skaityti pranešimų įvairiose pasaulio observatorijose.

Nuo 2012 metų G. Tautvaišienės vadovaujama VU TFAI astronomų grupė, vienintelė iš Rytų Europos, dalyvauja tarptautiniame projekte "Gaia-ESO spektrinė apžvalga". Europos pietinės observatorijos (ESO) inicijuotame projekte bendradarbiauja apie 300 astronomų, pateikusių daugelį tyrėjų vienijančias mokslines programas. Prie ESO teleskopų vienas tyrėjas gali tikėtis daugiausia trijų stebėjimo naktų. Skiriama ir vos keletą valandų projektui įgyvendinti. "Gaia-ESO spektrinės apžvalgos" astronominių stebėjimų paraiška laimėjo net 300 naktų prie didžiausio ESO teleskopo Čilėje. Toks stebėjimo laikas kainuoja 70 mln. litų. Galima sakyti, gautas didžiausias finansavimas.

"Mūsų grupė dalyvauja nustatant pagrindinius žvaigždžių fizikinius parametrus: temperatūrą, slėgį ir cheminę sudėtį. Išskirtinis mūsų darbas - anglies, azoto ir deguonies gausos nustatymas žvaigždėse. Tų trijų cheminių elementų kitos grupės netyrinėja. Esame pripažinti tokių tyrimų ekspertai. Turime daug publikacijų iš šios srities", - pasakojo VU TFAI grupės vadovė.

Anglies, azoto ir deguonies yra gana daug žvaigždėse ir jie labai svarbūs. Nuo šių elementų priklauso žvaigždės temperatūra ir jos evoliucijos trukmė bei daug kitų parametrų. Projektas "Gaia-ESO spektrinė apžvalga" jau įpusėtas. ESO vadovybė patenkinta tyrimais ir svarsto galimybę dar pratęsti projektą. Dabar tyrinėjami pagrindiniai cheminiai elementai, o žvaigždžių spektruose galima rasti, kaip juokavo prof. G. Tautvaišienė, pusę Mendelejevo lentelės. Jie bus tiriami vėliau.

"Gaia-ESO spektrinė apžvalga" papildo Europos kosmoso agentūros (ESA) projektą "Gaia". Į orbitą 2013 metais iškelta moderni observatorija su dviem teleskopais padės nustatyti tikslią milijardo žvaigždžių padėtį ir sukurti iki šiol išsamiausią trimatį mūsų galaktikos - Paukščių Tako - žvaigždėlapį.

"Gaia" teleskopas iki 70 kartų stebės kiekvieną žvaigždę. Milijardą žvaigždžių, vis grįždamas prie kiekvienos, - pasakojo habil. dr. G. Tautvaišienė. - Tokie stebėjimai leis nustatyti, kaip žvaigždės juda ir kaip kinta jų šviesa. Kai žinosime žvaigždžių cheminę sudėtį ir tikslias judėjimo orbitas, galėsime pasakyti, kur žvaigždės susiformavo ir kaip čia, mūsų galaktikoje, viskas vyko ir vyksta."

Tikimasi, kad mokslinius tyrimus bus galima pradėti 2016-2017 metais. Kosminiu teleskopu "Gaia" stebėtas žvaigždes tyrinėti rengiasi ir VU TFAI astronomai, nemažai prisidėję prie projekto. Jie dirba ir su ESA bei NASA kosminės SOHO observatorijos teleskopu, stebinčiu Saulę ir viską, kas prie jos artėja, su juo atrado nemažai kometų. VU TFAI tyrėjai taip pat naudojasi NASA kosminio teleskopo "Kepler" duomenimis, tirdami žvaigždžių astroseisminį aktyvumą.

Prie naujausios ESA kibernetinio zondo „Philae“ misijos VU TFAI astronomai tiesiogiai neprisidėjo, tačiau yra stebėję 67P/Čuriumovo-Gerasimenkos kometą ir siuntę duomenis, kaip ji artėja, kokia jos orbita. Apie kometą surinkta labai daug žinių, kad būtų galima priderinti palydovo nešėjo „Rosetta“ sklandų priartėjimą.

Su Nobelio premijos laureatu Brianu Schmidtu. / Asmeninio albumo nuotrauka

Tarp fizikų elito

IUPAP Astrofizikos komisijoje G. Tautvaišienė dirba jau ne vienerius metus. Anksčiau buvo narė, pastaruosius trejus metus - sekretorė, o šiemet išrinkta Astrofizikos komisijos pirmininke. Lietuvių mokslininkė ir dar keli komisijų pirmininkai taip pat išrinkti IUPAP viceprezidentais.

Kaip pasakojo astrofizikė, šiuo metu IUPAP yra 18 komisijų, apimančių įvairias fizikos kryptis. Pavyzdžiui, statistinės fizikos, astrofizikinių dalelių, žemų temperatūrų, puslaidininkių fizikos, astrofizikos, magnetizmo, branduolinės fizikos ir t.t. Tačiau jos gali kisti. Kai atsiranda nauja kryptis ir joje dirba vis daugiau žmonių, įkuriama ir atitinkama ekspertų komisija veiklai kuruoti. Pavyzdžiui, 28-ojoje IUPAP Generalinėje asamblėjoje nuspręsta sudaryti darbo grupes nanofotonikos bei minkštųjų medžiagų tyrėjų bendruomenėms suburti. Nanofotonika dabar labai populiari. 2013 metais už darbus tiriant Higso bozonus buvo įteikta Nobelio fizikos premija. Sparčiai daugėja ir minkštųjų medžiagų (tokių kaip skysčiai, polimerai, skystieji kristalai, biologinės medžiagos) tyrėjų. Singapūre daug pastangų dėta siekiant suvienyti kosminius spindulius ir greitintuvuose astrofizikines daleles tiriančias mokslininkų bendruomenes. Nuo 1947 metų veikusi Kosminių spindulių tyrimų komisija pastaraisiais metais išplėtė kuruojamą sritį ir buvo pavadinta Astrofizikinių dalelių komisija, nes tokios dalelės jau tiriamos ir žemėje, pavyzdžiui, Europos branduolinių mokslinių tyrimų centre CERN. Kosminių spindulių tyrėjai reikalavo grąžinti ankstesnę komisiją, tačiau balsavimas jiems buvo nepalankus. Laikomasi nuostatos, kad IUPAP neturėtų būti per daug komisijų. Moksliniai tyrimai plečiasi ir komisijos turėtų apimti platesnes veiklos sritis.

Į IUPAP komisijas, be kitų reikalų, kreipiamasi, pavyzdžiui, kad būtų finansuojamos tarptautinės konferencijos ir į jas galėtų atvykti mažiau pažengusių šalių tyrėjai. Kiekviena komisija taip pat turi teisę kasmet išrinkti po vieną labiausiai pasižymėjusį tos krypties jaunąjį mokslininką iš viso pasaulio. Jam skiriamas IUPAP jaunojo fiziko medalis ir premija. Laureatas kviečiamas pristatyti savo veiklą simpoziume.

Nėra lėšų - nėra prieigos

Iš Lietuvos dar nė vienas mokslininkas nėra laimėjęs tokio medalio. Prof. G. Tautvaišienė, kelerius metus vadovavusi komitetui astrofizikos krypties jaunojo mokslininko apdovanojimui teikti, prisiminė, kad visada sulaukdavo nepaprastai aukšto lygio nominacijų. Bent astrofizikos krypties jauniesiems lietuvių mokslininkams būtų sunku laimėti.

"Ir pirmiausia reikėtų kalbėti apie jauno žmogaus galimybes pasireikšti moksliniame darbe, - pabrėžė astrofizikė. - Lietuva nėra tokių reikšmingų infrastruktūrų kaip ESO narė. Prieiga prie jos teleskopų ir geros darbo sąlygos gali būti garantuotos toms šalims, kurios yra ESO narės. Be to, pažengusiose šalyse dirba gerokai didesnės mokslinės grupės, todėl jaunas žmogus turi daugiau publikacijų, citavimų, net tam tikrų atradimų, nors ir kolektyvinių. O mūsų astronomų gretos nedidelės. Nors esame taip pat pasiekę svarbių mokslinių laimėjimų, bet - jau vyresni žmonės."

Lietuvos mokslininkų veiklą riboja, pasak prof. G. Tautvaišienės, ir nesutvarkyta sistema, kad valstybė rastų galimybių sumokėti už dalyvavimą tarptautinėse mokslo organizacijoje. Pavyzdžiui, IUPAP mūsų šaliai atstovauja Lietuvos fizikų draugija. Ji kreipiasi į Lietuvos mokslo tarybą, kad gautų finansavimą Lietuvos narystei apmokėti. Skiriama maždaug 60 proc. reikiamos sumos, ir Lietuvos fizikams tenka iš savo mažų algų pridėti prie nario mokesčio, kad galėtų Lietuvai atstovauti tarptautinėje organizacijoje. Panaši padėtis ir dėl narystės Tarptautinėje astronomų sąjungoje (TAS). Tik joje dar didesnis mokestis.

Habil. dr. G. Tautvaišienė buvo TAS Žvaigždžių atmosferų fizikos komisijos narė, vėliau išrinkta į keletą komisijų vienijančio skyriaus valdybą. Pačios atsakingiausios pareigos eitos TAS Specialiojoje nominacinėje komisijoje. Ją sudarantys šeši žmonės nominuoja sąjungos, vienijančios 10 tūkst. mokslininkų, vadovybę: prezidentą ir viceprezidentus. Tada už jų kandidatūras balsuoja suvažiavimas.

"Labai džiaugiamės, kad Lietuva yra bent vieno CERN eksperimento narė. Lietuvai CERN atstovauja fizikas dr. Andrius Juodagalvis iš mūsų instituto Branduolio teorijos skyriaus, - pasakojo VU TFAI direktoriaus pavaduotoja. - Daug prisideda prof. Juozo Vaitkaus grupė bei VU Matematikos ir informatikos fakulteto mokslininkai. Yra poreikis turėti prieigą ir prie kitų mokslo infrastruktūrų, tačiau kainos nemažos ir mūsų mokslininkų darbo sąlygos šiuo požiūriu nėra geros. Tikiuosi, Lietuvos fizikų ir astronomų konkurencinės galimybės ateityje gerės."

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"