Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
MOKSLAS IR IT

Ar klystame dėl žmogaus intelekto

 
2016 11 14 6:00
huffingtonpost.com nuotrauka

Neabejojame, kad mūsų, žmonių, smegenys yra galingiausios, bet ar iš tikrųjų esame daug protingesni už kitus gyvūnus, provokuoja BBC autorius Davidas Robsonas.

Bitės gali suskaičiuoti iki keturių, skaityti sudėtingus ženklus, mokytis stebėdamos ir kalbėtis tarpusavyje slaptu kodu. Kai ieško maisto, jos gali įvertinti atstumą iki įvairių gėlių, suplanuoti sudėtingus maršrutus, kad surinktų daugiausia nektaro mažiausiomis pastangomis.

Žmogaus smegenys turi beveik 100 tūkst. kartų daugiau neuronų nei bičių smegenys, tačiau daugelio mūsų labiausiai vertinamo elgesio užuomazgos gali būti atpažįstamos knibždančio avilio veikloje. Kuo ypatinga mūsų kaukolės pilkoji medžiaga ir kuo ji mus išskiria iš kitų gyvūnų – tik pora klausimų, kurie bus aptarti BBC ateities pasaulio idėjų aukščiausio lygio susitikime Sidnėjuje lapkričio 15 dieną.

Ar didelės smegenys – erdvės švaistymas?

Apie penktadalį mūsų suvalgomo maisto skiriama 100 mlrd. pilkųjų ląstelių veiklai. Jei didelės smegenys nesuteikia mums jokio pranašumo, tai būtų didžiulis švaistymas.

Yra keli akivaizdūs privalumai. Galime efektyviau veikti. Pavyzdžiui, bitės, kad ištirtų aplinką, turi išnagrinėti kiekvieną objektą. Didesnių gyvūnų papildomas intelekto potencialas leidžia viską padaryti iš karto. Kitaip sakant, mes galime vienu metu atlikti daug užduočių.

Didesnės smegenys mums taip pat leidžia daugiau prisiminti. Bitė gali suvokti kelias sąsajas tarp ženklų, signalizuojančių maisto buvimą, kol pradeda painiotis. Balandžiai gali išmokti atpažinti daugiau nei 1800 nuotraukų. Ir tai yra niekis, palyginti su žmogaus pažinimu. Pavyzdžiui, atminties čempionai gali prisiminti Pi seką tūkstančių dešimtųjų tikslumu.

Gerai, galime daug prisiminti. Kas dar?

Jei pažvelgsime į žmonių civilizaciją ir viską, ką esame pasiekę, tikrai turime turėti tam tikrų ypatingų gebėjimų, kurių neturi kiti gyvūnai. Kultūra, technologijos, altruizmas ir daugelis kitų dalykų vertinami kaip žmogaus didybės požymiai. Tačiau kuo ilgiau žvelgi, tuo sąrašas trumpėja.

Pavyzdžiui, jau seniai žinoma, kad makakos prisirenka akmenų riešutams gliaudyti, o Naujosios Kaledonijos varnos gali susimeistrauti pagaliukus, kad lengviau pasiektų maistą, – abiem atvejais naudojami primityvios formos įrankiai. Tai daro net bestuburiai. Pavyzdžiui, aštuonkojai Amphioctopus marginatus renka kokoso riešutų kevalus ir velka juos jūros dugnu, kad vėliau pasinaudotų kaip pastoge.

Zambijoje buvo pastebėta viena šimpanzė, pasipuošusi žavingu žolės kuokštu už ausies – akivaizdžiai be jokios kitos priežasties, tiesiog manė, kad taip atrodo graži. Netrukus daugelis šimpanzių ėmė sekti šia mada. Kai kurie mokslininkai tokį puošimąsi aiškina kaip kultūrinę raišką.

Daugelis būtybių taip pat, atrodo, turi įgimtą sąžiningumo jausmą ir gali net jausti empatiją kitiems. Tai rodo turtingą emocijų gyvenimą, nors kadaise manyta, kad jis būdingas tik mūsų rūšiai. Prisiminkime kuprotąjį banginį, neseniai išgelbėjusį ruonio gyvybę, apgynusį jį nuo užpuolikės orkos. Šis atvejis įrodo, kad ne tik mes galime elgtis altruistiškai.

O kaip dėl sąmoningo?

Galbūt atsakymą padėtų rasti gebėjimas atpažinti save. Tai būtų primityvi sąmonės forma. Iš visų ypatybių, galinčių padaryti mus unikalius, savęs suvokimas sunkiausiai įvertinamas. Tačiau yra vienas testas, kai gyvūnai paženklinami dažais ir pastatomi priešais veidrodį. Jei pastebi ženklą ir mėgina jį ištrinti, galima manyti, kad gyvūnas atpažįsta savo atvaizdą. Tai rodo, kad tam tikras savęs suvokimas yra susiformavęs.

Žmonėms šis gebėjimas atsiranda maždaug 18 mėnesių. Iš gyvūnų tokio pobūdžio sąmoningumą rodo mažosios šimpanzės, šimpanzės,orangutanai, gorilos, šarkos, delfinai ir orkos.

Taigi nesame niekuo ypatingi?

Neskubėkime daryti išvadų. Yra protinių gebėjimų, kuriuos galima priskirti tik mums, ir jie geriausiai atsiskleidžia per šeimos pokalbį prie pietų stalo.

Pirmas stulbinamas dalykas – mes galime kalbėti. Nesvarbu, ką galvojome ir jautėme visą dieną,mums suteikta galimybė rasti žodžių išreikšti tą patirtį, pasidalyti ja su kitais.

Joks kitas padaras tokios laisvės bendrauti neturi. Pavyzdžiui, bitė gali net įspėti kitas gentaines apie pavojingą vabzdį, tačiau negali išreikšti visko, ką patyrė. Ji apsiriboja keliais faktais apie neatidėliotinas aplinkybes. Žmonių kalba, priešingai, yra neterminuota. Pasirinkdami iš begalybės žodžių derinių, galime išreikšti giliausius savo jausmus ar apibrėžti fizikos dėsnius. Jei nerandame tinkamo termino, galime sukurti naują.

Dar labiau stebina tai, kad mūsų pokalbis nėra įsišaknijęs tik dabartyje, jis sukasi taip pat apie praeitį ir ateitį. Tai rodo dar vieną mus išskiriančią ypatybę. Jau aptarėme, kad galime prisiminti daugiau faktų nei dauguma gyvūnų. Tai „semantinė“ atmintis. Tačiau Thomasas Suddendorfas iš Kvinslendo universiteto per susitikimą Sidnėjuje atkreips dėmesį ir į „epizodinį“ grįžimą – gebėjimą mintyse išgyventi praeities įvykius, išsamiai juos įsivaizduoti. Tarp žinojimo, kad Paryžius yra Prancūzijos sostinė, ir galimybės susigrąžinti vaizdus bei garsus iš savo pirmosios kelionės į Luvrą, yra skirtumas.

Svarbiausia, gebėjimas mąstyti apie praeitį leidžia mums įsivaizduoti ateitį, nes kurdami ateities scenarijus naudojamės sukaupta patirtimi. Prisimindami buvusias keliones, galime įsivaizduoti būsimas atostogas, pavyzdžiui, kokio viešbučio norime, kokias vietoves planuojame aplankyti, kokį maistą rinksimės.

Joks kitas gyvūnas, atrodo, tokių sudėtingų asmeninių prisiminimų neturi, kad galėtų kartu planuoti visą veiksmų grandinę iš anksto. Net bitės – nors ir sudėtinga jų namų ruoša avilyje – tikriausiai reaguoja tik į esamas aplinkybes; jų mintys nenukeliauja iki kitos gėlės, kurią norėtų aplankyti, ir nekirba apie įsibrovėlio pavojų. Bitės nelinkusios prisiminti, kaip jautėsi būdamos lervos.

Kartu su kalba psichikos „kelionė laiku“ leidžia mums pasidalyti savo patirtimi ir viltimis su daugeliu kitų žmonių kuriant tinklus bendro žinojimo, nuolat praturtinamo kiekvienos kartos. Mokslas, architektūra, technologijos, rašymas – trumpai tariant, viskas, kas leidžia jums perskaityti šį straipsnį, – būtų neįmanoma be jų.

Parengė MILDA KNIEŽAITĖ

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
MOKSLAS IR IT
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"