TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Aplinkos ministerijos atstovas: neskatinsime iš gamtos imti vis daugiau

Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Mėlynių derlius geras, tik nelabai yra kam jas rinkti, sako uogas superkančios bendrovės „Vėtrija“ vadovas Gediminas Daukšys. Jis taip pat teigia, kad Lietuvoje mėlynių rinkėjams yra per daug draudimų, pavyzdžiui, esą būtų galima leisti rinkti kokybiškomis šukomis. Tačiau Aplinkos ministerijos vyriausias specialistas Selemonas Paltanavičius tvirtina, kad apie tai negali būti jokios kalbos.

„Jau turime karčios patirties ir net nepasirengę galime pamatyti, kas dedasi gamtoje, – štai čia prieš metus ar dvejus yra braukta, uogauta: uogienojai nuskurdę, nubrūžinti, nulaužytomis viršūnėmis. [...] Tikrai neplanuojame įvesti kažkokio mechaninio prietaiso, nes neskatinsime bet kokiomis sąlygomis iš gamtos imti vis daugiau“, – sako S.Paltanavičius.

– Pone Daukšy, ar jau galima sakyti, kad mėlynių sezonas pačiame įkarštyje? Koks šįmet mėlynių derlius?

G.Daukšys: Šiemet sunoko neblogas mėlynių derlius. Žinoma, viščiukus skaičiuojame rudenį, bet manau, kad derlius bus ne mažesnis nei vidutinis, nors Lietuva mėlynių lietuviams ir europiečiams tiekia vis mažiau ir mažiau. Tai lemia ne viena priežastis. Pavyzdžiui, yra mažiau rinkėjų, o ir juos visokiomis priemonėmis bandoma prigąsdinti: tarkim, vaikai, kurie renka uogas, negaus maitinimo, kažkokių socialinių garantijų. Ir tie vaikai dažnai nusprendžia geriau pabūti namuose, o ne vieną kitą lituką susirinkti.

– Gal tokiems dalykams įtakos turi kainos? Už kokią kainą Jūs superkate mėlynes?

G.Daukšys: Mes perkame iš didmenininkų, yra tam tikra supirkimo sistema. Kaimuose yra supirkimo punktai. Paskui iš tų punktų smulkieji verslininkai atveža pas mus. Taigi supirkimo kaina – maždaug 6–7 Lt.

– Vadinasi, derlius geras, tik nėra kam rinkti?

G.Daukšys: Visiškai teisingai.

– Pone Daukšy, ar supirkėjams svarbu, kaip rinktos uogos? Ar Jūs galite atskirti, kaip tai padaryta?

G.Daukšys: Tikrai nežinau, kurios uogos rinktos rankomis, kurios – šukomis. Mūsų įmonės užduotis yra užšaldyti uogas ir jas išvalyti taip, kad neliktų lapelių, kotelių, visokių kirmėlyčių ir kt. Tai žaliava, kuri pas mus patenka, ir mūsų uždavinys – ją išvalyti. Ar jos rinktos rankomis, ar kojomis, tikrai negaliu pasakyti. Serbentai irgi renkami kombainais (rankomis labai retai), o mes lygiai taip pat juos sutvarkome. Žinoma, galbūt surinkti rankomis jie būtų švaresni, gražesni, mažiau pažeisti, o gal ir atvirkščiai.

– Pone Daukšy, ar uogoms, kurias superkate, yra keliami kažkokie reikalavimai?

G.Daukšys: Be abejo, mūsų įmonė turi standartus. Svarbiausia, kad uogos būtų nesutižusios, nesurūgusios, nesugadintos. Tačiau pagrindinius standartus mums nurodo mūsų pirkėjai – daugiausia mėlynių mes parduodame Vakarų Europoje. Didžiausią patirtį renkant ir perdirbant mėlynes turi švedai. Švedijos kompanijos tai daro daug metų, mes tokios patirties, kaip jie, tikrai neturime. Švedijoje daugelį metų renkama šukelėmis.

Didelės kompanijos, pavyzdžiui, „Polarica“, kuri per metus sušaldo dešimtis tūkstančių tonų mėlynių, rinkėjams dalija geras, kokybiškas rinkimo priemones, kad žmonės rinktų teisingai, nepažeistų uogienojų. Mes dažniausiai renkamės draudimų kelią: kažkas pasakė, kad labai kenkia, ir viskas – uždrauskime. Tačiau negalvojame, kaip padaryti, kad prietaisai būtų geri, kokybiški, nežalotų krūmo. Tarkim, švedai sako, kad rinkti šukomis daug geriau, nes šukuojant krūmą su uogomis pašalinami visi ligoti, pažeisti lapai, grybelių židiniai. Galime ginčytis iki nukritimo – aš sakau, kokia yra pasaulio patirtis.

– Pone Paltanavičiau, kokia Jūsų nuomonė? Kodėl Lietuvoje netinka šukavimas?

S.Paltanavičius: Lietuviai niekada gamtos turtų nerinko juos žalodami. Man atrodo, mes neturėtume žvalgytis į kitus pavyzdžius. Beje, visada reikėtų prisiminti, kad kalbame apie tikrą, natūralią, laukinę gamtą, todėl negalima lyginti serbentų ir mėlynių. Serbentų krūmus mes pasodiname ir renkame kombainu ar dar kažkuo. Laukinėje aplinkoje manęs, kaip gamtininko, visiškai nežavi verslininkų siūlymas šukomis taip apdoroti uogienojus, kad juose nebūtų sausų lapelių. Sausi lapeliai labai reikalingi – tai juk visas gamtinis kompleksas.

Antra, mes jau turime karčios patirties ir net nepasirengę galime pamatyti, kas dedasi gamtoje, – štai čia prieš metus ar dvejus yra braukta, uogauta: uogienojai nuskurdę, nubrūžinti, nulaužytomis viršūnėmis. Mėlynė yra daugiametis augalas. Tai ne žolinis augalas, kuris kasmet išauga. Jeigu viršūnėlės pažeistos, tai net nukritus lapams (žiemą jų kereliai būna žali, tik be lapų), iškart matyti, kad viršūnės ir šakelės sužalotos.

– Pone Paltanavičiau, ponas Daukšys minėjo Švedijos pavyzdį. Ten esą uogautojams dalija specialius, gerai pagamintus, sertifikuotus prietaisus. Galbūt čia ir yra problemos sprendimo būdas? Vis tiek tie žmonės, kurie renka uogas dideliais kiekiais, naudos tuos prietaisus.

S.Paltanavičius: Manau, kad mums to nereikia. Užaugau prie miško ir esu pats surinkęs ne dešimt ir ne dvidešimt litrų. Niekas niekada nerinko kitaip, kaip tik rankomis. Beje, apie uogų kokybę. Aš ne verslininkas ir visai negalvoju su jais polemizuoti. Mes, gamtininkai, gamtosaugininkai, žiūrime į gamtinius kompleksus, į laukinius augalus, į jų žalojimą.

Labai paprasta atskirti, kur yra brauktos uogos. Be to, neužšaldytos jos po dienos pradės rūgti, nes yra pažeistos ir pektinai skubins rūgimo reakciją. Jūs turbūt pastebite paskutinių metų Aplinkos ministerijos politiką, tarkim, mes atidžiai peržiūrėjome ir žvejybą tinklais, kas yra naikinimas. Taigi tikrai nesame pasiruošę, neplanuojame įvesti kažkokio mechaninio prietaiso, nes neskatinsime bet kokiomis sąlygomis iš gamtos imti vis daugiau.

– Pone Daukšy, Jūs sakote, kad apskritai Lietuvoje per daug draudimų, tarkim, renkant spanguoles?

G.Daukšys: Ponas Paltanavičius labai nesunkiai gali pataisyti vieną labai svarbų dalyką. Lietuva, nors turi nemažai spanguolynų, kaip spanguolių rinkimo kraštas, visai išnykęs. O taip yra dėl vienos paprastos priežasties: dzūkams rinkti spanguoles leidžiama pirmą rugsėjo šeštadienį – vieną dieną. Kai buvusio ministro kažkada paklausiau, kodėl taip padaryta, man paaiškino, kad negalima baidyti tuo metu pelkėse esančių paukščių.

Bet kuris dzūkas jums pasakys, kad spanguolės sunoksta maždaug spalio mėnesį. Todėl aš ir pasiūliau ministrui – palaukime, kol gervės ir kiti paukščiai išskris, ir leiskime dzūkams, kurie per amžių amžius su tomis gervėmis gerai sugyveno ir pasidalydavo spanguolėmis, geras, kokybiškas ir sunokusias uogas susirinkti. Dabar mes tuos žmones verčiame rinkti negerą, nekokybišką produktą ir paskui dar bandyti įsiūlyti kitiems Lietuvos žmonėms.

– Pone Paltanavičiau, klausytoja sakė, kad mūsų uogienojai skiriasi nuo augančių Sibire. Ar sutinkate?

S.Paltanavičius: Kalbėdamas su Jumis ir su Lietuvos žmonėmis, aš tikrai neatstovauju Paltanavičiui. Aš esu gamtininkas ir Aplinkos ministerijos darbuotojas, ir mes tikrai stengiamės apsaugoti gamtą. Žinoma, muziejuje galima pamatyti šukas, bet, mielieji, ten galima pamatyti ir atkurtą vilkduobę, ir kilpas. Būkime paprasti – gyvename XXI a., tad ne tik naudotis turime, bet ir galvoti.

– O ką galite pasakyti apie spanguoles?

S.Paltanavičius: Labai nedidelis Lietuvos teritorijos plotas yra rezervatuose. Visiems visada rūpi, kas yra už kaimyno tvoros, kas yra rezervate, griežtai saugomoje teritorijoje. Visi Lietuvos spanguolynai nuo rugsėjo pirmos atviri, uogas rinkti galima. Vietiniams gyventojams (ne visai Lietuvai) prie rezervatų leidžiama uogauti savo reikmėms. Tai nėra verslui skirta teritorija. Todėl turėtume tai įsisąmoninti. Tai nebus keičiama.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"