TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Aplinkos sergėtojams veriami keliai į privačias valdas

2013 12 30 6:00
V.Mazuronis Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Sugriežtinusi sankcijas brakonieriams ir gamtos niokotojams, Aplinkos ministerija imasi įstatymo pataisų, kuriomis daugiau galių būtų suteikta aplinkosaugininkams, o jų pagalbininkams - daugiau socialinių garantijų.

Aplinkos ministerijai Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pataisomis siekiant neetatiniams aplinkosaugininkų pagalbininkams užtikrinti socialines garantijas, o patiems aplinkosaugininkams - daugiau galių, šie iniciatyvą vertina atsargiai ir tikina, kad tai jiems kylančių problemų neišspręs.

Galės patekti į namus

Pagal Aplinkos ministerijos parengtas pataisas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnams numatyta suteikti teisę patekti į fizinių asmenų gyvenamąsias patalpas. Tai jie galėtų daryti gavę teismo leidimą. Nutartį teismas turėtų priimti per 72 valandas nuo atitinkamo prašymo pateikimo.

Pataisomis taip pat siekiama pagerinti neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialines garantijas. Siūloma net penkis kartus didinti pašalpas, kai neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai nukenčia vykdydami savo pareigas. Didžiausią sumą numatyta didinti nuo 100 iki 500 bazinės socialinės išmokos dydžių. Šiuo metu bazinės socialinės išmokos dydis yra 130 litų.

Neetatiniai inspektoriai nesaugūs

Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis LŽ tvirtino, kad priėmus įstatymo pataisas būtų lengviau kontroliuoti aplinkos teršėjus, mažėtų piktnaudžiavimo tarnyba galimybės. Esą todėl būtų padidintas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumas, sumažintas neteisėtas gamtos išteklių naudojimas. „Turime suteikti teisę aplinkosaugininkams įeiti į privačias patalpas. Dabar privačioje valdoje, pavyzdžiui, išsiliejus teršalams, pareigūnai turi ieškoti aplinkinių galimybių į jas patekti“, - aiškino ministras.

Anot V.Mazuronio, būtina didinti ir socialines neetatinių pareigūnų garantijas. Mat padidinus baudas už administracinius teisės pažeidimus aplinkos apsaugos srityje, neetatiniams aplinkos apsaugos inspektoriams padaugėjo rizikos būti sužalotiems. Pasak ministro, neetatiniai aplinkos apsaugos inspektoriai dirba be darbo sutarčių, jie neapdrausti socialiniu draudimu ir neturi socialinių garantijų. Atsitikus nelaimingam įvykiui vykdant aplinkos apsaugos kontrolę, tai netraktuojama kaip nelaimingas atsitikimas darbe, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu. Tad neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius negauna išmokų iš Valstybinio socialinio draudimo fondo. Be to, išmokų dydžiai už sveikatos praradimą, atliekant neetatinio aplinkos apsaugos inspektoriaus funkcijas visuomeniniais pagrindais, yra neadekvatūs. Pavyzdžiui, neteisėtai sugauta lašiša įkainota 2 tūkst. litų, o neetatiniam aplinkos apsaugos inspektoriui už prarastą darbingumą numatyta 6250 litų pašalpa. „Didinti jų socialines garantijas - būtinybė“, - teigė Aplinkos ministerijos vadovas.

Kelia abejonių

Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Vytautas Jaškevičius LŽ sakė, kad jei aplinkosaugininkams būtų sudaryta galimybė patekti į privačią teritoriją ar privačias patalpas, tai tikrai palengvintų įvairių skundų tyrimą. Skundai dėl sklindančios smarvės ar dūmų iš privačių teritorijų - kasdienybė, tačiau įeiti į fizinių asmenų valdas beveik neįmanoma.

„Pavyzdžiui, sulaukiame skundų dėl padangų deginimo privačioje valdoje. Tačiau ten patekti galime tik kartu su policijos pareigūnu. Kol atsiranda aplinkosaugininkams padėti galintis policijos pareigūnas, praeina nemažai laiko“, - pabrėžė V.Jaškevičius.

Tačiau jis nuogąstavo, kad naujosios pataisos gali ir nepateisinti į jas dedamų vilčių. Juk jei norėdamas patekti į privačią teritoriją aplinkosaugininkas turės gauti teismo leidimą ir lauks, kol jis bus išduotas, potencialus pažeidėjas gali spėti baigti savo juodą darbą.

Konfliktai nevirsta smurtu

LŽ kalbinti šalies aplinkosaugininkai neslėpė, kad pagerintos neetatinių aplinkos apsaugos inspektorių socialinės garantijos - geras dalykas, tačiau, matyt, jos „liks tik popieriuje“. Juk incidentų su brakonieriais metu neetatinius pagalbininkus stengiamasi apsaugoti nuo galimo pažeidėjų smurto.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Linas Truska LŽ teigė, kad neetatiniai inspektoriai dažnai būna tolėliau nuo konflikto vietos. „Tai mes, etatiniai inspektoriai, dirbame savo tiesioginį darbą, esame uniformuoti, todėl būname „priekinėje linijoje“, - sakė L.Truska. Aplinkosaugininkas šiemet pavasarį pats nukentėjo nuo brakonierių, kai kartu su pagalbininku Nemunykščio upėje ties Švendubrės kaimu (Viečiūnų sen., Druskininkų sav.) užtiko keturis tinklais neteisėtai žvejojančius vyrus. Tuomet kartu su juo buvęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius nenukentėjo.

Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis Motiekaitis LŽ teigė neprisimenantis, kad per pastaruosius keletą metų Lietuvoje būtų nukentėjęs neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius. Neetatiniai inspektoriai dažniausiai bendrauja su žvejais bei medžiotojais. Gal ir būna konfliktų, tačiau jie paprastai neperauga į smurtą. Kur kas dažniau nukenčia valstybiniai inspektoriai. Taip atsitiko ne tik Druskininkuose, bet ir Tauragės, Klaipėdos bei kituose regionuose.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"