TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Apsaugant, kas išrasta

2013 09 10 6:00
Per spaudos konferenciją (iš kairės) išradimų patentavimo ir komercializavimo konsultantas E.Pabrėža, Valstybinio patentų biuro direktoriaus pavaduotojas Ž.Danys ir Europos patentų tarnybos Komunikacijos departamento vadovas R.Osterwalderis. Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Ne tik lietuviški lazeriai gali užkariauti pasaulį. Lietuvos mokslininkų išradimas - plastikas, padengtas metalu, naudojamas ir durų rankenoms gaminti, paplito visame pasaulyje dar prieš kelis dešimtmečius. Dabar didžiulio susidomėjimo įvairiose šalyse sulaukia, pavyzdžiui, išmanusis žuvų ieškiklis: įmeti rutuliuką į vandenį ir matai išmaniajame telefone, kur žuvys plaukia.

Pasak Valstybinio patentų biuro (VPB) direktoriaus pavaduotojo Žilvino Danio, turime išradimų, kurie sprendžia aktualiausias šiuo metu problemas: patentuojami statybos būdai, garantuojantys šilumos energijos taupymą, arba žmogaus veiklos organizavimo būdas, leidžiantis stebėti jo funkcionalumą, darbingumą. Tarp atsinaujinančios energijos šaltinių - vertikaliosios elektrinės, šiluminiai siurbliai arba šilumą iš tamsos ir šalčio generuojantys įrenginiai. Lietuva orientuojasi į aukštųjų technologijų prioritetus ir pagrindinių patentų pareiškėjų dešimtuke - technologiniai universitetai. Ne mažiau kaip 300 patentų išduota įvairiems universitetams - pradedant karo pramone ir baigiant farmacija, medicina, biotechnologijomis.

Proveržis

Paraiškų patentuoti išradimus Lietuvoje, kaip tikino per susitikimą su žiniasklaidos atstovais Ž.Danys, sparčiai daugėja - vidutiniškai apie 18 proc. kasmet, o palyginus 2011 ir 2012 metų duomenis, matyti net 44 proc. augimas. Kita džiuginanti tendencija – išradimai tampa komerciškai pritaikomi.

„Pastaraisiais metais išradimai yra kitokio lygio ir prie to prisidėjo universitetai, ėmę daugiau patentuoti. Jų patentai tikrai brandūs, - sakė išradimų patentavimo ir komercializavimo konsultantas, aukštųjų technologijų įmonės UAB „Integrated Optics“ vienas iš įkūrėjų Evaldas Pabrėža. - Laboratorijos įsigijo daug įrangos, kuria galima atlikti sudėtingiausius eksperimentus, ir išradimai yra pasaulinio lygio. Investuotojų žvilgsniai turėtų krypti į universitetus ir identifikuoti tas mokslininkų komandas, kurios ne tik geba pateikti rimtą technologinį sprendimą, bet ir turi savo komandose žmonių, gebančių išradimus komercializuoti. Jei mokslininkai ir išradėjai sugebės pasinaudoti galimybėmis Lietuvoje, įskaitant tiek investuotojus, tiek Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) paramą, inovacijų pagreitis didės.“

Lietuvių paraiškų Europos patentui gauti nėra daug, tačiau pastaraisiais metais taip pat ryškėja akivaizdus proveržis. Pernai paduoda 41 paraiška ir užfiksuotas apie 28 proc. augimas. Deja, latvius ir estus dar tik vejamės. Kaimynai pateikia daugiau paraiškų, tačiau augimas didesnis Lietuvoje. Ž.Danys patvirtino, kad Lietuvos pažanga pirmiausia sietina su aktyvia ir kryptinga valstybės parama, teikiama per MITA juridiniams asmenims - universitetams, mokslinių tyrimų centrams. Aiškiai matyti jų paraiškų augimas. Patentavimas tarptautiniu mastu tiesiogiai susijęs ir su Lietuvos verslo integravimusi į tarptautinę erdvę, nes būtina apsaugoti savo sukurtus produktus visoje Europoje. Kita vertus, kai verslas tampa globalus, Lietuvos kompanijas patentuoti skatina ir užsienio investuotojai, iš užsienio ateinanti patentavimo kultūra.

"Išrasta Kinijoje"

Europos patentų tarnybos (EPT) Komunikacijos departamento vadovas Raineris Osterwalderis pabrėžė, kad kasmet pasaulyje įregistruojama mažiausiai 1,5 mln. naujų išradimų. Ir jų daugėja visose srityse. Europa yra šių procesų centre kartu su Azijos šalimis ir JAV. Pastaruoju metu padėtis keičiasi, nes ne tik pagrindinės žaidėjos JAV, Japonija ar Vokietija, bet ir daug kitų šalių pristato rinkai inovatyvių produktų. Jaučiama slinktis iš Vakarų į Rytus. Ryškiausias pavyzdys būtų Kinija, kuri šiuo metu laikosi labai aiškios strategijos pereiti nuo "Pagaminta Kinijoje" prie "Išrasta Kinijoje", t. y. iš darbo jėgos tapti pagrindine pasaulio išradėja. Japonija dar praėjusį dešimtmetį paskelbė norinti būti intelektinės nuosavybės šalimi. Europa 2002 metais Lisabonos strategijoje numatė tapti žinių ekonomika. Todėl tokie svarbūs yra patentai. Jie turi apsaugoti išradimus nuo kopijavimo. Kita vertus, patentai yra tiksliausias techninių žinių šaltinis šiuolaikiniame pasaulyje ir ekonomikos augimo varomoji jėga. Jie lemia ir sandorių kainą.

Patentavimo sistema Europos mastu atsirado prieš 40 metų ir šiuo metu 38 šalys gali vienintele paraiška EPT aprėpti 600 mln. žmonių rinką, didesnę nei JAV, Japonija ir Korėja kartu paėmus. Nuo 2004 metų Lietuva taip pat priklauso Europos patentų organizacijai. Didžiulė rinka traukia ir neeuropiečius. Net 60 proc. pareiškėjų yra ne iš Europos valstybių. Ir nors europiečiams, pasak R.Osterwalderio, gali būti apmaudu, daugiausia paraiškų, 2012 metų duomenimis, pateikė ne kuri nors Europos kompanija, o korėjiečių "Samsung". Pirmą kartą Europos patentų istorijoje į didžiausių pareiškėjų dešimtuką pateko ir Kinijos kompanija ZTE, o "Huawei" užėmė septynioliktą vietą. Ironiška, kad būtent tas kompanijas Kinijoje įsteigė vokiečių "Siemens".

Pigiau, paprasčiau, patikimiau

Vis dėlto Europos patentų sistema nesuteikia automatiškai apsaugos kiekvienos valstybės narės teritorijoje. Pasak E.Pabrėžos, ji yra gremėzdiška ir nepatogi, nes gavus europinį patentą reikia dar rūpintis konkrečioje valstybėje galiosiančiu patentu. Svarbiausias artėjantis sistemos patobulinimas – bendras Europos patentas ir Bendras patentų teismas.

Įsigaliojus bendro patento sistemai, išradėjams pakaks pateikti vieną paraišką, kad teisės būtų saugomos 25 ES šalyse (išskyrus Ispaniją ir Italiją, kurios kol kas neprisijungė prie bendro Europos patento sistemos kūrimo). Išradimo apsauga taps paprastesnė ir atpigs daugiau nei perpus, nes sumažės administravimo, vertimo darbų kaštai. Bendras Europos patentas išradėjams turėtų tapti prieinamas jau nuo 2015 metų pradžios, kai savo veiklą pradės ir Bendras patentų teismas, pirmas toks istorijoje.

Dar vienas svarbus darbas, kurio ėmėsi EPT, – automatizuotas patentų vertimas. Bendradarbiaujant su „Google“ kūrėjais, rengiama specializuota sistema, kuri pateiks esamų patentuotų išradimų aprašymus visomis ES, taip pat rusų, kinų, japonų, korėjiečių kalbomis. Išradėjai galės gauti informaciją apie pažangą jų srityje savo gimtąja kalba. Šiuo metu toks vertimas jau prieinamas 19 kalbų. 2014 metais prie jų prisidės ir lietuvių kalba.

Kaip patikino R.Osterwalderis, naujoji patentų gavimo tvarka bus pigesnė, paprastesnė ir suteiks didesnes teisines garantijas. Galiausiai ji iškels Europą į tokį pat lygį kaip pagrindinių konkurenčių - Kinijos, Japonijos ar JAV, kuriose tokia sistema jau seniai veikia. Laukiama ir naujo postūmio Europos ekonomikai, nes ateis naujų technologijų, bus kuriama daugiau darbo vietų.

Nauda ir iššūkiai

EPT kasmet gauna vidutiniškai 250-260 tūkst. paraiškų. VPB, pasak Ž.Danio, išduoda kasmet apie 100 nacionalinių patentų ir apie 1300 Europos patentų įsigalioja Lietuvoje. Sukūrus bendrą patentų sistemą, apie 70 tūkst. patentų, kurie kasmet išduodami EPT, įsigalios Lietuvoje. Aiški žinia verslui. Viena vertus, bus lengva, pigu patentuoti, nes palengvinama prieiga prie patentų sistemos ir apie 80 proc. mažėja patentavimo išlaidos. Kita vertus, didelis iššūkis verslui ir išradėjams, nes teks konkuruoti su automatiškai įsigaliojančiomis kitų šalių patentų teisėmis. Verslas turi būti pasirengęs tokiam patentų srautui.

Lietuva stengiasi tobulinti nacionalinę patentų sistemą, kad kuo švelnesnis būtų perėjimas prie naujosios tvarkos. Spalio mėnesį numatyta pasirašyti susitarimą su EPT. Pagal jį nacionaliniai pareiškėjai įgis galimybę atlikti nacionalinių patentų paieškas EPT, ar nėra analogiško išradimo Europoje ir pasaulyje, bei gauti rekomendacijas, kaip tobulinti patentų paraiškas, kad išradimai būtų apsaugoti visais atžvilgiais.

Spalio 8-9 dienomis Vilniuje rengiama tarptautinė konferencija intelektinės nuosavybės apsaugos aktualijos aptarti. Joje dalyvaus Pasaulio intelektinės nuosavybės organizacijos vadovas Francis Gurry ir EPT prezidentas Benoit Battistelli.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"