TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS

Ar balsuotų paukščiai už politikus?

2008 04 25 0:00
Nuo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo pradžios, žlugus žemės ūkiui, gandrų mūsų krašte akivaizdžiai padaugėjo.
LŽ archyvo nuotrauka

Paukščių populiacijos pokyčiai geriausiai parodo, ar ekologiškai šeimininkaujama žemės ūkyje. Prie tokių visose Europos Sąjungos šalyse atliekamų tyrimų neseniai prisidėjo ir Lietuva.

Europos Sąjungoje vis daugiau lėšų skiriant žemės ūkio plėtrai susirūpinta, kaip tai paveiks biologinę įvairovę. Pasak Lietuvos ornitologų draugijos eksperto prof. Petro Kurlavičiaus, paukščiai - kaip savotiški biologiniai indikatoriai - rodo, kaip kinta aplinka.

"Tie aplinkos keitimosi ženklai ne visuomet greitai pastebimi. Tik po ilgų kruopščių stebėjimų galima nustatyti tam tikrus dėsningumus, - sakė ornitologas. - Bent man džiugu, kad ES pagal kaimiško kraštovaizdžio paukščių rodiklį mėgina įvertinti agrariniame kraštovaizdyje vykstančius pokyčius. Visos ES šalys yra sutarusios atlikti specialius tyrimus. ES pareigūnai uždavė klausimą sau ir visuomenei: jeigu naujosioms šalims skiriamos milijardinės lėšos žemės ūkiui, reikia pagalvoti, koks bus poveikis aplinkai. Paukščiai pasitelkti kaip savotiškas indikatorius, pagal jų populiacijų pokyčius bus stengiamasi atsakyti į klausimus, ar geros programos, ar milžiniškos žemės ūkiui skiriamos lėšos nekelia grėsmės aplinkai, ar žemės ūkio plėtra yra ekologiška."

Vakaruose mažėja paukščių

Pasak ornitologo, Vakarų Europoje, kur žemės ūkis buvo intensyvinamas jau anksčiau, matomos blogos tendencijos (daugiausia duomenų yra surinkusios ir mokslinius tyrimus atlikusios Didžioji Britanija ir Švedija).

"Statistiškai įrodyta, kad žemės ūkio plėtros programos neigiamai veikia aplinką, agrariniame kraštovaizdyje nyksta paukščiai. Pavyzdžiui, švedai pastebėjo, kad per pastaruosius trisdešimt metų pas juos apie 40 proc. sumažėjo tiesiogiai nuo žemės ūkio veiklos priklausomų paukščių populiacija. Paukščių rūšių, kurios priklauso nuo miškų ūkių veiklos, sumažėjo 25 proc., - pasakojo P.Kurlavičius. - Vidutiniškai per pastaruosius dvidešimt metų senosiose Europos šalyse paukščių sumažėjo 28 procentais."

Beveik pusę Europos teritorijos šiuo metu užima žemės ūkiui skirti plotai. Suprantama, kad žemės ūkis plėtojasi laukinės gamtos sąskaita. Pasak ornitologo, ir Lietuvoje žmonės jau pastebi, kad paukščių kaime anksčiau buvo daugiau, tačiau vien tokiais pastebėjimais negalima remtis, jei norime, kad būtų imamasi jų apsaugos priemonių.

Gandrų pas mus daugėja

"Visos ES šalys yra įsipareigojusios vykdyti paukščių populiacijos žemės ūkio kraštovaizdyje stebėjimus. Koks bus žemės ūkio plėtros poveikis Lietuvos aplinkai, matysime po keleto metų. Nors pas mus paukščių mažėja ne taip sparčiai, kaip senosiose ES šalyse, tačiau labai tikėtina, kad padėtis greitai gali ir pas mus pablogėti, - sakė ornitologas. - Labai norėtume, kad taip neatsitiktų. Jei paaiškės, kad pas mus paukščiai nyksta ne taip sparčiai, gal iš mūsų galės pasimokyti ir Vakarų Europa. Matome ir gerų ženklų. Pavyzdžiui, nepriklausomos Lietuvos metais padaugėjo baltųjų gandrų. Priežastis - ne nepriklausomybės atkūrimas, o žemės ūkio griūtis. Gandrų pagausėjo ir visoje Vakarų Europoje. Galbūt padaugėjus jų Rytų Europoje, dalis persikėlė į Vakarų Europą. Pagal 2004-2005 metų apskaitą, Europoje gandrų padaugėjo iki 20 proc., nors, pavyzdžiui, Olandijoje, Danijoje (vienoje iš intensyviausių žemės ūkio šalių) gandrų yra vienetai. Akivaizdu, kad gandras yra žemės ūkio kraštovaizdžio ekologiškumo indikatorius. Intensyvinant žemės ūkį taip nuskurdinama aplinka, kad gandrai nebeturi kur gyventi, neranda maisto. Olandijoje paukščių mylėtojai dirbtinai šeria gandrus mėsa ar žuvimi."

Nors pas mus pagausėjo gandrų ir gervių, tačiau, pasak ornitologo, tipiškų žemės ūkio kraštovaizdžio paukščių - geltonųjų kielių, kiauliukių, pievinių kalviukų - sumažėjo. Jų buveinės yra pievos, natūralios gamtos likučiai. Tačiau tokių teritorijų mažėja. "Didžiausia grėsmė paukščiams - kraštovaizdžio keitimas. Jei mišką paverčiame kviečių lauku, ką lieka daryti ten gyvenusiems paukščiams? Be to, maistą iš paukščių atima intensyvus laukų chemizavimas. Žemės ūkis iš visų ūkio sektorių dabar ES pripažintas didžiausia grėsme paukščiams ir visai biologinei įvairovei", - sakė profesorius.

Paukščiams blogai, o žmogui?

Pasak P.Kurlavičiaus, jeigu žemės ūkio kraštovaizdyje mažėja paukščių, vadinasi, mažėja ir vabzdžių bei kitų smulkių gyvūnų - nyksta visa biologinė įvairovė. "Žmogus taip pat turėtų susimąstyti: jei negerai paukščiams, kyla klausimas, ar gerai žmogui", - sakė jis.

Minėti tyrimai ES atliekami dėl to, kad paskui būtų galima imtis priemonių ir sustabdyti neigiamą žemės ūkio poveikį aplinkai. Juk niekas nenori, kad iš žemės ūkio kraštovaizdžio išnyktų, pavyzdžiui, gandrai, kregždutės ar varnėnai, atrodo, jau tapę neatskiriama kaimo aplinkos dalimi.

Ornitologas sunerimęs, kaip pasikeis biologinė įvairovė, kai dabar Rytų Europos, Baltijos regiono šalių žemės ūkiui skiriama tiek daug lėšų. "Latvijos, Lenkijos sukaupti duomenys rodo, kad ir mūsų regionuose paukščių mažėja, tik tas mažėjimas dar dešimt kartų lėtesnis nei Vakarų Europoje, - sakė P.Kurlavičius. - Dedant tarptautines pastangas šį paukščių nykimo procesą galima nuslopinti. Matant, kad retos rūšys, kurioms gresia išnykimas, ir toliau nyksta, pasaulyje sutarta iki 2010 metų sustabdyti biologinės įvairovės nykimą. Kol kas nelabai sekasi vykdyti šį įsipareigojimą."

Pasak ornitologo, ES priimant politinius sprendimus konsultuojamasi su įvairiais ekspertais, ne išimtis ir ši paukščių problema. Kadangi jau yra senųjų ES šalių atliktų tyrimų, kurie byloja apie neigiamą žemės ūkio poveikį gamtai, profesorius spėja, kad būtent dėl to nuspręsta ateityje, kitu programavimo laikotarpiu, po 2013 metų, mažinti paramą žemės ūkiui intensyvinti. "Juk biologinę įvairovę naikina būtent aktyvi žemės ūkio veikla. Ekologinis ūkis neturi įtakos blogiems procesams, - pasakojo P.Kurlavičius. - Jau dabar ūkininkams sakoma, kad nereikia investuoti į aplinkos teršimą, nes vėliau tokiems ūkiams parama nebus teikiama. Plėtra turi būti protinga, nepažeisti aplinkos. Kam nors tik ranka pamojus paukščių populiacijų nykimas nesustos. Reikalingi politiniai sprendimai, ribojantys paramą žemės ūkiui."

Viltis - "Natūra 2000"

Pasak ornitologo, Lietuvai teigiamos įtakos turėjo įstojimas į ES. Pagal ES įstatymus, steigiamas tarptautinės svarbos saugomų teritorijų tinklas "Natūra 2000". Šiam tinklui priskiriamos pagal specialią metodiką atrinktos teritorijos, kurios yra svarbios nykstančioms rūšims. Tose teritorijose bus reikalaujama ūkininkauti atsižvelgiant į nykstančių rūšių būklę. Lietuvoje irgi jau įsteigtos paukščių apsaugai svarbios teritorijos, galbūt jų dar bus atrinkta ir daugiau, nes apie penktadalis mūsų paukščių rūšių jau yra nykstančios. "Tai grėsmingi faktai, tačiau vilties teikia minėtasis projektas "Natūra 2000", - sakė ornitologas. - Net ir pavieniai kovos už saugomas teritorijas faktai atkreipia visuomenės dėmesį. Pavyzdžiui, neseniai įvyko susidūrimas tarp Lenkijos vyriausybės, gamtosaugininkų ir Europos Komisijos dėl Rospudos upės slėnio, per kurį, statant Augustavo aplinkkelį, norėta tiesti pusės kilometro estakadą."

Šį unikalų slėnį, kuriame gyvena nykstantys paukščiai ir tai yra vienintelė vieta Europoje, kur dar auga retos laukinės orchidėjos, pagal tarptautinius įsipareigojimus Lenkija turėtų apsaugoti. "Manau, Lietuvai šiuo atveju nebuvo išmintinga palaikyti Lenkijos vyriausybės pusę, kuri nebuvo teisi. Lietuva taip pat turi laikytis tokių įstatymų. Toks Lenkijos vyriausybės palaikymas yra tik savo šalies įvaizdžio bloginimas, - sakė Lietuvos ornitologų draugijos ekspertas. - Kai Lenkijos vyriausybė vis dėlto atsitraukė, atsižvelgė į gamtosaugininkų reikalavimus, Lietuva politiškai pralaimėjo."

Ko laukia Žemės ūkio ministerija?

Keista, kad Lietuvoje organizuoti atlikti tyrimus, kaip kinta paukščių populiacija žemės ūkio kraštovaizdyje, įpareigota Žemės ūkio ministerija. Šiai ministerijai tokie tyrimai yra naujiena. Per dvejus metus kol kas nieko nepadaryta. Siekiant neprarasti laiko, tuo užsiima nevyriausybinė organizacija - Lietuvos ornitologų draugija.

Kitos Europos šalys tokius tyrimus atlieka jau seniai. Nors Lietuvos situacija, pasak P.Kurlavičiaus, dar nėra tokia bloga, tačiau spartėjanti žemės ūkio plėtra ir mums nieko gero nežada. Ypač kai ir pavieniai atvejai byloja apie dalies visuomenės nepakantumą net Lietuvos kraštovaizdžio simboliu tapusiems gandrams.

Neseniai Panevėžio rajone, Naujamiestyje, nuo vandentiekio bokšto nudraskę gandralizdį į jį jau sugrįžus gandrams "Aukštaitijos vandenų" darbuotojai nubausti tik 150 litų bauda. Atrodome kaip laukinių barbarų tauta, rodos, net negirdėję žodžio gamtosauga.

Šio puslapio nuotraukos byloja apie kitų šalių rūpinimąsi gandrais. Ne visi gandrai pas mus peri, kai kuriems tinka ir Afrika (ir žiemoti niekur nereikia keltis). Pavyzdžiui, Ispanijoje įrengtas net savotiškas gandrų miestelis - dirbtinės peryklos ant aukštų stulpų - kad tik jie nepaliktų tų teritorijų. Prancūzijoje dirbtinis gandralizdis iškeltas net ant istorinės pilies, šalia plevėsuojančios valstybinės vėliavos (kažin, ar mes leistume jiems perėti ant Gedimino pilies, nors šį paukštį ir laikome nacionaliniu). Niekas gandralizdžių neardo net Maroke nuo mečetės stogo ar istorinių griuvėsių Alžyre. Ir keista, kad taip elgiamės mes, lietuviai, laikantys save civilizuota tauta.

1 procentas britų

Pasak ornitologo, kitose šalyse yra gerokai daugiau paukščiais besidominčių žmonių nei Lietuvoje. "Europoje pirmauja Didžioji Britanija, - sakė P.Kurlavičius. - Įsivaizduokit, kiekvienas šimtasis žmogus (t. y. 1 proc. šalies gyventojų) yra paukščių apsaugos draugijos narys. Tai labai daug. Net sudėjus visas mūsų partijas, tiek narių nebūtų. Jokia kita organizacija nėra tokia didelė, kad apimtų vieną procentą šalies gyventojų. Ši daugiau kaip šimtą metų Didžiojoje Britanijoje gyvuojanti paukščių apsaugos draugija išsikovojusi didelį autoritetą. Juos daug kas remia. Šių draugijų biudžetas - šimtai milijonų svarų sterlingų. Tai didelė jėga. Ši organizacija net gali iš žemės ūkio išpirkti teritorijas ir skirti jas paukščiams, taip pat išsireikalauti, kad ten būtų ūkininkaujama atsižvelgiant į biologinės įvairovės reikmes. Toks pavyzdys sektinas. Tai veikia geriau nei mėginimas kovoti pasitelkus įstatymus. Nors Didžiojoje Britanijoje paukščiai nyksta bene sparčiausiai iš visų Europos šalių, tačiau ten, kur ūkininkaujama pagal britų paukščių apsaugos draugijos rekomendacijas, sparnuočių gerokai padaugėja. Jei ne britų paukščių stebėjimai ir neigiamus pokyčius patvirtinantys tyrimai, vargu ar kas būtų įtikinę Europos Komisiją susirūpinti mažėjančiomis paukščių populiacijomis žemės ūkio teritorijose."

Pasak ornitologų draugijos pirmininko, gerų tendencijų esama ir Lietuvoje, tik to, ką britai pasiekė per šimtą metų, pas mus negalima pasiekti per kelerius metus.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR ŠVIETIMAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"