TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Aplinkosaugininkai: netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos šalį gali paversti sąvartynu

2014 03 27 13:30
V.Varžinskas KTU nuotrauka

Į pakuotes kasdieniame gyvenime esame linkę nekreipti dėmesio. Tiksliau – pastebime, jei koks nors daiktas yra nesupakuotas. Kasoje užklausti, ar reikės maišelio, klusniai linktelime galvą, kiekvieną daržovę įsidedame atskirai, o namie, išpakavę iš prekybos centro parsineštus produktus, jų pakuotėmis užpildome pusę šiukšlių dėžės.

Vienintelis produktas, kurį žmogus vartoja bent tris kartus per dieną yra maistas. Pagal pasaulio statistiką, maisto produktų pakuotės sudaro 50 proc. visų parduodamų pakuočių. Lietuvoje į sąvartynus keliauja apie 90 proc. komunalinių atliekų srauto, o pakuočių atliekos jame sudaro iki 60 proc. Lietuvos aplinkosaugininkų pateikiamais duomenimis, nerūšiuojamos ir netinkamai tvarkomos pakuočių atliekos jau po kelių dešimtmečių mūsų šalį gali paversti sąvartynu. Neišrūšiuotas ir neperdirbtas popierius nesuiręs išlieka 2 metus, konservų dėžutės – 90 metų, plastiko pakuotės – 200 metų, o stiklainiai ir buteliai išlieka beveik tūkstantmetį.

Tai, kad pakuočių atliekos yra alternatyvus žaliavų šaltinis, kad jas rūšiuojant ir perdirbant gaunama nauda pramonei ir tausojami gamtos ištekliai – ne naujiena. Tačiau pakavimo sektorius, kuriame sukuriama daugiau kaip 2 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) (pagal šį rodiklį šis sektorius prilygsta chemijos ir baldų pramonei), susiduria ir su kitais iššūkiais.

„Šiandien reikalingi sprendimai turi apimti visus pakuotės gyvavimo ciklo etapus“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų tyrimų centro (PITC) direktorius Visvaldas Varžinskas. Centre suburtų įvairių sričių KTU mokslininkų atliekami tyrimai įmonėms apima chemijos, mechanikos inžinerijos, grafinio dizaino, aplinkos inžinerijos, ekonomikos ir vadybos ir kitas sritis.

Įvairių sričių mokslininkų ir tyrėjų komanda užsakovams pateikia kompleksiniais tyrimais pagrįstus pakuočių sprendimus ir pakavimo įrengimų prototipus. Siekiant sėkmingai pateikti gaminį rinkai, būtina išspręsti daugybę klausimų susijusių su specifiniais gaminio teisiniais reikalavimais, funkcionaliu ir ekonomišku medžiagos parinkimu, dizaino ir spaudos procesais, transportavimo ir logistikos sprendimais, patrauklumo vartotojui ir susidariusių atliekų tvarkymo galimybėmis. „Mūsų užsakovams, norintiems išlikti konkurencingais ES rinkose reikia kompleksinių sprendimų, apimančių tiek inovatyvių medžiagų parinkimą, tiek pakuotės dizainą, tiek spaudos technologijos parinkimą, tiek pakavimo linijų sprendimus. Svarbus ir panaudotos pakuotės poveikio aplinkai minimizavimas, nes pagal galiojančius išplėstinės gamintojo atsakomybės principus – gamintojas atsako už aplinkos taršą savo produktais ir pakuotėmis“, – teigia PITC vadovas, KTU docentas V. Varžinskas.

Lietuvos įmonės domisi šiuolaikinio mokslo suteikiamomis galimybėmis projektuoti nekenksmingas aplinkai pakuotes – KTU PITC mokymai „Ekologiškų pakuočių projektavimas“ yra tarp populiariausių. Inovatyvios medžiagos, naujos technologijos, kompleksiniai tyrimai daro pakuočių inžinerijos sritį viena iš perspektyviausių, o pakavimo pramonės specialistų poreikis auga.

KTU jau parengė ir magistrantūros studijų programą „Pakavimo inžinerija“, kuri, jei bus akredituota Studijų kokybės vertinimo centro, studentų lauks nuo rugsėjo. „Turime sukaupę didelį šios srities žinių potencialą, nuolat bendradarbiaujame su tarptautinėmis ir nacionalinėmis pakavimo srities organizacijomis, Lietuvos pakuotojų asociacija“, – teigia V.Varžinskas.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"