TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Aplankyti tėvynę už keliasdešimt tūkstančių litų?

2012 08 14 7:19
AFP/Scanpix nuotrauka/Kol kas nepavyksta pritraukti daugiau užsienio mokslininkų per finansuojamus trumpalaikius vizitus atlikti tyrimus Lietuvoje.

Iš tolimos šalies LŽ parašė lietuvių mokslininkas: "Buvau pasiaukojęs porą mėnesių pasidarbuoti Lietuvoje. Jei Lietuvos mokslo tarybai (LMT) to nereikia, nesuprantu, kodėl iš viso skelbia konkursus ir gaišina laiką. Gerai, kad savo kolegoms nepasiūliau dalyvauti šioje programoje, būčiau tik apsijuokęs."

Mokslininkas, redakcijos prašęs neskelbti vardo ir pavardės, taip pat atsiuntė du tyrėjų sąrašus, pavadintus "Parama į Lietuvą atvykstančių mokslininkų vizitams atlikti mokslinių tyrimų pagal projektą "Konkursinis mokslininkų vizitų finansavimas". Vienas patvirtintas LMT pirmininko 2012 metų birželio 11 dienos, kitas - liepos 27 dienos įsakymu. Įvairių valstybių tyrėjai lyg ir tie patys, tačiau daugiau kaip prieš mėnesį patvirtintos jiems skiriamos sumos jau gerokai mažesnės. Nebefinansuojamas ir vienas iš dviejų lietuvio mokslininko projektų, nors abu, kaip anksčiau tyrėją patikino LMT specialistė, "buvo įvertinti aukščiausiais balais ir patvirtinti".

"Man jų pinigų visai nereikia, - rašė LŽ mokslininkas. - Tokiomis programomis ne pritraukia, o atbaido žmones. Turbūt čia programų administravimo problema, kai keičia įstatymus patvirtinę paraiškas. Gerai būtų, kad LMT suprastų, jog dirba su visu pasauliu, atstovauja Lietuvai, ir visų tautybių žmonės juos stebi."

Tokios mintys, kai Lietuva patiria didžiulį protų nutekėjimą, kelia nerimą. Juo labiau kad pats LMT pirmininkas prof. Eugenijus Butkus "nesusipratimu" pavadino ir visai kitą atvejį, kai JAV sėkmingai dirbantis lietuvių mokslininkas Paulius Grivickas per Visuotinės dotacijos programą prieš porą metų buvo pasirengęs grįžti į Lietuvą, tačiau skaudžiai nusivylė.

LŽ kalbino LMT pirmininką prof. Eugenijų Butkų.

Neapsižiūrėta

- Kaip atsirado tie du paramos į Lietuvą atvykstančių mokslininkų vizitams sąrašai ir kodėl nuspręsta po mėnesio sumažinti skiriamas lėšas?

- Rekomendacijose, kurios buvo parengtos atsižvelgiant į tai, kad atvykstantys mokslininkai gali būti įvairaus rango ir kompetencijos, leidome turėti tokius orientyrus, bet tai nėra prievolė visiems imti maksimalius įkainius planuojant savo vizitą. Turbūt niekam nekils abejonių, kad 30 tūkst. litų per mėnesį, kaip buvo kai kam skirta pirmajame sąraše, - nebloga išmoka. Tuo metu, kai vyko konkursas, vienoje Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) pradėtoje vykdyti biudžetinėje programoje aukščiausią profesoriaus vardą turinčiam mokslininkui skirta maždaug apie tūkstantis eurų (3,3 tūkst. litų). Todėl buvo kreiptasi į ekspertų grupę, kad peržiūrėtų šio kvietimo finansavimą.

- Ar nebuvo įmanoma anksčiau patikslinti, kad nereikėtų keisti jau patvirtinto finansavimo? Ar privalėjote paisyti ŠMM taikomų įkainių?

- Mes patys ėmėmės veiksmų. Pats asmeniškai inicijavau, kad skirtas finansavimas būtų peržiūrėtas, nes iš tikrųjų nurodytos sumos buvo nerealios. Pagrindinis dalykas, kad kuri nors atskira priemonė finansavimo apimtimi neišsišoktų iš bendros sistemos. Pirmuoju mano įsakymu patvirtintas finansavimas išsišoko aštuonis kartus. Žodžiu, čia iš tikrųjų buvo padaryta klaida. Neapsižiūrėjimas. Ekspertai turėjo kritiškiau vertinti pačius mokslininkus, jų lygį ir pasakyti, kokia galima paramos suma. Dabar beveik visais atvejais buvo  paskirtos maksimalios sumos. Sutinku, kad tokia suma galėtų būti skiriama Nobelio premijos laureatui, jei jį pritrauktų mėnesį padirbėti Lietuvoje, bet ne eiliniam daktarui, ar jis būtų lietuvis, ar vokietis.

Konkurso nėra

- Tarp dešimties šio kvietimo konkurso laimėtojų - trys užsienio lietuviai. Ar LMT administruojamas projektas "Konkursinis mokslininkų vizitų finansavimas" būtų viena priemonių, kuriomis siekiama pritraukti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus?

- Nėra jis taip galbūt vienareikšmiškai orientuotas į užsienio lietuvius. Tos priemonės nedidukės apimties. Projektai trunka keletą savaičių, keletą mėnesių, ilgesni - gal ir porą metų. Jie galėtų padidinti institucijų kompetenciją tam tikrose srityse, jų konkurencingumą ar gebėjimą įsitraukti į didesnius, kad ir tos pačios Europos Sąjungos (ES) Bendrosios programos, projektus. Lietuva labai blogai juose dalyvauja. Nesame konkurencingi.

- Kada pradėtas įgyvendinti šis projektas ir ar daug užsienio mokslininkų pareiškė norą atvykti?

- Šį pavasarį skelbtas antrasis maždaug prieš metus pradėto įgyvendinti projekto kvietimas. Konkurso, tiesą pasakius, nėra.  Galėtume kelis kartus daugiau priimti ir turėtume gerokai griežčiau vertinti, išskirti tuos vizitus, kurie suteiks naudos bei galimybių tiek priimančiajai institucijai, tiek galų gale atvykstantiems mokslininkams. To, deja, kol kas nepastebėta.

- O kaip buvo pernai?

- Per pirmąjį kvietimą atvyko taip pat labai nedaug mokslininkų. Iš viso - penki. Tarp jų buvo du lietuviai. Bėda ta pati - nėra tokio lygio mokslininkų, kurie būtų bent profesoriaus rango, turėtų savo mokyklą, tyrimų kryptį, pasaulyje žinomą tematiką. Dažniau yra eiliniai vykdytojai, žinoma, daktarai, bet didelių grupių nariai, tik vienas kitas dirba savarankiškiau.

- Gal numanote priežastis, kodėl taip mažai mokslininkų iš užsienio atsiliepia: ar jiems nėra kas veikti ir neįdomu Lietuvoje, ar Lietuvos institucijos nežino, ko joms reikia? Iš sąrašo matyti, kad atvykstančius mokslininkus priimančios institucijos iš esmės tik dvi - Vilniaus universitetas ir Kauno technologijos universitetas.

- Jie didžiausi, aktyviausi ir kitose mūsų finansuojamose srityse. Aišku, būtų gerai, kad dalyvautų daugiau institucijų, ypač mažesnieji universitetai arba mokslinių tyrimų centrai. Kodėl taip yra, nežinome priežasčių, nors informuojame, siunčiame laiškus.

Iš tos nedidelės patirties vis dėlto linkčiau prie išvados, kad ne visada ir institucijos labai aiškiai artikuliuoja, ko jos siekia tais vizitais, o kai kurie mokslininkai, deja, ne visada suvokia, kokia jų misija. Galų gale aukšto lygio mokslininkai iš tikrųjų yra labai užsiėmę ir vieną ar dvi savaites galbūt galėtų efektyviai prisidėti. Tačiau tam reikia turėti ir išankstinių ryšių, ir tolesnio bendradarbiavimo perspektyvą, kad nebūtų atsitiktinių, vienkartinių variantų: atvažiavau, atsiėmiau pinigus, išvažiavau, ir viskas baigta. Galime palyginti. Visuose konkursuose, kuriuos skelbiame, yra maždaug keturi pareiškėjai į vieną vietą. Ši priemonė nesulaukė tokio dėmesio. Nėra iš tikrųjų sukurtos ir tokios bazės, kad pritrauktų. Per slėnių projektus, tikiuosi, jau kitais metais visa infrastruktūra pradės funkcionuoti didesne apimtimi nei dabar. Kol kas esame izoliavęsi, mažai žinomi užsienio mokslo institucijoms, trūksta tiek pačių mokslininkų, tiek mūsų mokslo institucijų aktyvumo.

Ritos Stankevičiūtės nuotrauka/Pasak prof. E.Butkaus, jo vadovaujama LMT užsikrovė didžiulę naštą ir atsakomybę, prisiėmusi administruoti daugybę ES struktūrinės paramos projektų.

Neatliko savo darbo

- O koks buvo šio projekto ankstesnis finansavimas?

- Pernai per pirmąjį kvietimą skirta per mažai lėšų ir mokslininkai dėl to pasiguodė, todėl šiemet padidinome maksimalią sumą. Paisydami orientyro, kad aukšto lygio mokslininkas gali atvykti greičiausiai vienai ar dviem savaitėms, palikome 7 tūkst. litų savaitės įkainį. Į pirmą savaitę dar įsiskaičiuojamos bent kelionės išlaidos. Į antrą ar trečią savaitę jos turėtų nebūti įtrauktos. Dabar išėjo taip, kad irgi įskaičiuotos.

- Vis dėlto toks skaičiavimas buvo patvirtintas.

- Deja, tik pasirašius įsakymą iškilo, kad antrojo kvietimo sumos netelpa į jokias normalias skales. Tiesiai pasakius, net buvo minčių, kad kai kurie pareiškėjai piktnaudžiauja. Kas galėtų paneigti, kad gražia schema, skirta tyrimams suintensyvinti, buvo nepasinaudota savanaudiškais tikslais.

- Kas tie ekspertai, vertinę paraiškas?

- Ekspertų pavardžių neminime apskritai. Teisme, po giljotina, pasakyčiau. Jie skiriami. Yra griežtos atrankos taisyklės. LMT ir mano, kaip pirmininko, taip pat komiteto pirmininko (jis mane pavadavo pasirašant antrąjį įsakymą), nuomone, šie ekspertai neatliko savo darbo ir bus pakeisti. Gal jie neturėjo patirties, gal neįsigilino į aprašą, nes priemonė yra gana nauja, gal neatkreipė dėmesio ir neišnagrinėjo visų aplinkybių ir padarė tokį sprendimą, kaip sakoma, be didelio pagrindo.

- Sakote, kad ekspertai neatsižvelgė į visas aplinkybes skirdami lėšas, tačiau kodėl iš karto nebuvo apsibrėžtas principas "neremti paraiškų, kurias teikia tas pats atvykstantis mokslininkas (dėl konkuravimo su savimi)", kaip vėliau pranešė LMT specialistė tyrėjui, iš pradžių gavusiam didžiausią finansavimą dviem vizitams?

- Net į galvą negalėjo ateiti! Galiu prisiimti atsakomybę, kad buvo neatsižvelgta iš pat pradžių ir tokia situacija neaprašyta, nes sveiko proto žmogui turbūt suprantama, jog per du mėnesius suspėti čia viskuo aprūpinti ir biomedicinos, ir technologijos mokslus, ir dar ką nors, reikia neeilinio mokslininko, žinomo pasaulyje ir turinčio aiškų interesą, net pasiryžusio aukotis tiek laiko praleisti Lietuvoje. Kai kartais matome vienpusį norą pasiekti labai siaurų  tikslų, darosi nesmagu.

- Gal patys leidžiame susidaryti įspūdžiui, kad Lietuvoje taip galima?

- Paprastai laikomės tokios praktikos, kad projektus vertina arba vien užsienio mokslininkai, arba mišrios grupės ir pusė jų - užsienio lietuviai, kai paraiškos būna lietuvių kalba.

- Ar užsienio ekspertai dalyvavo vertinant ir šį projektą?

- Ne, jų nekvietėme, nes reikėjo labai greitai ir nebuvo daug paraiškų.

Spragos ir nesusipratimai

- Ar trumpalaikiams mokslininkų vizitams finansuoti skiriama tam tikra pinigų suma, kurią būtina panaudoti?

- Ją galime panaudoti kitoms priemonėms, nebūtinai kviečiamiems mokslininkams. Mat šis projektas apima keturias vizitų kategorijas: atvykstančius į Lietuvą mokslininkus atlikti tyrimų, skaityti paskaitų ir jų ciklų, dalyvauti doktorantūros procese bei išvykstančiuosius iš Lietuvos dalyvauti tarptautinėse mokslo konferencijose. Rugsėjo mėnesį planuojame skelbti naują konkursą. Jei bus gauta, tarkim, 100 atvykstančių mokslininkų paraiškų atlikti tyrimus Lietuvoje ir pusė jų atitiks visus reikalavimus, nebus dėl ko ir perkelti lėšų. Jei matytume, kad kurioje nors veikloje nėra paraiškų, blogiausias, mokslo pasaulyje tiesiog nesuprantamas dalykas - nėra konkurso, tas lėšas galime permesti kitoms priemonėms. Pavyzdžiui, paraiškų vizitams į Lietuvą skaityti paskaitos yra kur kas daugiau, o didžiausias konkursas vyksta tarp išvykstančių iš Lietuvos mokslininkų skaityti pranešimų mokslinėse konferencijose.

Kad menkai domimasis vizitais atlikti mokslinius tyrimus Lietuvoje, viena priežasčių - nepakankama infrastruktūra, kad aukšto lygio mokslininkas čia atvyktų. Tačiau moksliniai tyrimai gali būti ne vien darbas laboratorijoje, bet ir keitimasis patirtimi seminaruose, bandymas modeliuoti kokius nors procesus. Todėl tikimės, kad kiek įmanoma populiarinsime tą priemonę, įtrauksime daugiau institucijų, kad daugiau žmonių atvyktų. Ne vien tokie, kurie, taip sakant, suplanuoja čia praleisti atostogas ar pasipelnyti pasinaudojus šiuo atveju dėl mūsų neapdairumo atsiradusiomis projekto spragomis.

LMT administruojamų programų ir projektų spektras labai platus. Skirtybės tarp jų dėl administravimo labai didelės, todėl dažnu atveju kyla daug nesusipratimų. Dabar mėginame šiek tiek unifikuoti bendrą tvarką, kad ir mokslininkams būtų aiškiau, ir lengviau būtų administruoti, ir atsirastų daugiau skaidrumo. Turime palengvinti tą administracinę naštą visiems, nes dabar esame tiesiog apsikrovę popieriais. Aišku, pagrindinė baimė, kad lėšos bus panaudotos neefektyviai, tačiau investicija į šią sritį ne visada matoma jau po metų.

Per abipusį suinteresuotumą

- Vienas atvykstantis tyrėjas atkreipė dėmesį ir į finansavimo tvarką: mokslininkas iš pradžių turi leisti savo pinigus, o parašęs ataskaitą dar tris mėnesius laukti, kol bus pervestos jam skirtos lėšos. Be to, valstybėje, kur jis gyvena, dar atskaičiuojamas 30 proc. mokestis.

- Tokia yra europinių projektų specifika. Nebent būtų biudžetinė programa, tada procedūra kitokia. ES struktūrinė parama yra baisiausia dėl administravimo. Aišku, prisidedame ir patys. Baimindamiesi, kad kas nors gali vykti ne visai taip, įvedame, matyt, dar ir papildomų vietinių reikalavimų, kai kuriais atvejais prisidarome papildomų procedūrų.

- Ar šiuo konkrečiu atveju būtų galima ką nors pakeisti?

- Mėginsime, aišku, teikti siūlymus Europos socialinio fondo agentūrai (ESFA) dėl mokslininkams kylančių sunkumų, tačiau nesame garantuoti, kad į juos bus reaguota taip, kaip mums reikia. Ne pirmą kartą keičiame tą projektą, nes ir Lietuvoje nuolat keičiasi įvairūs dokumentai dėl įgyvendinimo tvarkos, atsižvelgiant į visas teisines bazes. Kai vykstant kokiai nors priemonei pamatome kliūčių, negalime jų vieni pakeisti. Pirmiausia turime suderinti su ESFA. Tai dažniausiai trunka mėnesius. Įrodinėjame, kad būtų paprasčiau, lengviau, geriau, tačiau toli gražu ne iš karto patiki. Turi savo schemą, kuri tinka tam ir anam, o kaip čia dabar netinka mokslininkams?!

Nors šiuo konkrečiu atveju dėl pinigų prisiima atsakomybę kviečianti institucija. Jos suinteresuotumas šiame projekte yra svarbiausias. Jei institucija suinteresuota mokslininku, kuris duos naudos, ji gali iš turimų nebiudžetinių lėšų apmokėti tą išlaidų dalį, kurią mokslininkas patiria iki vizito. Po kelių mėnesių lėšos būtų kompensuojamos.

Suprantama, mokslininkams kartais ir sunku susiorientuoti - skirtingos programos, skirtingi reikalavimai. Net šiame projekte tarp vizitų kategorijų yra skirtumų. Pavyzdžiui, dėl mokslininkų atvykimo į disertacijų gynimą institucijos viską sutvarkė puikiai, nes yra suinteresuotos, kad darbas būtų įvertintas ir užsienio eksperto. Jokių problemų neiškilo ir dėl vizitų skaityti paskaitas, nes institucijų interesas didžiulis - pakelia studijų kokybę.

Manyta, kad ir mokslinių tyrimų vizitai padės keistis patirtimi, paskatins kokios nors naujos krypties formavimąsi, prisidės, kad mūsų mokslininkai po metų ar dvejų galės parengti solidesnius projektus.

Komentaras

Dr. Ramūnas Valiokas

Fizinių ir technologijos mokslo centro Nanoinžinerijos skyriaus vedėjas, vienas iš mokslininkų asociacijos "Futura Scientia" steigėjų

Manau, kad keisti paskelbtus sprendimus dėl projektų finansavimo nėra garbinga. Plačiai nuskambėjęs dr. P.Grivicko atvejis iš tiesų kolegų akyse sukompromitavo mūsų valstybę. Tad neatmestina, kad prof. E.Butkaus minimas menkas susidomėjimas užsienio mokslininkų vizitų programa bent iš dalies yra ir dėl išeivijos akademinėse bendruomenėse pasklidusios žinios apie iš pradžių suteiktą, vėliau panaikintą paramą dr. P.Grivicko projektui. Taip pat ir šioje trumpalaikių vizitų programoje taisyklių ir reikalavimų pretendentams kaitaliojimas tik kenkia pasitikėjimui Lietuvos institucijomis. Reikia pripažinti, kad neseniai įsteigta LMT dėjo nemažai pastangų ir šiuo metu mokslinių tyrimų finansavimo formų ir galimybių yra gerokai padaugėję. Tačiau akivaizdu, kad šalyje galiojančios itin biurokratinės projektų finansavimo taisyklės, ypač dėl struktūrinių fondų, yra visiškai netinkamos ir nepriimtinos, kad būtų efektyviai  finansuojama mokslinė veikla ir juo labiau pritraukiami talentai ir mokslo lyderiai iš užsienio. Nors pastaraisiais metais gerokai pakitusi politikų retorika trykšta besąlygiška parama inovacijoms ir žinių ekonomikai, tikroji pažanga pasaulinėje konkurencijoje dėl protų yra menka. Iš sovietinės sistemos paveldėtas įprotis visus svertus laikyti savo rankose, imituoti veiklą ir siekti formalių rodiklių, o ne kokybinių pokyčių, tvirtai įsišaknijęs politikų ir ministerijų biurokratų sąmonėje. Deja, mokslo atradimų, išradimų ir patentų tokioje terpėje neatsiranda.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"