TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ar aerozolis atvėsins šylantį klimatą?

2007 09 25 0:00
J.Ovadnevaitė naujuoju mobiliu aerozolio masių spektrometru tyrė, iš ko sudarytas aerozolis, pas mus atkeliaujantis nuo Atlanto.
Autorės nuotrauka

Nustačius, kad kenksmingo aerozolio yra net Kuršių nerijos ore, kur nesama jokios pramonės, jauna mokslininkė Jurgita Ovadnevaitė vasarą darbavosi Airijoje - tyrė, ką mums atneša Atlanto vėjai.

Pasirodo, atmosferą teršiančio aerozolio prigamina ne tik pramonė, automobiliai, bet ir vandenynų dumbliai, augalai, miškų gaisrai. Patekęs į kvėpavimo takus jis kenkia žmogaus sveikatai, tačiau pakibęs ore atspindi radiaciją ir saugo mūsų planetą nuo atšilimo. Kaip vertinti reiškinį, kuris kenksmingas žmogui, bet gali būti naudingas klimatui?

Anksčiau mokslininkai labiau domėjosi šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis, o pastaruoju metu vis daugiau dėmesio kreipiama į aerozolį - kietas arba skystas dujose skraidančias teršalų daleles. Ir vieni, ir kiti teršalai kenkia sveikatai, veikia klimatą, tik skirtingai: šiltnamio dujos kaitina klimatą, o aerozolis - vėsina. Aerozolis dar ir perneša kitus teršalus.

Aerozolį į atmosferą išskiria natūralūs (gamtiniai) ir antropogeniniai (žmogaus veiklos) šaltiniai. Tad mes kvėpuojame ne tik natūralaus aerozolio dalelėmis, kurios susidaro dylant kalnams, išsiveržiant ugnikalniams, augant ir irstant vandenyno dumbliams, kitiems augalams, kylant miškų gaisrams, bet ir žmogaus sukurtu aerozoliu. Jį galima suskirstyti į keturias kategorijas: organinio kuro deginimas, kylančios smulkiosios pramoninės dulkės, transporto priemonių sukeliamos kelių dulkės ir pačių transporto priemonių įvairių mazgų smulkiosios mechaninio dilimo dalelės.

Tik nepainiokime aerozolio su dezodorantais, kurie taip pat yra aerozolio pavidalo. Tai visai kas kita. Dezodorantai kenksmingi dėl juose esančių freono ir halogeninių dujų, ardančių ozono sluoksnį.

Ką mūsų mokslininkė veikė Airijoje?

Iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų šiemet Lietuvos fizikos institutas įsigijo 800 tūkst. litų kainuojantį mobilų aerozolio masių spektrometrą, amerikiečių sukurtą tik 2000 metais. Toks spektrometras kol kas vienintelis Baltijos šalyse. Europoje jų yra ne daugiau kaip dešimt. Jis iškart matuoja lakaus ir pusiau lakaus aerozolio dydį bei cheminę sudėtį. Anksčiau tekdavo ilgai filtruoti orą ir tik paskui nešti į cheminę laboratoriją tirti.

Jauna mokslininkė, Fizikos instituto atmosferos užterštumo tyrimų laboratorijos mokslo darbuotoja J.Ovadnevaitė pirmiausia vyko į JAV, ten išmoko dirbti šiuo moderniu prietaisu. Tada su naujuoju mobiliu prietaisu atvyko į Airiją, į aerozolio tyrimų srityje garsią stotį, esančią prie pat Atlanto vandenyno, Mace Head vietovėje. Lietuva dalyvauja tarptautiniame projekte, kurio tikslas yra koordinuoti aerozolio tyrimus Europoje, pasidalyti patirtimi. Lėšos tyrimams Airijoje ir buvo gautos iš šio projekto.

Beje, J.Ovadnevaitė šiemet apsigynė disertaciją "Foninio ir miesto aerozolio kilmės nustatymas bei sklaidos sąlygų prognozavimas", tad jai buvo įdomu toliau tirti aerozolį.

- Ką konkrečiai jūs norėjote sužinoti "košdama" orą prie Atlanto?

- Mano tikslas buvo nustatyti organinių medžiagų kilmę aerozolio dalelėje bei įvertinti natūralių šaltinių indėlį. Nors airiai neturi tokio modernaus prietaiso, kokį įsigijome mes, jie turi kitų gerų klasikinių aerozolio matavimo prietaisų, kurie gerokai papildė gautus rezultatus. Naudodamiesi jų patirtimi ir labai gera matavimų vieta atlikome ir laboratorinį eksperimentą - panaudodami Atlanto vandenyno vandenį generavome jame dirbtinį aerozolį ir tyrėme jo sudėtį. Gautus rezultatus lyginome su gamtinio aerozolio sudėtimi, o tai labai praplėtė supratimą apie natūralaus aerozolio formavimosi mechanizmą. Norėdami atsakyti į klausimą, kaip aerozolis veikia klimato kaitą bei žmonių sveikatą, taip pat rasti jo koncentracijos mažinimo galimybes, turime tiksliai nustatyti jo kilmę, sudėtį ir ypatybes.

Kadangi žinoma, kad aerozolis atspindi radiaciją ir vėsina žemę, dabar, kai nerimą kelia klimato atšilimas, mokslininkai kuria projektus, kaip padidinti virš vandenynų esantį aerozolio kiekį. Tačiau reikia viską labai tiksliai apskaičiuoti, kad tokie eksperimentai neatsigręžtų prieš žmogų. Juk pasikeitęs vėjas gali nunešti jį į žemyną.

- Kodėl tyrimams buvo pasirinkta būtent Airija?

- Dar anksčiau, atmosferos taršą tiriant mūsų stotyje Preiloje, nustatėme, kad net ir čia, Kuršių nerijoje, kur nėra jokios pramonės, atmosferos užterštumas aerozoliu būdavo toks, kad viršydavo JAV nustatytas metinio vidurkio normas. Nustatėme, kad pajūry vyrauja natūralios kilmės aerozolis. Darėme prielaidą, kad tai vandenyne augant ir irstant dumbliams susidaręs aerozolis. Spėjome, kad jis gali būti atneštas ne iš Baltijos, o iš Atlanto vandenyno. Airijoje oro mases matavome kaip tik tada, kai jos keliaudavo nuo vandenyno pusės. Ir Airijoje, ir Preiloje aerozolio kiekis buvo panašus. Vadinasi, mus pasiekia Atlanto vandenyne susidaręs aerozolis. Jis daro įtaką klimatui ne tik virš vandenyno, bet ir žemyne. O kadangi vandenynai užteršti, tai ir dumblių daugėja.

Iki šiol Europoje nebuvo nustatytos leistinos aerozolio normos. Planuojama dabar priimti šiek tiek didesnes normas, nei jos priimtos JAV, nes Amerika dabar vargsta - pas juos tos normos vis viršijamos.

Akcijos - ne lašas jūroje

- Ar teisinga padidinti leistinas normas? Atrodo, čia pataikavimas pramonei, o ne rūpinimasis žmonių sveikata?

- O kas iš to, jei mažesnių normų neįmanoma pasiekti? Ar įmanoma bandyti sumažinti aerozolio kiekį, jei tai jau nuo mūsų nepriklauso?

Tai labai priklauso nuo kiekvieno žmogaus, tačiau ar daug kas atsiliepia į kad ir vienkartines akcijas, pavyzdžiui, "Diena be automobilio"? Arba "Išjunk lemputę", "Rūšiuok šiukšles". Daugeliui atrodo, jog tai jų asmeniškai neliečia. Oro švarinimas priklauso ne tik nuo Vyriausybės sprendimų. Nemažai laiko ir jėgų reikia norint išauklėti žmones. Jei iš tiesų Diena be automobilio ir būtų diena be automobilio, oras per ją gerokai apsivalytų. Ir tai - ne lašas jūroje.

- Tad ar apskritai yra būdų, kaip sumažinti aerozolio kiekį?

- Yra. Tik žmonės piktindamiesi prastėjančiu oru, kuriuo kvėpuojame, patys nieko nenori daryti. Pamenate, kaip šiemet visi priešinosi siūlymui riboti Lietuvoje senų automobilių skaičių, leisti važinėti tik apynaujais automobiliais?

Yra pasaulyje sukurtų hibridinių automobilių, naudojančių biodegalus ir turinčių elektros variklius. Jie sumažintų miestų taršą, tačiau jų gaminimo procesas pareikalautų daugiau energijos sąnaudų. Vadinasi, ir labiau pakenktų aplinkai.

Apskritai žemės klimatas yra save reguliuojanti sistema, tačiau aktyvi žmogaus ūkinė veikla lėmė, kad žemės temperatūra per praėjusį šimtmetį pakilo 0,6 laipsnio ir yra aukščiausia per pastarąjį tūkstantmetį.

- O kas kenksmingiau - benzinas ar dyzeliniai degalai?

- Nors benzininiai varikliai aerozoliu orą teršia mažiau nei dyzeliniai, pirmieji išmeta daugiau dujinių teršalų. Ne visada sutampa, kad jei gerai yra žmogui, bus gerai ir klimatui arba atvirkščiai.

Ir apskritai, kur tik yra degimo procesas, ten bus išmetama ir aerozolio.

- Tad ir vasarą Europoje siautę gaisrai, per juos susidaręs aerozolis pasieks ir mus?

- Taip, mes visi susiję. Tik, žinoma, mes gausime mažesnę dozę, nei gavo Graikija ir Kanarų salos.

- Ar yra žinoma, kokia aerozolio koncentracija jau kenksminga žmogui?

- Kiek skaičiau medicininių straipsnių pasaulio spaudoje, tokia riba nenurodoma. Pramonės išmetamas aerozolis, turintis kenksmingų medžiagų, kenkia visada. Nėra tokio slenksčio, kurį perlipus jau kenkia. Bet kokia aerozolio dozė kenkia. Kuo ilgesnis poveikis, tuo kenksmingiau, ypač vaikams. Pamenate, kai 2002 metais aplink Vilnių degė durpynai? Tada padidėjusi teršalų koncentracija neigiamai paveikė gyventojų sveikatą, iki 20 kartų padidėjo kvėpavimo takų ligų bei astmos paūmėjimų skaičius. Nors tai ir buvo natūralios kilmės aerozolis. Toks aerozolis tampa kenksmingas, nes cirkuliuodamas ore surenka sunkiuosius metalus, kitas kenksmingas medžiagas. Stambesnes daleles mes iškvepiame, o labai smulkios patenka ne tik į plaučius, bet per kraują ir į širdį. Naujausi epidemiologiniai tyrimai parodė, kad net ir trumpalaikis kietųjų dalelių poveikis didina širdies ir kvėpavimo ligų skaičių, o ilgalaikė įtaka lemia padidėjusį mirtingumą bei minėtų ligų progresavimą.

Aerozolis gali pakilti ir į kelių tūkstančių kilometrų aukštį, o iš ten su oro masėmis nukeliauti didelį atstumą. Tad pas mus gali atkeliauti net, pavyzdžiui, Kinijos fabrikų teršalai.

- Tad ar yra Žemėje švarių zonų, kur nebūtų to aerozolio?

- Turbūt nėra. Tačiau mūsų pajūris, nesvarbu, kad čia viršijama metinė aerozolio norma, vis tiek yra švaresnis už kai kuriuos miestus. Pas mus dar tikrai ne tokia situacija kaip Kinijoje. Teko skaityti, kad Pekine daugiabučių kiemuose statomos vaikų žaidimų aikštelės su gaubtais, apsaugančiais nuo aerozoliu užteršto miesto oro. Tokių aikštelių orą valo kondicionieriai. Tik taip vaikai gali pažaisti kieme. Daugumos nuo pramonės dūstančių miestų gyventojams gatvėse tenka dėvėti respiratorius. Mes dar tokių problemų, kurios kamuoja daugelį Vakarų Europos ir pasaulio miestų, neturime.

- O ar yra tokių filtrų, kurie visiškai sulaikytų pramonės išmetamą aerozolį?

- Filtrai padeda, tačiau nemanau, kad yra tokių, kurie sulaikytų visas kenksmingas medžiagas.

- Ir įdomu, kur kenksmingos medžiagos iš tų filtrų iškratomos? Jei vėl į orą?..

- Iš tiesų yra svarbu, kaip paskui utilizuoti kenksmingas medžiagas. Jei bus deginamos, jos vėl pateks į orą.

Aerozolis - debesų sudarytojas

- Tad gal aerozolis suskrenda į debesis?

- Aerozolis - debesų kondensacijos branduolys. Ant jo kondensuojasi vandens lašeliai ir sudaro debesis. Susidarę debesys taip pat atspindi šviesą, neleidžia dideliam spindulių kiekiui patekti į Žemę.

Jei aerozolio dalelių susirenka daug, debesys būna baltesni, jie ilgiau išsilaiko neišliję, ilgiau veikia kaip žemės sargai. Tamsūs debesys būna sudaryti iš stambesnių lašelių, jie ima kristi į žemę.

Nustatyta, kad aerozolio koncentracija ore yra tiesiogiai susijusi su meteorologinėmis sąlygomis (oro temperatūra, drėgme, kritulių kiekiu, vėjo kryptimi ir greičiu).

- Tai su lietum ant mūsų krenta ir aerozolis? Vadinasi, nesveika stovėti po lietumi?

- Taip, krenta. Krisdami dar ir pravalo atmosferą, surenka kitą pakely esantį aerozolį. Tad po lietaus oras švaresnis - jame mažiau aerozolio.

- Jei debesų susidarymas priklauso nuo aerozolio, turbūt Europą bauginančios liūtys susijusios su tarša, su padidėjusia aerozolio koncentracija?

- Aerozolis labai lemia debesų susidarymą bei kritulių režimą, reguliuoja hidrologinį atmosferos ciklą, todėl aerozolio tyrimai per pastarąjį dešimtmetį ir įgavo pagreitį. Norint suprasti, kaip aerozolis veikia klimatą ir išmokti jį tiksliai prognozuoti, būtina atskirti natūralų aerozolį nuo žmogaus veiklos sukurto aerozolio. Taip pat svarbu nustatyti priežastis, lemiančias naujo aerozolio susidarymą, bei sąlygas, lemiančias naujų dalelių didėjimą iki dydžio, galinčio veikti radiacinį Žemės balansą, debesų susidarymą per debesų kondensacijos branduolius. Nepaisant intensyvių pastarųjų kelerių metų tyrimų, iki šiol dar nevisiškai aiškūs fundamentiniai mechanizmai, lemiantys naujų dalelių susidarymą.

- Ar apskritai aerozolis kada nors išnyksta? Ar viskas, kas per metų metus išmetama, mūsų atmosferoje ir kaupiasi?

- Dalis nusėda ant žemės, dalis neutralizuojasi.

- Tai nusėdę ant žemės užteršia ją? Vadinasi, ekologiniai ūkiai, net patys to nežinodami, gali būti ir ne visai švarūs?

- Priklauso, iš ko tas aerozolis sudarytas. Jei susidaro, pavyzdžiui, amonio nitratai, bus trąša, jei sulfatai - neigiamai veiks augalus. Tik Lietuvoje aerozolio koncentracija dar ne tokia didelė, kad reikėtų kelti paniką.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"